Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-12-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-270-255/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-11
Bylos Nr.
AN2-270-255/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00725-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Regina Bertašienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. L.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-270-255/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00725-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjas 2020 m. balandžio 5 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. L. už tai, kad jis 2020 m. balandžio 5 d., 15.24 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį ,,Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė kitą stovintį automobilį, apie eismo įvykį policijos neinformavo ir iš įvykio vietos pasišalino, įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, padaryta žala iki 15 BND (bazinių nuobaudų dydžių).

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. birželio 22 d. nutarimu A. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį subendrinta 600 Eur bauda. Šį nutarimą A. L. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. spalio 21 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. skundo ir paliko galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. birželio 22 d. nutarimą nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog A. L. kaltė padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytus ir jam inkriminuotus teisės pažeidimus yra įrodyta ir nėra pagrindo išvadai, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. birželio 22 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo bylą A. L. nutraukti.

4.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje teigiama, kad policijos pareigūnas N. B. parodė, jog atvykus į įvykio vietą, jis liniuote išmatavo abiejų automobilių apgadinimo aukščius, ir jų aukščiai bei nubrėžimo pobūdis atitiko, be to, matėsi, kad abiejų automobilių apgadinimai padaryti neseniai. Analogiškas aplinkybes liudytojas N. B. nurodė ir įvykio dieną rašydamas tarnybinį pranešimą. Tačiau apeliantas tu tokiais teismo teiginiais nesutinka ir pažymi, jog pirma, N. B. tarnybiniame pranešime nieko nebuvo rašoma apie ,,apgadinimo aukščius“ ir ,,nubrėžimo pobūdį“, o buvo tik teigiama, kad ,,išmatavus matomus apgadinimus ant abiejų automobilių metrine liniuote jie sutampa, be to ant automobilio Toyota matyti apgadinimai padaryti neseniai“, o teisme N. B. iš viso nieko negalėjo pasakyti, kokie buvo automobilio Toyota apgadinimai, todėl apelianto nuomone, pareigūnas negalėjo pasisakyti ir apie ,,nubrėžimo pobūdžio“ sutapimą, tuo labiau, kad teisme net nebuvo aiškinamasis apie jokį ,,nubrėžimo pobūdį“, ir apeliantui net nėra aišku, ką teismas turi omenyje, vartodamas sąvoką ,,nubrėžimo pobūdis“, t. y. jam neaišku, ar kalbama apie nubrėžimą ant apgadinto Peugeot automobilio ar kartu apie nubrėžimą ant automobilio Toyota, nes, jei tai reiškia, kad yra apgadinimų atitikimas, tai turi būti aiškiai nurodoma, kas ką atitinka, nors, apelianto nuomone, faktiškai atitikimo nebuvo.

4.2. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog eismo įvykio schemoje yra tik užfiksuota automobilių padėtis, tačiau nėra užfiksuota jokių automobilių apgadinimų ar apgadinimų vietos. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties teiginiu, jog abu automobiliai buvo apgadinti, nes Toyota apgadinta nebuvo, ir kad papildomuose duomenyse apie eismo įvykį yra aprašyti automobilių apgadinimai. Nurodo, jog papildomuose duomenyse apie eismo įvykį aprašant Toyota automobilį yra nurodyta ,,Priekinės dešinės pusės durys. Užpakalinės dešinės pusės durys“, tai yra nurodyta, kas, neva apgadinta (vieta), tačiau nenurodyta, kokie tai apgadinimai, nenurodyti jų požymiai, nors jie privalėjo būti nurodyti – eilutės, kurioje pildyti duomenys apie Toyota, apačioje aiškiai nurodyta, kad turėjo būti nurodyti ,,išoriniai apgadinimo požymiai“, taigi, apelianto manymu, jokie išoriniai apgadinimo požymiai nenurodyti. Tokia pati situacija yra ir dėl automobilio Peugeot: nurodyta tik vieta – ,,Užpakalinis bamperis“, bet ne požymiai. Taigi, apelianto nuomone, nei automobilio Toyota, nei Peugeot apgadinimai, jų pobūdis ar požymiai nebuvo nurodyti nei N. B. tarnybiniame pranešime (o pats B. duodamas parodymus teisme automobilio Toyota apgadinimų neatsiminė), nei įvykio schemoje, nei papildomuose duomenyse apie eismo įvykį. Todėl, apeliantas pažymi, jog liko tik fotonuotraukos, kur galėjo būti užfiksuoti apgadinimai. Nurodo, jog visų pirma, aktualios yra tik 2 fotonuotraukos: 1) kurioje yra nufotografuotas Peugeot automobilio galinis bamperis ir matyti prie jo laikoma metrinė liniuotė (toliau fotonuotrauka Nr. 1) ir kita nuotrauka, kurioje yra nufotografuotos automobilio Toyota durelės ir matyti prie jų metrinė liniuotė (toliau fotonuotrauka Nr.2). Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš pradžių nebuvo gavęs šių fotonuotraukų, jas gavo vėliau iš Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos nespalvotas, jose aiškiai nesimatė apgadinimų, todėl jo, A. L., atstovė pateikė per EPP gautas iš Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos adoc formatu spalvotas fotonuotraukas, kurias buvo galima pasididinti. Apeliantas pažymi, jog minėtos fotonuotraukos buvo galimos daryti atliekant įvykio vietos ir automobilių apžiūrą, tačiau iš esmės, nors, galimai, įvykio vietos apžiūra ir automobilių buvo daryta, tačiau, buvo pažeista tvarka, numatyta ANK, nes protokolas, kaip reikalaujama, nebuvo surašytas, o buvo tik fotografuojama ir sudaryto eismo įvykio schema (juodraštinis variantas, be datos, laiko, nepasirašytas pareigūno), todėl apeliantui, vis dar neaišku, kaip buvo atliekami tyrimo veiksmai – įvykio vietos ir automobilių apžiūra ir kas buvo nustatyta, t.y. nėra aprašyti tyrimo veiksmai ir rezultatai. Apelianto manymu, iš esamų fotonuotraukų net negalima spręsti, ar tinkamai buvo išmatuoti (jei buvo matuojami) automobilių apgadinimai ar kitos žymės, tiesiog fotonuotraukose matyti metrinė liniuotė, nesimato jos pradžios, t. y. neaišku, nuo kur buvo matuojama, neaišku, ką ir kaip konkrečiai matavo pareigūnas N. B., nes jo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis matavo automobilių apgadinimus, tačiau nėra nurodyta, kad būtų matuojamas aukštis (net neaišku, kieno ir koks aukštis) ar plotis, kaip buvo matuojama ir kokie gauti rezultatai.

4.3. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ant abiejų automobilių, kaip stebima fotonuotraukose, yra tokios pat dažų ir grunto atplaišos, nes vien iš fotonuotraukų vienareikšmės išvados, kad tai yra dažų ir grunto atplaišos, ir kad jos ant abiejų automobilių yra tokios pat, daryti negalima. Apelianto manymu, galima tik spėti, kad, galimai, tai yra dažų ir/ar grunto atplaišos, ir kad jos išoriškai panašios, nors jis pats, A. L., nesutiko, kad ant automobilio Toyota buvo Peugeot automobilio dažai ar gruntas, o pareigūnas N. B. tarnybiniame pranešime apie jokias dažų ar grunto atplaišas ant automobilio Toyota nerašė. Tačiau pažymi, jog iš esmės šioje vietoje pirmosios instancijos teismas sutiko, kad, nuvalius dėmę nuo automobilio Toyota, jokių šio automobilio apgadinimų (nubrėžimų) nebuvo, ką, beje, patvirtino ir nukentėjusysis M. R.. Apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas taip pat spėjo ir tai, kad, dažai ar gruntas, jei buvo iki įvykio, tai nuo Toyota automobilio turėjo nukristi automobiliui judant. Beje, nurodo, jog teismas, kalbėdamas iš esmės apie dažus ar gruntą juos vadino ,,apgadinimais“, nors ,,apgadinimai“, apelianto nuomone, nukristi nuo automobilio tiesiog negali.

4.4. Skunde pažymi, kad teismas jo, A. L., sutuoktinės J. L. parodymus apie tai, kad matė dėmę ant automobilio prieš įvykį (pamatė išėjus iš prekybos centro, kur užsuko prieš pat atvykstant į P. g.), vertino rezervuotai, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi, ir kartu pažymėjo, kad A. L. sutuoktinė įvykio vietoje sutuoktiniui ir policijos pareigūnams apie dėmę ant automobilio nepasakė. Tačiau, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jo sutuoktinė J. L. smulkiai paaiškino apie savo būseną ir nekalbėjimo su sutuoktiniu priežastį, t. y., kad ji buvo psichologiškai išsekinta karantino metu nuo sėdėjimo namuose su sutuoktiniu, su juo praktiškai nesikalbėjo, į P. gatvę pirmą kartą išėjusi iš namų nuo karantino pradžios vyko, kad eitų pasivaikščioti ir kiek atsigautų, o pamačiusi dėmę sutuoktiniui nieko nenorėjo sakyti, kad nesipyktų ir ramiai su juo pabūtų. Pažymi, jog jo sutuoktinė bandė prieiti prie policijos pareigūno, tačiau šis nenorėjo jos klausytis (pareigūnas N. B. patvirtino, kad paaiškinimo iš J. L. nepaėmė), o sutuoktiniui nieko nebesakė, nes jis ir taip buvo įsiaudrinęs, neigdamas savo kaltę, todėl teko jį raminti.

4.5. Apelianto manymu, policijos pareigūnas N. B. nepasinaudojo turimomis teisėmis ir neatliko kitų galimų veiksmų, kurie numatyti ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punkte: apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus. Nurodo, jog, pirmiausia, nebuvo apklaustas jis, A. L., iš jo joks paaiškinimas nebuvo paimtas, ir tik surašius administracinio nusižengimo protokolą, t. y. po to, kai buvo preziumuota jo kaltė, A. L. davė paaiškinimą dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių: ,,su padarytu pažeidimu nesutinku. Automobilį Toyota vairavau aš ir ties namu (duomenys neskelbtini) priparkavau“. Dar kartą apeliantas pažymi, jog jo sutuoktinė J. L. apklausta nebuvo, joks paaiškinimas iš jos nebuvo paimtas. Apeliantas nurodo, jog nukentėjusiojo M. R. parodymais irgi negalima remtis kaip jo kaltės įrodymais, nes jis, nukentėjusysis, taip pat tik spėjo, kad būtent jo, A. L., automobilis apgadino jo P. g. pastatytą automobilį Peugeot parkuodamasis atbuline eiga už jo automobilio. Taigi, apelianto nuomone, iš esmės policijos pareigūnas N. B., atvykęs į įvykio vietą, nepasinaudojo savo teisėmis ir neatliko visų galimu veiksmų, t. y. neatliko įvykio vietos ir automobilių apžiūros, nesurašė protokolo, neapklausė nei įtariamo administracinių nusižengimų padarymu asmens, t. y. jo, A. L., nei liudytojos – jo sutuoktinės, nepaėmė jų rašytinių paaiškinimų), tiesiog spėdamas padarė išvadą, kad A. L. yra kaltas ir surašė jam administracinių nusižengimų protokolą, o teismas, neturėdamas pakankamai įrodymų nepaneigiamai patvirtinančių jo kaltę, taip pat darydamas spėjimą, padarė neteisėtą išvadą dėl to, kad jis, A. L., yra teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn kaip įvykdęs minėtus administracinius nusižengimus. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog jis neabejotinai turėjo pajusti kontaktą. Pažymi, jog nematė ir nejuto. Nurodo, jog administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kurią sudaro objektyviųjų ir objektyviųjų požymių visuma, o nenustačius bent vieno būtinojo požymio nėra faktinio atsakomybės pagrindo, todėl administracinio nusižengimo byla, jam. A. L. dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir kito automobilio apgadinimo turi būti nutraukta, nesant jo veikoje tyčios (su sąlyga, jei jis, A. L. apskritai įvykdė eismo įvykį).

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas prašo A. L. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko galioti Institucijos priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos jam nenutraukė. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. iš esmės ginčija savo kaltę, t. y. nesutinka, jog padarė administracinius nusižengimus, numatytus 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kurį padarė A. L., užfiksuotas 2020 m. balandžio 5 d., 15.24 val., (duomenys neskelbtini). Jis, vairuodamas transporto priemonę automobilį ,,Toyota Avensis Verso“, valst. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį, apie eismo įvykį policijos neinformavo ir iš įvykio vietos pasišalino, o įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Be to, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog eismo įvykio metu abu automobiliai buvo apgadinti, apgadinimai buvo užfiksuoti ir nufotografuoti, jų aukščiai ir nubrėžimo pobūdis atitiko, surašyti papildomi duomenys apie eismo įvykį, kur aprašyti automobilių apgadinimai (b. l. 26, 48-50, 53-58). Priešingai nei teigia apeliacinį skundą pateikęs A. L., matyti, kad apgadinto automobilio ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai nėra žymūs – nubrozdinti bamperio dažai ir gruntas, bamperis neįlenktas (b. l. 54). Užfiksuotose ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio nuotraukose šalia padarytų bamperio apgadinimų matyti ir dažų bei grunto atplaišos šviesios spalvos. Pažymėtina, kad tokios pat dažų bei grunto atplaišos matyti ir ant automobilio ,,Toyota Avensis Verso“, valst. (duomenys neskelbtini) šono (b. l. 56-58). Todėl visiškai suprantama, kad jas galima nuvalyti tiesiog ranka, kaip parodė ir pats A. L.. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog ši aplinkybė paneigia A. L. teiginį, kad minėti ,,Toyota Avensis Verso“, valst. (duomenys neskelbtini) apgadinimai padaryti anksčiau prieš įvykstant nagrinėjamam įvykiui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, daro išvadą, kad šie duomenys laikytini patikimais įrodymais ir kartu su visa kita administracinio nusižengimo byloje esančiais kitais duomenimis sudaro pagrindą neginčijamai išvadai, jog A. L., vairuodamas automobilį ,,Toyota Avensis Verso“, valst. (duomenys neskelbtini) padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

10. Apeliantas nurodo, kad jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūno N. B. parodymais, nes teismo posėdyje jis negalėjo pasakyti, kokie buvo automobilio Toyota apgadinimai, o tarnybiniame pranešime nebuvo rašoma apie ,,apgadinimo aukščius“ ir ,,nubrėžimo pobūdį“, o buvo tik teigiama, kad ,,išmatavus matomus apgadinimus ant abiejų automobilių metrine liniuote jie sutampa, be to ant automobilio Toyota matyti apgadinimai padaryti neseniai“. Su šiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo, nes tarnybiniame pranešime (b. l. 23) pareigūnas konkrečiai nurodė nustatytas aplinkybes ir konstatavo, kad išmatavus matomus apgadinimus ant abiejų automobilių metrine liniuote jie sutampa, be to matyti, kad apgadinimai padaryti neseniai. Tarnybinis pranešimas surašytas įvykio dieną, t. y. 2020 m. balandžio 5 d., abejoti šio dokumento turiniu teismas neturi jokio pagrindo. Teismo posėdis, kuriame buvo apklausiamas N. B., vyko 2020 m. spalio 13 d., todėl būtų neįtikėtina, kad kasdien savo darbe fiksuojantis eismo įvykius pareigūnas tiksliai prisimintų nežymius automobilių apgadinimus, kuriuos jis užfiksavo prieš šešis mėnesius. Eismo įvykio schema yra nubraižyta ir A. L. pasirašyta (b. l. 24-25), pateikti papildomi duomenys apie įvykį (b. l. 26). Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo aplinkybių nurodytas pačiame administracinio nusižengimo protokole (b .l. 21). Jame aiškia išreikšta A. L. pozicija, kad su padarytu pažeidimu jis nesutinka. Taip pat pažymėta, kad automobilį Toyota vairavo ir ties namu (duomenys neskelbtini) „pripakavo“ jis. Administracinio nusižengimo protokolas A. L. pasirašytas. Į bylą pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti detalūs automobilių įbrėžiami, bet ir patys automobiliai, asmenys prie automobilių, todėl abejoti, ar buvo atliekama įvykio vietos apžiūra, ar šios apžiūros metu buvo fotografuojama, abejoti netenka. Nagrinėjant skundą apylinkės teisme A. L. turėjo galimybę duoti detalius paaiškinimus, buvo apklausta ir jo sutuoktinė J. L.. Teismas skundžiamą procesinį sprendimą priėmė ne įvertinęs vieno ar kito asmens parodymus, o į bylą surinktų įrodymų visetą.

11. Apygardos teismas, dar kartą patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl pažeidėjo kaltės, padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, šie A. L. padaryti administraciniai nusižengimai visiškai įrodyti byloje surinktais įrodymais ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, todėl nėra jokio pagrindo atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar administracinio nusižengimo bylą apskritai nutraukti. Pažymėtina, jog pažeidėjas A. L., pateikdamas skundus tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, tvirtina, jog vairuodamas atbuline eiga negalėjo perbraukti kito automobilio šono, jokio susidūrimo su kitu automobiliu nepajuto nei jis, nei jo žmona, tačiau šiuos jo teiginius paneigia administracinio nusižengimo byloje surinkti ir anksčiau paminėti įrodymai. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ilgametę vairavimo patirtį turintis asmuo turėjo suprasti, jog dėl neatsargaus manevro, nepasirinkus saugaus šoninio atstumo iki stovinčio nukentėjusiojo automobilio, automobiliai bus apgadinti. Tad akivaizdu, kad esant tokiems automobilių apgadinimams, tokiam jų mastui ir pobūdžiui, A. L. kontaktą tarp automobilių turėjo neabejotinai pajusti.

12. Vairuodamas automobilį A. L. turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau to nepadarė. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidėjo A. L. kaltė dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo įrodyta neabejotinai, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. spalio 21 d. nutartis, kuria pažeidėjo A. L. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. birželio 22 d. nutarimo panaikinimo atmestas, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė