- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-30
- Bylos Nr.
- I-15-609/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00066-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- Z.S.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Svietlana Baracevičienė
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo Z.S. atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Laimutei Mikužienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z.S. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas Z.S. skundu (b.l. 4) prašo panaikinti atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau- Klaipėdos AVMI) viršininko 2009-03-17 sprendimą pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr.12.-20-3480. Nurodo, jog ginčijamu sprendimu buvo pakeistas atsakovės 2008-08-12 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr.12.-19-11871, kuris buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teigia, jog neišnagrinėjus administracinės bylos, atsakovas negalėjo priimti ginčijamo sprendimo.
Pareiškėjo atstovė advokatė Svietlana Baracevičienė skundą palaiko ir prašo jį tenkinti skunde nurodytų argumentų pagrindu.
Atsakovė Klaipėdos AVMI atsiliepime į skundą (b.l.12-14) pažymi, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nuorodo, jog prievolė sumokėti 2008-08-12 sprendimu Nr. 12.19-11871 išieškomą pinigų sumą atsirado Vokietijos Federacinės Respublikos mokesčių įstatymų pagrindu. Pareiškėjas Vokietijos Federacinėje Respublikoje nėra sumokėjęs akcizo už tabako gaminius ir prekių apyvartos mokesčių bei šių mokesčių delspinigių. Vokietijos kompetentinga institucija kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl pagalbos iš pareiškėjo išieškant mokestinę nepriemoką. 2006 08 21 raštu Nr. ZVD 391 (330)-Z 4608 B-LT 140/06 Vokietijos kompetentinga institucija kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu iš pareiškėjo išieškoti mokestinę skolą- 115 076,81 eurų akcizo už tabako gaminius mokesčio bei delspinigių ir 33 363,87 eurų prekių apyvartos mokesčio bei delspinigių, iš viso- 148 440,68 eurų skolos. Šiame rašte nurodyta, kad reikalavimas dėl piniginės sumos išieškojimo pareiškėjo nebuvo nuginčytas Vokietijoje, kad pareiškėjo atsakomybė solidarinė. Aplinkybę, kad išduotas vykdomasis dokumentas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo nėra užginčytas, patvirtino ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 05 19 raštu Nr. (25.4-09)-R1-3132 ir 2008 10 29 raštu Nr. (25.4-09)-R1-6385. 2006 09 19 raštu pareiškėjui buvo nusiųstas priminimas apie pareigą sumokėti 512 535,98 Lt mokestinę nepriemoką. Pareiškėjui priminime nurodytos sumos nesumokėjus, 2008 08 12 buvo priimtas sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo turto. 2008-05-19 bei 2009-03-06 raštais atsakovė buvo informuota, kad pareiškėjo mokestinės nepriemokos padengimui yra įskaityti iš solidariai atsakingo skolininko gauta pinigų suma. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas dėl mokestinės nepriemokos dydžio pasikeitimo. Atsakovei žinoma, kad pareiškėjas yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 2008 08 12 sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 12.-19-11871 panaikinimo. Atsakovė mano, jog pareiškėjo skundas nėra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, be to, toks ginčas nėra mokestinis. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos institucijoms bei teismams nesuteikta teisė vertinti Europos Sąjungos valstybių kompetentingų institucijų apskaičiuotų mokesčių pagrįstumo ir teisėtumo.
Atsakovės atstovė Laimutė Mikužienė prašo skundo netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Byloje ginčas kilo dėl administracinio akto, kuriuo buvo pakeistas anksčiau priimtas administracinis aktas dėl mokestinės priemokos išieškojimo iš turto, teisėtumo.
Nustatyta, jog atsižvelgdama į Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų sprendimus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu, 34 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Civilinio proceso kodeksu, Klaipėdos AVMI 2008-08-12 priėmė sprendimą (b.l. 33) dėl 517751,54 litų mokestinės nepriemokos išieškojimo iš Z.S. turto. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2008-05-19 ir 2009 03 06 raštais (b.l.35,37) informavus, jog iš solidariai atsakingo skolininko buvo gautos įmokos kartu su pareiškėju bendrai skolai padengti, 2008 08 12 sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto Nr. 12.-19-11871 buvo pakeistas 2009 03 17 sprendimu Nr. 12.-20-3480 (b.l. 6). Byloje pateikta informacija (b.l. 94,95), kad Vokietijos kompetentingai institucijai informavus, jog mokestinei nepriemokai padengti buvo įskaitytos su pareiškėju solidariai atsakingo asmens įmokos, 2009 03 17 sprendimas Nr. 12.-20-3480 pakeistas 2010 06 07 sprendimu Nr. 12.-20-5347.
Pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį skundo padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu) tik kilus mokestiniam ginčui. MAĮ IX skyriuje „Mokesčių administratoriaus veiksmų apskundimas. Mokestiniai ginčai“ nustatyta skirtinga tvarka mokestiniams ginčams ir kitiems ginčams dėl mokesčio administratoriaus ar jo pareigūnų veiksmų bei šių veiksmų pasekmių nagrinėti (MAĮ 145,146 straipsniai). Mokestiniams ginčams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kiti ginčai tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ) nustatyta tvarka tiesiogiai kreipiantis į administracinį teismą. MAĮ 2 straipsnio 20 dalimi nustatyta, kad mokestiniais ginčais laikytini ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl mokesčių administratoriaus sprendimo: 1) dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis; 2) atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Analogiškas mokestinio ginčo sąvokos apibrėžimas įtvirtintas ir ABTĮ 2 straipsnio 18 dalyje.
Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymas (toliau- Pagalbos įstatymas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų pagalbos teikimą Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms dėl rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų pinigų sumų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnyje, išieškojimo, taip pat naudojimąsi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba dėl minėtų pinigų sumų išieškojimo. Pagalbos įstatymo 3 straipsnyje apibrėžta, kad pareiškėjas- kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, kuri kreipiasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją ir prašo pagalbos dėl šio įstatymo 2 straipsnyje išvardintų pinigų sumų išieškojimo ir su išieškojimu susijusių veiksmų atlikimo. Pareiškėjo prašymu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija išieško pagal tokias pat jos veiklą reglamentuojančias teisės aktuose nustatytas procedūras, taikomas tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti (7 straipsnis). Pagal Pagalbos įstatymo 10 straipsnio nuostatas pareiškėjo prašymas suteikti pagalbą dėl pinigų sumų išieškojimo turi būti pateikiamas kartu su pareiškėjo valstybėje išduotu ir išieškojimo vykdymą pareiškėjo valstybėje leidžiančiu dokumentu arba patvirtinta jo kopija. Pareiškėjas gali kreiptis į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją prašydamas suteikti pagalbą, kai: 1) reikalavimas ir (arba) vykdomasis dokumentas nėra užginčyti pareiškėjo valstybėje, išskyrus atvejus, kuriais pagal pareiškėjo valstybėje galiojančius teisės aktus išieškojimas dėl tokio pobūdžio reikalavimų neturi būti stabdomas; 2) buvo išnaudotos visos pareiškėjo valstybės teisės aktų nustatytos išieškojimo procedūros bei priemonės, tačiau pinigų suma nebuvo išieškota arba buvo išieškota ne visa pinigų suma (2 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą pareiškėjas privalo patvirtinti savo prašyme (3 dalis). Pagalbos įstatymo 11 straipsnis nustato, kad sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, pripažįstamas Lietuvos Respublikoje (1 dalis). Be sprendimo, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, turi būti priimtas Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimas, tolygus sprendimams dėl tiesioginių asmenų įsiskolinimų išieškojimo (2 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą Lietuvos Respublikos kompetentiga institucija priima per tris mėnesius nuo pareiškėjo prašymo gavimo Lietuvos Respublikos kompetentingoje institucijoje dienos. Kai reikalavimas arba sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, užginčijamas šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, 3 mėnesių termino skaičiavimas sustabdomas nuo pranešimo apie sprendimo užginčijimą gavimo Lietuvos Respublikos kompetentingoje institucijoje dienos (3 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi suformuotos praktikos, jog Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies norma reiškia, kad kompetentinga Lietuvos Respublikos institucija nebevertina kompetentingos valstybės, Europos Sąjungos narės, institucijos pateikto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir, nesant teisės aktais numatytų išimčių, jį vykdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(575)-842/2010, 2007 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(14)-398/2007).
Pareiškėjo Z.S. mokestinė nepriemoka pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Bielefeldo pagrindinės muitinės prašymą buvo nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 09 13 raštu Nr. (23.13-12)-R-7939 (b.l. 15).
Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nėra užginčytas (b.l. 35,38).
Kadangi ginčas dėl 2008 08 12 Klaipėdos AVMI sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 12.-19-11871 teisėtumo nėra laikytinas mokestiniu ginču, kilusiu tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus, skundo teiginys, jog skundo padavimo laikotarpiu visi atsakovės veiksmai, susiję su nepriemokos išieškojimu iš pareiškėjo turto, turėjo būti stabdomi, laikytinas nepagrįstu.
Esant nustatytai aplinkybei, jog 2009 03 17 sprendimo pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 12.-20-3480 priėmimo metu nebuvo pažeista MAĮ nustatyta mokestinių nepriemokų priverstinio išieškojimo tvarka, sprendimas laikytinas teisėtu, o skundas- nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.