- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-23
- Bylos Nr.
- A-438-1462-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00066-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- Z. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Romano Klišausko (pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Z. S. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - ir Klaipėdos AVMI) viršininko 2009 m. kovo 17 d. sprendimą pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 12.-20-3480.
Skunde pareiškėjas nurodė, jog ginčijamu sprendimu buvo pakeistas atsakovo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr.12.-19-11871, kuris buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas teigė, jog neišnagrinėjus administracinės bylos, atsakovas negalėjo priimti ginčijamo sprendimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos AVMI atsiliepime į skundą pažymėjo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, jog prievolė sumokėti 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 12.19-11871 išieškomą pinigų sumą atsirado Vokietijos Federacinės Respublikos mokesčių įstatymų pagrindu. Pareiškėjas Vokietijos Federacinėje Respublikoje nėra sumokėjęs akcizo už tabako gaminius ir prekių apyvartos mokesčių bei šių mokesčių delspinigių. Vokietijos kompetentinga institucija kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl pagalbos iš pareiškėjo išieškant mokestinę nepriemoką. Vokietijos kompetentinga institucija 2006 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. ZVD 391 (330)-Z 4608 B-LT 140/06 kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu iš pareiškėjo išieškoti mokestinę skolą - 115 076,81 eurų akcizo už tabako gaminius mokesčio bei delspinigių ir 33 363,87 eurų prekių apyvartos mokesčio bei delspinigių, iš viso- 148 440,68 eurų skolos. Šiame rašte buvo nurodyta, jog reikalavimas dėl piniginės sumos išieškojimo pareiškėjo nebuvo nuginčytas Vokietijoje, taip pat kad pareiškėjo atsakomybė solidarinė. Aplinkybę, kad išduotas vykdomasis dokumentas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo nėra užginčytas, patvirtino ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (25.4-09)-R1-3132 ir 2008 m. spalio 29 d. raštu Nr. (25.4-09)-R1-6385. 2006 m. rugsėjo 19 d. raštu pareiškėjui buvo nusiųstas priminimas apie pareigą sumokėti 512 535,98 Lt mokestinę nepriemoką. Pareiškėjui priminime nurodytos sumos nesumokėjus, 2008 m. rugpjūčio 12 d. buvo priimtas sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo turto. 2008 m. gegužės 19 d. bei 2009 m. kovo 6 d. raštais atsakovė buvo informuota, kad pareiškėjo mokestinės nepriemokos padengimui yra įskaityti iš solidariai atsakingo skolininko gauta pinigų suma. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas dėl mokestinės nepriemokos dydžio pasikeitimo. Atsakovas pabrėžė, kad jam buvo žinoma, jog pareiškėjas yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 12.-19-11871 panaikinimo. Atsakovo nuomone, jog pareiškėjo skundas nėra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, be to, toks ginčas nėra mokestinis. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos institucijoms bei teismams nesuteikta teisė vertinti Europos Sąjungos valstybių kompetentingų institucijų apskaičiuotų mokesčių pagrįstumo ir teisėtumo.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo Z. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog byloje ginčas kilo dėl administracinio akto, kuriuo buvo pakeistas anksčiau priimtas administracinis aktas dėl mokestinės priemokos išieškojimo iš turto, teisėtumo. Teismas nustatė, jog atsižvelgdama į Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų sprendimus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu, 34 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Civilinio proceso kodeksu, Klaipėdos AVMI 2008 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą dėl 517751,54 litų mokestinės nepriemokos išieškojimo iš Z. S. turto. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2008 m. gegužės 19 d. ir 2009 m. kovo 6 d. raštais informavus, jog iš solidariai atsakingo skolininko buvo gautos įmokos kartu su pareiškėju bendrai skolai padengti, 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto Nr. 12.-19-11871 buvo pakeistas 2009 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 12.-20-3480. Byloje pateikta informacija, kad Vokietijos kompetentingai institucijai informavus, jog mokestinei nepriemokai padengti buvo įskaitytos su pareiškėju solidariai atsakingo asmens įmokos, 2009 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 12.-20-3480 pakeistas 2010 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 12.-20-5347. Teismas nustatė ir tai, kad pareiškėjo Z. S. mokestinė nepriemoka pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Bielefeldo pagrindinės muitinės prašymą buvo nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (23.13-12)-R-7939. Teismas akcentavo, jog byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nėra užginčytas. Teismas pabrėžė, jog, atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl Klaipėdos AVMI 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 12.-19-11871 teisėtumo nėra laikytinas mokestiniu ginču, kilusiu tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus, pareiškėjo skundo teiginys, jog skundo padavimo laikotarpiu visi atsakovo veiksmai, susiję su nepriemokos išieškojimu iš pareiškėjo turto, turėjo būti stabdomi, laikytinas nepagrįstu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog esant nustatytai aplinkybei, kad 2009 m. kovo 17 d. sprendimo pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 12.-20-3480 priėmimo metu nebuvo pažeista MAĮ nustatyta mokestinių nepriemokų priverstinio išieškojimo tvarka, skundžiamas sprendimas laikytinas teisėtu, o pareiškėjo skundas - nepagrįstu, todėl yra netenkintinas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl administracinio akto, kuriuo buvo pakeistas anksčiau priimtas administracinis aktas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto teisėtumo, tačiau teismas motyvuojamojoje dalyje dėl pradėjo analizuoti ne paties administracinio akto teisėtumą, o Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiamos pagalbos išieškant pinigų sumas įstatymą, ir pasisakė, jog kompetentinga Lietuvos Respublikos institucija nebevertina kompetentingos valstybės, Europos Sąjungos narės, priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nėra užginčytas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog skola išieškoma ne Vokietijos Federacinėje Respublikoje, bet Lietuvoje ir skundas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo paduotas 2009 m. balandžio 3 d., t. y. būtent skundo padavimo metu buvo ginčijamas administracinis aktas dėl to, kad nebuvo nagrinėjamas pareiškėjo Z. S. prašymas nevykdyti išieškojimo, nes buvo pažeisto jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, teisės Vokietijoje nagrinėjant mokestinį ginčą dėl mokestinės nepriemokos bei dėl pareiškėjo atžvilgiu užvestos baudžiamosios bylos. Kaip paaiškina pareiškėjas, būtent dėl šios priežasties jo skundo nagrinėjimas buvo sustabdytas tol, kol nebus išnagrinėtas ginčas kitame teisme. Pareiškėjo nuomone, paduodant šį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo ginčijamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimas dėl 508585,05 Lt pagal užsienio valstybės reikalavimą mokesčių mokėtojo sumokėtos mokestinės nepriemokos ir šio akto pakeitimas neišnagrinėjus skundo galėtų pasunkinti šio sprendimo vykdymą, nes dėl dalinio skolos pakeitimo pasikeitė ir išieškoma suma. Dėl to, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog skundo padavimas nesuteikia mokesčių administratoriui teisės keisti ginčytiną administracinį aktą, kadangi datų, numerių ir sumų pakeitimas apsunkina konkrečių išieškojimų identifikavimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija tinkamai ir pagrįstai vykdo išieškojimo procedūrą Lietuvoje pagal Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų prašymą, t. y. 2001 m. spalio 30 d. Bielefeldo centrinės muitinės sprendimo STB-2001-620116-10-2001-8000 pagrindu, priimdama atitinkamus sprendimus. Sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą, pripažįstamas Lietuvos Respublikoje ir turi būti vykdomas. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas teigia, kad teismas analizavo ne administracinio akto teisėtumą, bet Lietuvos Respublikos Pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant pinigų sumas įstatymą (toliau – ir Pagalbos įstatymą). Tačiau, anot atsakovo, svarbu pažymėti, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai analizavo ir vertino šį įstatymą, nes konkretus administracinis aktas, t. y. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas, ir yra grindžiamas šio Pagalbos įstatymo nuostatomis. Kita vertus, konkretaus sprendimo išieškojimo procedūros sustabdymas reglamentuotas Pagalbos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip pastebi atsakovas, tą patį pažymėjo ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas.
3. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas netinkamai analizavo administracinio akto teisėtumą. Tačiau, kaip savo ruožtu teigia atsakovas, teismas tinkamai vertino įrodymus ir konstatavo, kad ginčas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 12.-19-11871 teisėtumo nėra laikytinas mokestiniu ginču, kilusiu tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus. Atsakovas pažymi, kad MAĮ 110 straipsnyje reglamentuojami mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindai. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundo padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, kilus mokestiniam ginčui. Kaip teigia atsakovas, mokestinio ginčo sąvoka apibrėžta MAĮ 2 straipsnio 20 dalyje, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje. Tačiau, anot atsakovo, minimu atveju pareiškėjo skundas nėra mokestinis ginčas. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjo skundas neturėjo įtakos mokestinės nepriemokos priverstiniam išieškojimui. Todėl, kaip teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo skundo teiginys, kad skundo padavimo laikotarpiu visi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmai, susiję su nepriemokos išieškojimu iš pareiškėjo turto, turėjo būti stabdomi, laikytas nepagrįstu.
4. Atsakovas pažymi, kad, esant pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. kovo 17 d. sprendimu pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 12.20-3480 nebuvo pažeista Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokestinių nepriemokų priverstinio išieškojimo tvarka. Anot atsakovo, apeliantas taip pat nenurodo, kokie teisės aktų reikalavimai pažeisti. Tokiu būdu, pasak atsakovo, nepažeidus teisės aktų nuostatų, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas laikytinas teisėtu. Tokią pačią išvadą padarė ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo pakeitimas kitu sprendimu neteisėtas ir galėtų apsunkinti sprendimo vykdymą.
5. Apeliantas taip pat teigia, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo pakeitimas kitu sprendimu apsunkina išieškojimų identifikavimą dėl datų, sumų pakeitimo. Tačiau, anot atsakovo, svarbu pažymėti, kad sumos pakeistos apelianto naudai: 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu išieškojimo suma buvo 517751,54 Lt, o 2009 m. kovo 17 d. sprendimu išieškojimo suma buvo 508585,05 Lt. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (25.4-09)-Rl-3132, 2009 m. kovo 6 d. raštu Nr. (25.4-09)-Rl-1398 informavo Klaipėdos AVMI apie tai, kad pareiškėjo mokestinės nepriemokos padengimui yra įskaityti iš solidariai atsakingo skolininko gauti 3784,44 Lt ir 166,49 Lt. Šį pareiškėjo ginčijamą sprendimą Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priėmė vadovaudamasi minėtais VMI prie FM raštais, taip pat MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 34 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Todėl, atsakovo nuomone, šis pareiškėjo teiginys taip pat nepagrįstas.
6. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, neišsiaiškino įrodymų vertinimo taisyklių, neišsiaiškino ginčo esmės. Tačiau, kaip akcentuoja atsakovas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo sampratą, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir ar skundas yra tenkintinas, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Atsakovo nuomone, teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, tinkamai vertino visus surinktus įrodymus, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas Z. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos AVMI viršininko 2009 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 12.-20-3480 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Skunde nurodė, jog šiuo sprendimu Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotoja G. R. nusprendė pakeisti Klaipėdos AVMI viršininko 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 12.-19-11871 ir iš pareiškėjo išieškoti 508585,05 Lt pagal užsienio valstybės reikalavimą mokesčių mokėtojo sumokėtą mokestinę nepriemoką. Pareiškėjas pabrėžė, kad su Klaipėdos AVMI 2009 m. kovo 17 d. sprendimu pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 12.-20-3480 jis nesutinka, kadangi Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra padavęs skundą dėl Klaipėdos AVMI viršininko 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr.12.-19-11871 panaikinimo. Pareiškėjas akcentavo, jog administracinė byla pagal jo skundą nėra baigta ir nėra priimtas joks sprendimas, todėl, pareiškėjo nuomone, esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, Klaipėdos AVMI negali keisti Klaipėdos AVMI 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 12.-19-11871, nes tokiu būdu bus apsunkintas pirminės bylos nagrinėjimas (b. l. 4).
Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl pareiškėjo nurodomų faktinių aplinkybių. Kaip matyti iš pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 4) bei skunde apeliacinės instancijos teismui (b. l. 131 – 132) išdėstytų argumentų ir motyvų, pareiškėjas savo poziciją iš esmės grindžia tuo, jog skundo dėl Klaipėdos AVMI 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 12.-19-11871 (minėtu sprendimu iš pareiškėjo nuspręsta išieškoti 517751,54 Lt mokestinę nepriemoką; b. l. 33) nagrinėjimo metu turėjo būti sustabdyti visi atsakovo veiksmai, susiję su mokestinės nepriemokos išieškojimu iš pareiškėjo turto. Įvertinusi bylos aplinkybes šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje svarstytinas klausimas ar atsakovas ginčo dėl Klaipėdos AVMI 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 12.-19-11871 nagrinėjimo laikotarpiu turėjo teisę atlikti veiksmą, susijusį su minėtame sprendime nurodyta išieškotina mokestine nepriemoka, t. y. pakeisti išieškotinos mokestinės nepriemokos dydį. Pabrėžtina, jog Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 110 straipsnis numato, kad:
„1. Jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.
2. Mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą.
3. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras“.
Taigi įstatyme iš esmės yra imperatyviai įtvirtinti tik trys mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo pagrindai: išieškojimas stabdomas, kai dėl nepriemokos vyksta mokestinis ginčas, sudaroma mokestinės paskolos sutartis arba kai nepriemokos sustabdymą inicijuoja mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais. Jokiais kitais (papildomais) atvejais Mokesčių administravimo įstatymas mokesčių administratoriui nenustato pareigos stabdyti pradėtas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras ir(ar) susilaikyti nuo teisės aktuose numatytų veiksmų, susijusių su mokestinės nepriemokos išieškojimu.
Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių duomenų, kad dėl pirminiame Klaipėdos AVMI viršininko 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendime Nr. 12.-19-11871 nurodytos 517751,54 Lt dydžio mokestinės nepriemokos ar ginčijamame 2009 m. kovo 17 d. sprendime pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 12.-20-3480 nurodytos 508585,05 Lt dydžio mokestinės nepriemokos vyksta mokestinis ginčas. Be to, tokiam ginčui kilti (vykti) nėra ir teisinių prielaidų – minėta mokestinė nepriemoka yra išieškoma atsižvelgiant į Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų sprendimus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo (toliau – ir Pagalbos įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Akcentuotina, jog Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą kompetentingoje Europos Sąjungos valstybėje, pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi nuostatos, jog Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies norma reiškia, kad kompetentinga Lietuvos Respublikos institucija nebevertina kompetentingos valstybės, Europos Sąjungos narės, institucijos pateikto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir, nesant teisės aktais numatytų išimčių, jį vykdo (žr. pvz. administracines bylas Nr. A575-842/2010, A14-398/2007). Iš byloje esančių dokumentų taip pat matyti, kad sprendimas, kuriuo iš pareiškėjo leidžiama išieškoti skolą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, šioje valstybėje šiuo metu nėra ginčijamas (užginčytas) (b. l. 35, 38). Kita vertus, ginčo dėl Klaipėdos AVMI viršininko 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 12.-19-11871 inicijavimas per se taip pat nelaikytinas mokestiniu ginču, kadangi minėtas mokesčių administratoriaus sprendimas yra priimtas dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo, o ne dėl naujai apskaičiuotos mokestinės nepriemokos patvirtinimo (būtent tokio pobūdžio mokesčių administratoriaus sprendimo ginčijimas yra būtina mokestinio ginčo sąlyga (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis)).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas nepagrindė ir jokių kitų mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo pagrindų egzistavimo, t. y. neįrodė, jog dėl pirminiame Klaipėdos AVMI viršininko 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendime Nr. 12.-19-11871 nurodytos 517751,54 Lt dydžio mokestinės nepriemokos ar ginčijamame 2009 m. kovo 17 d. sprendime pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 12.-20-3480 nurodytos 508585,05 Lt dydžio mokestinės nepriemokos yra sudaryta mokslinės paskolos sutartis. Tuo tarpu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo stabdymas vadovaujantis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais yra mokesčių administratoriaus diskrecinė teisė, o, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas negali vertinti ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu.
Įvertinus Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymą, nėra pagrindo konstatuoti, jog, vykstant ginčui dėl Klaipėdos AVMI viršininko 2008 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 12.-19-11871, mokesčių administratorius neturėjo teisės pakeisti išieškotinos mokestinės nepriemokos dydžio bei priimti 2009 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 12.-20-3480.
Dėl šių priežasčių Klaipėdos AVMI viršininko 2009 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 12.-20-3480 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant galioti nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Z. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.