Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-03-07 · Civilinė byla Nr. e2S-257-796/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
e2S-257-796/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02587-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Atsakovas
V. L.
Ieškovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-257-796/2019Proceso Nr. 2-06-3-02587-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. (A. G.) patikslintą ieškinį atsakovui V. L. dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2018 m. kovo 26 d. ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 16 798,00 Eur sumos nuo civilinės bylos Nr. 2-620-479/2015 iškėlimo teisme dienos (2014 m. birželio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. rugsėjo 4 d. prašymu ieškovas ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. taikyti atsakovo turto areštą, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų.

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka iš dalies, ir prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad procesinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo priešieškinio Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 padavimo dienos – 2014 m. birželio 17 d. iki 2017 m. birželio 6 d., kai antstolis Aleksandras Selezniovas atliko priešpriešinių piniginių sumų tarpusavio įskaitymą, todėl nurodytu laikotarpiu procesinės palūkanos neturėtų būti skaičiuojamos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi prašymą tenkino – nutarė areštuoti atsakovo V. L. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, – atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 3230,74 Eur sumos, uždraudžiant atsakovui bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitos esančių piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškovu.

4. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, padarė išvadą, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalaujama suma yra didelė, atsakovas yra fizinis asmuo, su pareikštu ieškiniu atsakovas nesutinka.

5. Nustatė, kad kreipimosi į teismą dieną atsakovui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė – 50 300,0 Eur. 2018 m. birželio 5 d. atsakovas įnešė į antstolės L. N. depozitinę sąskaita pagrindinės skolos sumą – 17 064,36 Eur. Teismas apie atsakovo sunkią turtinę padėtį sprendė remdamasis aplinkybe, kad atsakovui 2018 m. balandžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsakovas V. L. (toliau – apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą; priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 19,00 Eur ir išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu valstybei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas. Teismo nutartyje nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, vadovautasi tik ieškovo atstovės išsakyta nuomone, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais.

6.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalaujama suma atsakovui yra didelė. Motyvas, kad antstolė ieškovą informavo, jog atsakovo pajamas sudaro 20,00 Eur per mėnesį, lėšų banko sąskaitose jis neturi (ieškovo nuomonė), visiškai nepagrįsta jokiais įrodymais ir tokia nuostata negali būti vertinama kaip įrodymas, šias aplinkybes paneigia prie atskirojo skundo pridėta banko pažyma.

6.3. Apie atsakovo sunkią turtinę padėtį teismas sprendžia iš tos aplinkybės, kad atsakovui 2018 m. balandžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą šioje byloje.

6.4. Iki skundžiamos nutarties priėmimo ieškovas du kartus teikė teismui prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimis atmetė ieškovo prašymus.

6.5. Po minėtų teismo nutarčių ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis pasikeitė ir kad atsirado naujų aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė.

Atsiliepimas

7. Ieškovas A. G. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo V. L. atskirąjį skundą ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

7.1. Teismas, neperžengdamas ieškovo pareikštų reikalavimų bei juos pagrindžiančių įrodymų ribų, preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą ir padarė tai tinkamai.

7.2. Atsakovas pagrindinę skolą sumokėjo visiškai – 2018 m. birželio 5 d. atsakovas įnešė į antstolės L. N. depozitinę sąskaitą 17 064,36 Eur. Atsakovas nesutinka sumokėti procesinių palūkanų. Kadangi toks ieškinys tenkintinas, tai ir laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos.

7.3. Atsakovo argumentai, jog pagal byloje esančius įrodymus teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis bloga ir ieškinio suma jam yra didelė, turėtų būti atmesti kaip nesudarantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nes yra visiškai nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio. Šie atsakovo argumentai sudaro dalį bylos (ginčo) nagrinėjimo dalyko ir jie turėtų būti vertinami bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7.4. Atskirajame skundas nenurodyta, kokių nepatogumų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria atsakovas, kodėl iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės pirmiausia areštuojant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą atsakovui gali kilti papildomų neigiamų pasekmių.

7.5. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nesiėmė ar neketina imtis veiksmų, kuriais sumažintų savo finansines galimybes įvykdyti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, t. y. neperleis ar neketina perleisti savo turto ar lėšų kitiems asmenims.

Šalies argumentai

7.6. Ieškovo prašytos ir skundžiama teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios pareikštiems ieškinio reikalavimams, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, nesuvaržo atsakovo teisių labiau, nei būtina. Šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas bei būtinas, nes yra pagrindas manyti, kad, jų nepritaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas ateityje pasunkės arba pasidarys iš viso neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Apeliantas prašo prie bylos pridėti naują įrodymą – banko pažymą apie atsakovo banko sąskaitoje esantį piniginių lėšų likutį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo sprendžiamas atsakovui nepranešus, todėl nebuvo objektyvios galimybės ją pateikti, įvertinęs, jog ieškovas pateikė savo vertinimą dėl šio įrodymo, daro išvadą, kad yra pagrindas šį įrodymą pridėti prie bylos ir vertinti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

13. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

14. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).

15. Šioje byloje nustatyta, kad ginčo dėl procesinių palūkanų priteisimo nėra, tačiau atsakovas nesutinka su apskaičiuotų procesinių palūkanų dydžiu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo nurodė, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalaujama suma yra didelė, atsakovas yra fizinis asmuo, su pareikštu ieškiniu atsakovas nesutinka.

16. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų (prima facie) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad patikslintas ieškinys tikėtinai pagrįstas, šios pirmosios instancijos teismo išvados nėra kvestionuojamos.

17. Tačiau, kaip minėta, vien preliminarus ieškinio pagrįstumo nustatymas nėra pakankamas pagrindas apriboti kito asmens teises laikinųjų apsaugos priemonių institutu. Antra būtinoji sąlyga taikyti šias priemones – grėsmė būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, kuri nuosekliai plėtojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinama kaip asmens nesąžiningumas – ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

18. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas. Teismo nutartyje nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, vadovautasi tik ieškovo atstovės išsakyta nuomone, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalaujama suma atsakovui yra didelė.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės grindžiami tuo, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu ieškovu savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl atsakovo nesąžiningumo ar su tokiu jų elgesiu susijusių priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018). Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apie atsakovo sunkią turtinę padėtį sprendė remdamasis aplinkybe, kad atsakovui 2018 m. balandžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad antrinė teisinė pagalba apeliantui buvo teikiama apmokant 50 proc. išlaidų. 2018 m. balandžio 27 d. priimant sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą, V. L. turimo turto vertė buvo 25 150,00 Eur, t. y. 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), kuris buvo areštuotas antstolės L. N., ir darbo užmokestis, kas atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Nustatyta, kad kreipimosi į teismą dieną atsakovui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausė nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė – 50 300,00 Eur. Be to, iš apelianto prie apeliacinio skundo pateikto įrodymo banko pažymos apie atsakovo banko sąskaitoje esantį piniginių lėšų likutį nustatyta, jog apelianto 2018 m. rugsėjo 10 d. AB „Swedbank“ vakarų Lietuvos filiale sąskaitos likutis – 62 710,58 Eur. Taigi, įvertinus atsakovo finansinę padėtį sutiktina su atsakovo pozicija, kad 3 230,74 Eur suma, dėl kurios jam pareikštas reikalavimas, nelaikytina didele.

21. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Todėl pirmosios instancijos teismas kiekvienu atveju privalo vertinti įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su asmenų, kuriems norima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumu, ir dėl šių aplinkybių pasisakyti.

22. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad nesiėmė ar neketina imtis veiksmų, kuriais sumažintų savo finansines galimybes įvykdyti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, t. y. neperleis ar neketina perleisti savo turto ar lėšų kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma; žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016). Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas turėjo pateikti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) siekį apsunkinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, nepagrįstai nukrypo nuo anksčiau minėtos teismų praktikos. Iš esmės tiek ieškovo argumentai, tiek ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra susiję tik su didelės ieškinio sumos kriterijumi ir atsakovo turtine padėtimi. Teismų praktikoje yra paneigta didelės ieškinio sumos, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžiančios aplinkybės, prezumpcija. Aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimo (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019).

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovas nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą (be deklaratyvių samprotavimų, kad atsakovas gali imtis turto perleidimo veiksmų), ieškovas nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo taikyti atsakovo turto areštą (CPK 178, 185 straipsniai).

25. Anksčiau išdėstytos aplinkybės ir nurodyti teisiniai motyvai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto areštą, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų, atmesti, nesant vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas paduodamas atskirąjį skundą sumokėjo 19 Eur žyminį mokestį. Kadangi atsakovo V. L. apeliacinis skundas tenkintas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo A. G..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. G. (A. G.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. G. 19,00 Eur (devyniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio už atskirąjį skundą atsakovui V. L..

Išsiųsti šios nutarties patvirtintą kopiją Turto arešto aktų registro tvarkytojui vykdyti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Domarkienė