Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 75 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. J. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 50 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą 50 parų arešto bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta ir nesumokėta 42 MGL (2 100 Eur) dydžio bauda, šias bausmes visiškai sudedant, R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų areštas ir 42 MGL (2 100 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 3, 8 punktais, 7 dalimi, paskirtos 50 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. J. įpareigojant: gydytis priklausomybės ligas; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 16 d. 19.20 val. iki 2025 m. rugpjūčio 17 d. 14.41 val., tai yra, 1 diena, ją prilyginant 1 arešto parai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, nuspręsta konfiskuoti iš R. J. jam priklausančią nusikaltimo padarymo priemonę – mopedą „Delta“ be valstybinių numerių, saugomą aikštelėje, (duomenys neskelbtini).

Nuspręsta antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. J. neišieškoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl R. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir R. J. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

7. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam R. J. bausmę bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad R. J. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, įvertino nuteistojo R. J. asmenybę (nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas tris kartus, ne kartą baustas administracine tvarka), kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

9. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino R. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

9.1. BK 60 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Kitų išimčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019 ir kt.). Taip pat pažymėtina, jog teismas turi diskreciją spręsti, ar pripažinti asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. teismas turi galimybę spręsti tokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tam tikroms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors ir nenurodyta, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

9.2. Iš prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka matyti, jog pareiškime prokuroras nurodė nuteistojo R. J. ankstesnius teistumus, nurodė, kad R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (recidyvistas). Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodė R. J. teistumus, o, motyvuodamas bausmės skyrimą nuteistajam, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme, sakydamas baigiamąją kalbą, prokuroras prašė pripažinti R. J. recidyvistu, nes jis anksčiau kelis kartus teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 110). Taigi, pirmosios instancijos teismas, esant duomenų apie ankstesnius R. J. teistumus bei esant prokuroro prašymui R. J. pripažinti recidyvistu, nuteistajam skirdamas bausmę, nuosprendyje motyvuotai privalėjo pasisakyti, kodėl nepripažįsta R. J. recidyvistu bei nenustato jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. To pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepadarė.

9.4. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad R. J. anksčiau, t. y. iki nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą jis nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, įvykdymo, buvo teistas tris kartus: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį 42 MGL (2 100 Eur) dydžio bauda, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 42 MGL (2 100 Eur) dydžio bauda bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams (kuris 2024-02-19 nutartimi pakeistas 90 parų arešto bausme) ir 42 MGL (2 100 Eur) dydžio bauda (b. l. 82-87). Kaip matyti iš šio išrašo, ankstesniais teismų sprendimais R. J. buvo nuteistas už tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą, visus šiuos nusikaltimus įvykdė būdamas pilnametis.

9.5. BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Be to, BK 97 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta, šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo ir asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

9.6. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad nuteistasis R. J. ankstesniais nuosprendžiais paskirtą laisvės apribojimo bausmę, kuri buvo pakeista 90 parų arešto bausme, atliko, kai 2024 m. liepos 15 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau jam paskirtos 42 MGL (2 100 Eur) dydžio baudos nėra sumokėjęs, nors jis šią baudą buvo įpareigotas sumokėti iki 2023 m. gruodžio 15 d. (b. l. 82-87). Taigi, nusikalstamą veiką, už kurios įvykdymą R. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal ankstesnius teismų sprendimus.

9.7. Skundžiamu nuosprendžiu R. J. nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo įvykdymą. Taip pat pažymėtina, kad jis jau ir anksčiau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. Įvertinus tai, kad R. J., jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, taip pat ir už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarytą būnant pilnamečiu, turėdamas neišnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, vairuodamas transporto priemonę, kai nustatytas net 2,83 promilių girtumas, kuris prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui, šiurkščiai pažeidė KET ir elgėsi itin pavojingai, daroma išvada, kad nuteistasis tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro nusikaltimus, o tai rodo didesnį R. J. asmenybės pavojingumą. Esant tokioms aplinkybėms bei prokuroro prašymui pripažinti kaltininką recidyvistu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nepripažino R. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Dėl to konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

11. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu prokuroras neprašo, pripažinus R. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, keisti nuteistajam paskirtą bausmę ar jos dydį, nuteistajam R. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšis ir dydis nekeičiami.

12. Taip pat apeliaciniu skundu prokuroras prašo pripažinti R. J. recidyvistu.

12.1. BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras, sakydamas baigiamąją kalbą, prašė pripažinti R. J. recidyvistu (b. l. 110), tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepasisakė, kodėl R. J. recidyvistu nepripažįsta.

12.2. Tenkinus prokuroro skundo reikalavimą ir pripažinus R. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei nekartojant aplinkybių, kurios patvirtina, kad nuteistojo veiksmuose yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis), skundžiamas nuosprendis keičiamas ir R. J. pripažįstamas recidyvistu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

13.1. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. lapkričio 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-11-18 pažyma Nr. APD-2025-12994 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3. punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 95,84 Eur už nuteistajam R. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Minėta pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, t. y. tik po teismo posėdžio, kuriame apeliacine tvarka buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, taigi, dėl šio prašymo neturėjo galimybės pasisakyti nei nuteistasis, nei jo gynėja, nei prokuroras. Todėl, vadovaujantis teismų praktika, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 106 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo R. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), R. J. pripažinti recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų palikti nenagrinėtą.