- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-22
- Bylos Nr.
- 1S-301-1020/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00593-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- S. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo S. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties, kuria S. K. atžvilgiu panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, šios bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. vasario 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) 2017 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė teikimą dėl S. K. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Teikime nurodyta, kad probuojamojo priežiūra vykdoma nuo 2017 m. vasario 28 d., S. K. šaukiamas neatvyksta į Vilniaus probacijos skyrių, taip nevykdydamas pareigos atvykti į probacijos tarnybą per 3 dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalis). 2017 m. balandžio 4 d. S. K. buvo įspėtas, 2017 m. balandžio 12 d. ir 2017 m. gegužės 24 d. apsilankymų metu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad S. K. ten negyvena (bendrauta su S. K. motina, kuri nežinojo kur pastarasis apsistojęs ir nurodė, kad šis šiuo adresu negyvena). Tokiu būdu S. K. nevykdo įpareigojimo be leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Teikime taip pat nurodyta, jog Probacijos tarnyba kreipėsi į policijos komisariatą dėl pastarojo paieškos, taip pat buvo gauta informacija, jog pastarasis yra ieškomas dėl nusikaltimo padarymo jau nuo 2017 m. kovo 7 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi tenkino Probacijos tarnybos teikimą ir S. K. atžvilgiu panaikino bausmės vykdymo atidėjimą bei nutarė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pastarajam paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas konstatavo, kad S. K. nepradėjo vykdyti bausmės, nes neatvyko į probacijos tarnybą per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o vėliau ir po probuotojo šaukimo gavimo. Pastarasis nereaguoja į šaukimus, neatvyksta į Probacijos skyrių. Namuose, (duomenys neskelbtini), Vilnius, jis nerandamas. S. K. buvo išaiškintos probacijos sąlygos, pasekmės jų nesilaikant, nes jam buvo išsiųstas rašytinis išaiškinimas pagal jo gyvenamąją vietą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šio asmens atžvilgiu buvo paskelbta paieška, šiuo metu jis yra suimtas. Anot teismo, minėtų aplinkybių visuma rodo, kad nuteistasis nerodė siekio taisytis, atsakingai vertinti probacijos sąlygas, ateityje gyventi laikantis įstatymų, dėl to bausmės tikslai jo atžvilgiu negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Šalies argumentai
S. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį arba tuo atveju, jei aukštesnysis teismas paliktų šią nutartį galioti – pakeisti atliktinos bausmės dalį, atsižvelgus į jau jo atliktos bausmės dalį (t. y. nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. liepos 14 d.). Skunde teigiama, kad teismas rėmėsi klaidingu ir realių faktinių aplinkybių neatitinkančiu teikimu, kuriame teigiama, jog jis buvo supažindintas su probacijos tvarka ir sąlygomis, kad jis buvo įspėtas dėl probacijos sąlygų nesilaikymo pasekmių ir kad jis negyvena savo gyvenamojoje vietoje. Anot pareiškėjo, šie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, S. K. įsitikinimu, tai, kad jis yra suimtas ar jam pareikštas įtarimas, nepaneigia nekaltumo prezumpcijos buvimo. Dėl gyvenamosios vietos, S. K. tikina, jog jis savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Vilniuje – gyvena jau 22 metus, ir jis yra deklaravęs šią gyvenamąją vietą. Jo motina nėra patvirtinusi, jog jis negyvena minėtu adresu – ji tik vienąkart bendravo su probacijos pareigūnais, kurie niekada nebuvo užėję į namus, ir kiek žino iš motinos, nepaliko jokių savo kontaktinių duomenų ar šaukimo. S. K. įsitikinimu, jis negali atsakyti už probacijos sąlygų nesilaikymą, jei su jos sąlygomis jis nebuvo supažindintas. Skunde nurodoma, kad dėl darbo pobūdžio S. K. tekdavo vykti į kitus Lietuvos miestus ir į savo gyvenamąją vietą jis grįždavo tik vėlai vakare, o ryte išvykdavo, todėl ir su motina jis susitikdavo retai – tačiau jis nėra pakeitęs savo gyvenamosios vietos. Pareiškėjo įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisingai apskaičiavo jo atliktos bausmės atidėjimo dalį ir jį pasiuntė atlikti visą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nors iki Probacijos tarnybos teikimo jis buvo atlikęs daugiau nei 4 mėnesius bausmės, nes bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
S. K. skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir susipažinęs su S. K. asmens bylos bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės teisingai vertino teikime nurodytus argumentus ir pagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą dėl S. K. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad kai probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir/ar pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir/ar pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas, Probacijos tarnybos teikimu, priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Pažymėtina ir tai, kad Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas numato probuojamo asmens pareigą atvykti į probacijos tarnybas per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad teismas nuteistajam S. K. atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pastarąjį įpareigojo per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (asmens b. l. 4). Šis įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas bei asmens probacija Probacijos tarnybos pradėta vykdyti 2017 m. vasario 28 d. (asmens b. l. 12).
S. K. byloje yra 2017 m. vasario 28 d. šaukimo Nr. V9-343 šaknelė, iš kurios matyti, kad 2017 m. kovo 14 d. 9 val. S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kviečiamas atvykti į Vilniaus probacijos skyrių, su žyma, jog pastarasis sutartu metu neatvyko. 2017 m. kovo 14 d. S. K. priežiūros plane nurodyta, kad 2017 m. balandžio 4 d. pastarasis buvo įspėtas dėl probacijos sąlygų nevykdymo, 2017 m. balandžio 12 d. (vizito metu paliktas šaukimas atvykti į Probacijos tarnybą (asmens b. l. 48)) ir 2017 m. gegužės 24 d. Probacijos tarnybos pareigūnai lankėsi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau S. K. savo gyvenamojoje vietoje rastas nebuvo, o vieno iš vizitų metu jo motina nurodė, kad pastarasis šiuo adresu negyvena (asmens b. l. 20).
Apygardos teismas pažymi, kad S. K. asmens byloje yra Probacijos tarnybos 2017 m. kovo 27 d. raštas Nr. V5-2871 „Dėl įtarimo apie probacijos sąlygų nevykdymą“, kuriame nurodoma, jog S. K. įtariamas probacijos sąlygų pažeidimu, t. y. kad jis neatvyko į Probacijos tarnybą po šaukimo gavimo; 2017 m. balandžio 4 d. raštas Nr. V5-3174 „Dėl probacijos sąlygų bei pareigų nevykdymo teisinių pasekmių“, kuriame nurodoma, jog S. K. yra įspėjamas apie probacijos pareigų nevykdymą, t. y. kad jis šaukiamas neatvyko į Probacijos tarnybą, o taip pat išvyko už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo – abu šie raštai adresuoti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (asmens b. l. 46-47). Remiantis šiais duomenis, nėra pagrindo teigti, jog S. K. nebuvo įspėtas dėl probacijos sąlygų nevykdymo, priešingai, į jį net kelis kartus kreiptasi įspėjant apie galimas jo neveikimo (neatvykimo į Probacijos tarnybą šaukiamam) pasekmes ir šie dokumentai yra teismui pateiktoje medžiagoje. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad S. K. skunde tikina nuolat gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taigi šiuo atveju skunde yra tam tikrų prieštaravimų: S. K. būtent šiuo adresu buvo siunčiami raštai iš Probacijos tarnybos (pagrindo netikėti jų tikrumu nėra – dokumentai vizuoti, turi registracijos numerius, su parašais), tačiau su jų turiniu S. K. teigia nesąs supažindintas, nors kartu tikina jau 22 metus nekeitęs savo gyvenamosios vietos.
Remiantis šiais skunde esančiais prieštaravimais, objektyviais teismui pateiktoje medžiagoje esančiais dokumentais, taip pat atsižvelgiant į tai, jog bylos medžiagoje visgi yra 2017 m. kovo 14 d. informacija apie tai, kad S. K. nuo 2016 m. gruodžio 30 d. dirba UAB „T“, kuri įsikūrusi Ignalinos r. sav., ir kuri galimai patvirtina, jog S. K. į darbą galėjo vykti ankstų rytą ir grįžti tik vėlų vakarą, taip jo gyvenamojoje vietoje nerandant dienos metu (asmens b. l. 21), bet kuriuo atveju pastarasis, tvirtindamas, kad vis dar gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gavo Probacijos tarnybos siųstus raštus ir šaukimus, į kuriuos turėjo atsiliepti, taip pat turėjo galimybę teikti šiai institucijai rašytinį pasiaiškinimą dėl neatvykimo į Probacijos tarnybą (asmens b. l. 46) įvardijant priežastis, tačiau šiuos kreipimusis ignoravo, šaukiamas neatvyko į Probacijos tarnybą ir taip pažeidė bendrąją probuojamo asmens pareigą atvykti į probacijos tarnybas per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, taip pažeisdamas probacijos sąlygas (Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas). Teismas pabrėžia ir tai, kad asmuo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas, turi elgtis ypatingai atsakingai ir rūpestingai bei elgtis taip, kad probacijos pareigūnai žinotų apie jo gyvenamąją vietą bei galėtų su probuojamuoju komunikuoti be jokių keblumų, kad jam adresuota informacija jį nedelsiant pasiektų ir taptų žinoma. Šiuo atveju nuteistasis nesielgė atsakingai ir rūpestingai, taigi valstybės jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino.
Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. K. nevykdė savo, kaip probuojamojo asmens, pareigos atvykti į Probacijos tarnybą net ir po daugkartinių šios tarnybos šaukimų, raštų, konstatuoja, jog jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdė Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos (kuri jam net kelis kartus buvo priminta išsiunčiant raštus jo gyvenamosios vietos adresu), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi pagrįstai panaikino bausmės vykdymo atidėjimą pastarojo atžvilgiu ir nusprendė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Skundu S. K. prašo, jog tuo atveju, jei apygardos teismas nuspręstų nepanaikinti skundžiamos nutarties, bent jau įskaityti jo atliktą bausmę, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, kuris jo atžvilgiu taikytas nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. liepos 14 d., ir jam skirti atlikti tik likusią dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Šiame kontekste teismas pažymi, jog Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato galimybę „sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę“, t. y. ne vykdyti paskirtos bausmės dalį, o visą paskirtą bausmę (analogiška išvada seka ir iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsnio 1 dalies turinio – „bausmės vykdymą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę“). Tokia įstatymų leidėjo pozicija grindžiama tuo, jog asmeniui, kurio atžvilgiu atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, yra suteikiamas bandomasis laikotarpis, per kurį pastarasis turi įrodyti, jog teismo pasitikėjimas, kad bausmės tikslai asmens atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jam buvo suteiktas pagrįstai. Jei šis pasitikėjimas nepateisinamas, asmuo siunčiamas atlikti visą nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis į bausmės atlikimo laiką neįskaitomas.
Atsižvelgus į visa tai, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taigi naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo S. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.