- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-1237-524/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- P. Š.
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1237-524/2013
Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-05611-2012-9)
2013 m. spalio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-327-563/2013 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui P. Š. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 926,19 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2008–2012 metus. Nurodė, kad atsakovui pastate (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa – telefono stoties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 122,28 m². Atsakovas yra užstatytos valstybinės žemės, t. y. 1341 m² dalies, sudarančios 0,0078 ha, t. y. 78 m², naudotojas. Atsakovas pagal 2013-01-18 mokesčių mokėtojo kortelę Savivaldybės administracijai yra skolingas 926,19 Lt. Kadangi pagal VĮ Registrų centro 2013-01-10 raštu Nr. (4.4.2.0.) KLS-38 pateiktą informaciją buvo patikslintos žemės nuomos mokesčio deklaracijos, delspinigiai neskaičiuojami.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-01-30 sprendimas Nr. T2-36, 2007-09-27 sprendimas Nr. T2-287 yra bendro pobūdžio, kuriais nustatytas žemės nuomos mokestis už valstybinės žemės sklypų naudojimą. Šie mokesčių tarifus patvirtinantys dokumentai atsakovo įsipareigojimo tokį mokestį mokėti nepatvirtina. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše duomenų, jog atsakovas yra ieškovės nurodyto žemės sklypo dalies naudotojas (nuomotojas), nėra. Duomenų, jog būtų užregistruota žemės nuomos sutartis, taip pat nėra, jokios žemės nuomos sutarties nepateikė ir ieškovė. Mokėjimo kortelėje, kuria grindžiamas ieškinio reikalavimas, jam yra neaiškumų, kortelėje nurodytos sumos neatitinka deklaracijose nurodytų sumų. Nurodyta žemės vertė, nuo kurios yra skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, kelia pagrįstų abejonių. Be to, ieškovė neteisingai skaičiuoja jo nuosavybės teise valdomoms patalpoms tenkantį žemės sklypo plotą, kuris turėtų būti 64,8 m².
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-25 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad su juo nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, nes pagal Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 dalį valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Minėta norma reiškia, kad valstybinės žemės naudotojai, jeigu jie teisėtai naudojasi šia žeme, visais atvejais privalo mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus atvejus, kai žemė suteikiama panaudos pagrindais ir tokia valia yra aiškiai išreikšta suteikimo dokumentuose. Minėta normos redakcija reiškia, kad nebūtinai turi būti sudaryta nuomos sutartis, pakanka, kad valstybinė žemė yra naudojama bet kokiu teisėtu pagrindu. Teismas atmetė ir atsakovo argumentus dėl žemės nuomos mokesčio dydžio, nes jis nustatomas teisės aktų (CK 6.552 str.). Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punkte nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinės žemės naudojimą tarifą savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Mokestis yra apskaičiuojamas pagal nustatytą tarifą nuo žemės vertės, apskaičiuotos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimai nustatyti žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifai nuo žemės vertės. Nustatydama atsakovo naudojamos žemės dalies dydį ieškovė pagrįstai vadovavosi Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 32 punkto nuostatomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendime nurodyta, jog ieškovė pagrįstai vadovavosi Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 32 punkto nuostatomis, tačiau šios nuostatos taikomos ne po pastatu esančiai žemei, o žemės sklypų suformavimui aplink pastatą (duomenys neskelbtini). Teismas nesiaiškino aplinkybės, kad atsakovo patalpų plotui žemės sklypas jau yra priskirtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-04-18 įsakymu Nr. AD1-823. Klaipėdos apskrities viršininkas 2007-10-15 įsakymu Nr. 4-5798-(1.3) nustatė valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 0,0237 ha. Ieškovė, vadovaudamasi šiais įsakymais, privalėjo suformuoti žemės sklypo planą ir įregistruoti jį viešame registre, tačiau to nepadarė, o vadovavosi neteisingais duomenimis apie užimamą žemės sklypą ir atliko neteisingus apskaičiavimus – žemės plotas nurodytas 78 kv. m, nors pagal kadastro–registro bylos patalpų eksplikaciją žemė po rūsiu tėra 55 kv. m ploto. Taip yra nesąžiningai padidinamas nuomos mokestis.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-01-26 sprendimu Nr. T2-01 buvo patvirtintas teritorijos tarp Baltijos pr., Šilutės pl., Debreceno g. ir Taikos pr., Klaipėdoje, detalusis planas, kurio sprendiniuose nurodomas planuojamas valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), 1,1290 ha ploto, į kurį patenka pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Šiems pastatams priskirtinas valstybinės žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas proporcingai padalijant ne priskirtino žemės sklypo plotą, o pastatu užstatytą plotą (1341 kv. m). Jeigu žemės sklypas būtų įregistruotas, mokėtinas žemės nuomos mokestis padidėtų. Apelianto pateiktas Klaipėdos apskrities viršininko 2007-10-15 įsakymas Nr. 4-5798-(1.3) yra pripažintas netekusiu galios. Valstybinės žemės nuomos procedūra nėra baigta, žemės sklypo planas yra rengiamas ir žemės sklypas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre asmens, pageidaujančio pirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis. Asmenys, pageidavę išsinuomoti valstybinio žemės sklypo dalis, šio sklypo neįregistravo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso žemė, esanti po pastatu 2E2p, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 1341 m² (pastatu užstatytas plotas). Atsakovui pastate nuosavybės teise priklauso telefono stoties patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 122,28 m² (b. l. 9, 52, 53). Viso pastato bendras plotas yra 2100,33 m² (b. l. 71).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2009 išaiškino, kad valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti gali (ir turi) būti mokamas ne tik už išnuomotą, bet ir kitais teisiniais pagrindais suteiktą žemę. Byloje nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypo dalis yra užimta pastato, kuriame yra atsakovui priklausančios patalpos, todėl atsakovas faktiškai naudojasi valstybinės žemės sklypo dalimi (Žemės įstatymo 2 str. 11 p., Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d., Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) taisyklių 28 p.).
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės dviem motyvais: 1) pastatui 2E2p, adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuoti Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2007-04-18 įsakymu Nr. AD1-823 nustatyta valstybinio žemės sklypo dalis yra 0,4010 ha, o Klaipėdos apskrities viršininko 2007-10-15 įsakymu Nr. 4-5798-(1.3) patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punktu nustatyta žemės sklypo dalis, reikalinga atsakovui priklausančiai patalpai naudoti, yra 0,0237 ha; 2) teismo sprendime po atsakovo dalies pastatu žemės plotas nurodytas žymiai didesnis 78 m², nors pagal kadastro–registro bylos patalpų eksplikaciją žemė po rūsiu yra 55 m² ploto.
Apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas pirmosios instancijos teisme ginčijo savo pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį motyvuodamas tuo, nėra žemės sklypo naudotojas, nes žemė nėra išpirkta, nesudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, ginčijo žemės vertę, mokesčio tarifą, patalpoms trenkančios valstybinės žemės ploto apskaičiavimą. Taigi apeliaciniame skunde atsakovas nurodo naujas aplinkybes, kuriomis nesirėmė pirmosios instancijos teisme, t. y. kad pastatui 2E2p, adresu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atskiras valstybinės žemės sklypas ir konkreti atsakovui priklausančioms patalpoms tenkanti jo dalis. Ieškovė atsiliepime pagrįstai pažymi, jog atsakovas su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, pats apeliantas nurodo, jog pastato 2E2p, adresu (duomenys neskelbtini), patalpoms eksploatuoti ieškovė turėjo suformuoti žemės sklypą ir jį įregistruoti VĮ Registrų centre, t. y. pripažįsta, jog minėtas sklypas nėra tinkamai suformuotas ir įregistruotas viešame registre. Ieškovė atsiliepime nurodo, jog apelianto pateikti individualaus pobūdžio teisės aktai yra skirti valstybinės žemės išnuomojimo procedūrai, kuri yra nebaigta. Klaipėdos apskrities viršininko 2007-10-15 įsakyme (b. l. 122) ir jį panaikinusiame 2009-10-15 įsakyme (b. l. 133) nurodyta, jog jie priimti vadovaujantis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 7 punktu, kuris reglamentuoja statiniui eksploatuoti suformuoto ir parduodamo žemės sklypo konkrečių dalių nustatymą ir mokėtinos sumos apskaičiavimą. Kadangi pastato 2E2p, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai neužbaigė valstybinės žemės nuomos ar išpirkimo procedūrų, ieškovė pagrįstai nuomos mokestį apskaičiavo pagal pastato užstatytą plotą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo motyvais, kad žemės sklypo planas rengiamas, žemės sklypas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre asmens, pageidaujančio pirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis.
Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 32 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija pagal šių taisyklių 30.9 punktą apskaičiuoja išnuomojamų žemės sklypo dalių dydį (32.7 p.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka apskaičiuoja išnuomojamo žemės sklypo vertę (32.8 p.), pagal savivaldybės tarybos patvirtintus žemės nuomos mokesčio tarifus ir nuomos mokesčio mokėjimo terminus apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį (32.9 p.). Taisyklių 30.9 punkte nustatyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys. Kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma išnuomojančios žemės sklypą institucijos sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, statinio ar įrenginio arba kito statinio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.
Kadangi atskiras žemės sklypas pastatui 2E2p, adresu (duomenys neskelbtini), nėra tinkamai suformuotas ir įregistruotas, ieškovė sąžiningai ir pagrįstai nuomos mokestį apskaičiavo pagal pastato eksploatacijai naudojamą mažiausią žemės plotą, t. y. pastato užstatytą plotą – 1341 m². Bendras pastato bendraturčių turimų patalpų plotas yra 2100,33 m², atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų plotas yra 122,28 m², t. y. 5,82 proc. viso ploto, todėl atsakovas privalo sumokėti už proporcingą užstatytos žemės dalį, t. y. 78 m². Aplinkybė, kad atsakovo patalpos išsidėsčiusios per du aukštus, o žemė po pirmo aukšto patalpomis (po rūsiu) yra 55 m² ploto, apskaičiavimui įtakos neturi, nes Taisyklių 30.9 punkte nustatyta, jog žemės sklypo dalis nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, statinio ar įrenginio arba kito statinio dalį (išskyrus statinio priklausinių dalis), o ne per kiek pastato aukštų patalpos išsidėsčiusios. Dėl atsakovui ir kitiems bendraturčiams priklausančių pastato dalių bei pastato užstatyto plotų byloje ginčo nekilo.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-25 sprendimą palikti nepakeistą.