Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. vasario 12 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-39 patvirtino nurodymus pareiškėjai sumokėti 20 101 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 5 162,69 Lt GPM delspinigių, 31 729 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 11 873,24 Lt PVM delspinigių, 1 184 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų bazinei pensijai, 891 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 592 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos ir 446 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos; nusprendė negrąžinti 46 950 Lt GPM; skyrė pareiškėjai 2 010 Lt GPM baudą ir 3 173 Lt PVM baudą.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 68-89 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-39. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2010 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. S-164(7-115/2010) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 68-89.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos vykdytos veiklos pripažinimo individualia bei iš šios veiklos gautų pajamų apmokestinimo GPM, PVM bei VSD įmokomis. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A(5)-902/2006 suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir jos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims (nagrinėjamu atveju – savarankiškai bet kokio pobūdžio komercinei arba gamybinei veiklai (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 punktas)). Teismas nurodė, kad pareiškėja pagal 2007 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 188 000 Lt pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį orlaivį MOONEY M20F, įsigytą 2004 m. rugpjūčio 25 d. už 44 840 Lt, o pagal 2007 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 120 000 Lt pardavė orlaivį BEECH 23 MUSKATEER, įsigytą 2001 m. balandžio 2 d. už 20 000 Lt. Pareiškėja pagal 2008 m. gegužės 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį kartu su sūnumi T. S. už 240 000 Lt pardavė 0,3276 ha žemės sklypą, esantį Antakalnio kaime, Trakų rajone, ir jame pastatytą pastatą–restoraną (pareiškėjai priklausanti turto pardavimo pajamų dalis – 202 000 Lt), o pagal kitą 2008 m. gegužės 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį kartu su sūnumi T. S. už 160 000 Lt pardavė kitą 3,5621 ha žemės sklypą, esantį Antakalnio kaime, Trakų rajone, ir jame pastatytus 9 pastatus: gyvenamąjį namą, 6 pagalbinius pastatus, pirtį ir klėtį (pareiškėjai priklausanti turto pardavimo pajamų dalis – 111 000 Lt). Be 2008 m. gegužės 16 d. parduotų dviejų žemės sklypų ir dešimties pastatų, pareiškėja 2002 - 2005 metais kartu su sutuoktiniu įsigijo keletą kitų nekilnojamojo turto objektų, kurie buvo ir yra naudojami su pareiškėja ir jos šeimos nariais susijusių įmonių reikmėms. Teismas nurodė, kad pareiškėja savo vardu sudarė ir pasirašė 2002 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo įsigijimo sutartį, taip pat pareiškėjos vardu sudarytos bei pasirašytos ir kitos trys žemės sklypų Antakalnio kaime, Trakų rajone pirkimo sutartys, sudarytos 1999 m. spalio 13 d., 2002 m. kovo 13 d., 2002 m. balandžio 3 d. Pareiškėja pati, niekieno neatstovaujama, sudarė ir savo dalies sklypų 2008 m. gegužės 16 d. pardavimo sutartis. Orlaivių pirkimo–pardavimo sutartis 2001 m. balandžio 2 d. bei 2004 m. rugpjūčio 25 d. taip pat sudarė pati pareiškėja, o, parduodant orlaivius, ją atstovavo sūnus T. S.. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog asmuo turtą parduoda kartu su bendraturčiais, neturi būti aiškinama kaip savarankiškumą paneigiantis faktas, jei nėra nustatytas fizinės ar psichologinės prievartos naudojimas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų daroma fizinė ar psichologinė prievarta, nenustatyta ir kitokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti ne pareiškėjos valia. Tai, kad pareiškėja sandorius sudarinėjo pasinaudodama sūnaus, kurį buvo įgaliojusi ją atstovauti, pagalba, taip pat nepaneigia jos veiklos savarankiškumo. Todėl konstatuotina, jog ji, sudarydama sandorius, veikė savarankiškai. Teismas nurodė, kad 1999 - 2002 metais toje pačioje vietovėje (Antakalnio kaime, Trakų rajone) buvo įsigyti žemės sklypai, kuriuose buvo pastatytas restoranas. Šis restoranas 2005 m. gegužės 5 d. panaudos sutartimi perduotas naudotis UAB „Aerodream“, kurios viena iš steigėjų ir 30 procentų akcijų savininkė buvo pareiškėja. 2005 m. gruodžio 12 d. tinkamais naudoti pripažinti gyvenamasis namas, 6 pagalbiniai pastatai, pirtis, klėtis ir tą pačią dieną jie perduoti neatlygintinai naudotis UAB „Aerodream“, kuri deklaruoja vykdanti kaimo turizmo veiklą. 2008 m. gegužės 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi visas kaimo turizmo kompleksas buvo parduotas UAB „Aerodream“ valdomai UAB „Super Segway“, kuri įsigytą turtą perdavė naudotis UAB „Aerodream“. Teismas nurodė, kad pareiškėjos aiškinimas, jog minėtas jos įsigytas turtas tenkino šeimos poreikius, nes buvo siekiama sukurti kaimo turizmo verslą, nepaneigia fakto, kad buvo vykdoma individuali veikla. Individuali veikla vykdoma siekiant uždirbti lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau, gavęs pajamų iš veiklos, kiekvienas verslininkas sprendžia, kaip jas panaudoti: reinvestuoti į verslą, skirti savo asmeninėms reikmėms ar padovanoti kitiems asmenims. Vykdomos veiklos tikslas, plačiąja prasme, galų gale yra asmeninių poreikių tenkinimas, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad vykdoma komercinė veikla, o gautos turto pardavimo pajamos priskirtinos individualios veiklos pajamoms. Teismas nurodė, kad atmestini ir pareiškėjos paaiškinimai, jog orlaiviai taip pat buvo įsigyti tenkinti asmeninius poreikius. Abu orlaivius pareiškėja jau buvo įsigijusi, kai 2005 metais kaimo turizmo sodyba pradėjo veiklą. Iš orlaivių skrydžių žurnalų matyti, kad treniruotėms buvo skirta maža skrydžių dalis, o didžiąją dalį sudarė dažni trumpi skrydžiai, kurių tikslai – „maršrutas“, „maršrutas ratu“, „Trakai“, „Molėtai“, „Prienai“. Teismas nurodė, kad, įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog pareiškėja per tęstinį laikotarpį vykdė veiklą, atitinkančią savarankiškumo ir versliškumo požymius. Todėl pareiškėjos pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą bei orlaivius pagrįstai priskirtos individualios veiklos pajamoms ir apmokestintos. Taip pat pagrįstai atsisakyta grąžinti 46 950 Lt pajamų mokesčio sumą pagal pareiškėjos 2008 m. rugsėjo 8 d. pateiktus prašymus, nes, nustačius, jog dviejų žemės sklypų ir dešimties pastatų pardavimo pajamos, gautos pagal 2008 m. gegužės 16 d. sudarytus turto pardavimo sandorius, pripažintinos individualios veiklos turto pardavimo pajamomis, nėra pagrindo perskaičiuoti pajamų mokestį taikant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų apmokestinimą. Teismas nurodė, kad ginčijami Mokestinių ginčų komisijos bei mokesčių administratorių sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.