Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Mokestinio patikrinimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog jos veikloje buvo visi individualios veiklos požymiai. Mano, kad MGK visiškai nepagrįstai vadovavosi VMI prie LR FM atliktu tyrimu ir jo metu padarytomis išvadomis.

Pareiškėja pažymi, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardintoms veiklos rūšims. Nenustačius bent vieno iš pirmiau paminėtų būtinųjų individualios veiklos požymių, atitinkama veikla Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme individualia veikla negali būti pripažinta.

Pareiškėja pažymėjo, kad vietinis ir centrinis mokesčių administratorius nustatė, jog ji gavo pajamų iš individualios kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo veiklos, o MGK nustatė ką kitą – kad ji faktiškai dalyvavo kaimo turizmo veikloje ir jos tikslas buvo vykdyti būtent kaimo turizmo veiklą, o ne parduoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą komerciniais tikslais. Iš sprendimo daro išvadą, kad MGK pripažino, jog ji jokių pajamų iš turto pirkimo–pardavimo, kaip individualios veiklos, negavo.

Mano, kad tikslo vykdyti kaimo turizmo veiklą negalima susieti su nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo veikla, turint tikslą gauti pajamas būtent iš šio turto pirkimo–pardavimo.

Pareiškėja yra įsitikinusi, kad MGK visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktus asmenų paaiškinimus, juos vertino vienpusiškai ir sau naudinga linkme, nors paaiškinimuose nurodoma, kad orlaivių pirkėjai bendravo ne su pareiškėja, o su T. S., o tai sudaro pagrindą pareiškėjos nesavarankiškumui konstatuoti.

Pareiškėjos 2008-05-16 parduoti žemės sklypai buvo suformuoti padalijus 4,4897 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį adresu: (duomenys neskeltbini) k., Trakų r. sav. Šio sklypo (duomenys neskeltbini) dalį už 6 000 Lt pareiškėja kartu su sutuoktiniu I. S. (mirė 2007-04-06) įsigijo pagal 2002-09-06 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskeltbini) iš sutuoktinių P. A ir M. L. Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-27 įsakymu Nr. 2.3-8282-79 pareiškėjai, jos sutuoktiniui ir L. kaip bendrasavininkiams priklausęs žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus sklypus kartu pakeičiant tikslinę žemės paskirtį, t. y. 4,4897 ha sklypas buvo padalintas į 0,3276 ha žemės sklypą, pakeičiant tikslinę šios dalies paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties (komercinės ir smulkaus verslo teritorijos – viešbučiams, kavinėms, restoranams statyti, įrengti ir eksploatuoti) ir į 4,1621 ha žemės ūkio paskirties sklypą. Šiuose žemės sklypuose 2003–2005 m. buvo vykdomi statybos darbai ir pastatyta dešimt nekilnojamojo turto objektų – restoranas, gyvenamasis namas, 6 pagalbiniai pastatai, pirtis ir klėtis. Pastatus statė UAB „Aerodream“, kurios akcininke buvo pareiškėja (jai priklausė 30 proc. bendrovės akcijų) ir kurioje direktoriaus pareigas (nuo įsteigimo iki 2006 m. gegužės mėn.) ėjo pareiškėjos sūnus T. S. (bendrovės vykdoma veikla – pramoginių skraidymų ir kaimo turizmo paslaugų teikimas). Baigus statyti restoraną ir pripažinus tinkamu naudoti, 2005-05-05 jis buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre pareiškėjos ir jos sutuoktinio I. S. vardu, o pagal tarp pareiškėjos, I. S. ir UAB „Aerodream“ sudarytą 2005-05-05 patalpų panaudos sutartį perduotas neatlygintinai valdyti ir naudotis jį pastačiusiai UAB „Aerodream“.

Atsakydama į pareiškėjos skundo argumentą, kad jos veikloje nebuvo savarankiškumo, visi sprendimai būdavo priimami kartu su sutuoktiniu, atsakovė pažymėjo, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas. Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas.

Pažymėjo, kad pagal CK 3.87, 3.88, 3.92, 3.117 str. nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokia išlieka, kol nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu; turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, priklauso lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams, sutuoktiniai juo naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu; sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto disponavimu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo nekilnojamąjį turtą pareiškėja įsigijo būdama santuokoje su I. S. (mirė 2007-04-06), tačiau sprendimus dėl žemės sklypų su pastatais pardavimo ji priėmė savarankiškai po to, kai pagal 2007-08-02 ir 2007-09-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus (Nr. (duomenys neskeltbini); Nr. (duomenys neskeltbini); Nr. (duomenys neskeltbini)) I. S. priklausančio turto 1/4 dalį paveldėjo pareiškėja ir 3/4 dalis paveldėjo sūnus T. S.

Atkreipė dėmesį į tai, kad aktyvūs veiksmai, susiję su pajamų uždirbimu, sąlygoja individualios veiklos pripažinimą pajamas gavusiam gyventojui.

Nei mokestinio patikrinimo metu, nei akto tvirtinimo metu nebuvo nustatyta duomenų, kad pareiškėjos veikla buvo vykdoma priklausomai nuo kitų asmenų, kad ji neveikė savo valia ir nuožiūra. Pareiškėja savo vardu sudarydavo turto įsigijimo, panaudos, taip pat pardavimo sutartis (orlaivių pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos tik pareiškėjos vardu, nurodyta, kad orlaiviai asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai; 2006-07-24 statinių pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat 2002-03-13 ir 2002-04-03 sklypų pirkimo–pardavimo sutartis kaip pirkėja pasirašė tik pareiškėja (t. y. sutuoktinis ar sūnus sutartyse nenurodyti), 2005-08-26 patalpų nuomos sutartį kaip panaudos davėja sudarė ir pasirašė tik pareiškėja); registravo turtą nekilnojamojo turto registre savo vardu; pati iš fizinių asmenų skolinosi pinigines lėšas turto įsigijimo išlaidoms padengti (pareiškėjos sutuoktinio vardu sudarytų paskolų sutarčių nėra); pati sprendė, kaip naudoti už parduotą turtą gautas lėšas (dovanojo sūnui).

Nors patikrinimo metu pateiktuose paaiškinimuose pareiškėja teigia, kad klausimus, susijusius su orlaivių įsigijimu bei pardavimu, sprendė vyras, kad pastatų (duomenys neskeltbini) k. Trakų r. sav. statybos darbus ūkio būdu taip pat vykdė vyras, kad jis sprendė klausimus dėl sklypų (duomenys neskeltbini) k. Trakų r. sav. ir juose esančių pastatų naudojimo, tačiau atsižvelgiant į patikrinimo metu pateiktų dokumentų (piniginių lėšų skolinimosi sutarčių, pirkimo–pardavimo bei nuomos sutarčių) įforminimą, į tai, kad piniginės lėšos už parduotą turtą buvo mokamos būtent pareiškėjai, atsakovės vertinimu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos veikla GPMĮ str. 7 dalies prasme buvo savarankiška. Pareiškėja sudarydama nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorius nebuvo saistoma kokių nors teisinių santykių su kitais subjektais, veikė savo vardu ir savo valia, nebuvo priklausoma nuo jokių trečiųjų asmenų.

Atsakovės manymu, MGK pagrįstai pažymėjo, kad asmuo, neturintis specialių turto naudojimui ar priežiūrai reikalingų žinių, gali pasitelkti kitus asmenis arba įgalioti juos valdyti savo turtą. Tačiau savarankiškai priėmęs sprendimą valdyti turtą būtent tokiu būdu (per kitus) asmenis, asmuo vien šiuo pagrindu negali būti laikomas nesavarankišku.

Paaiškino, kad nustatant, ar atitinkamais sandoriais buvo siekiama pajamų ar (ir) kitokios ekonominės naudos, vertinant ekonominės naudos siekimo, versliškumo požymį, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos įsigytas žemės sklypas nuo pat įsigijimo momento nebuvo skirtas asmeninių poreikių tenkinimui. Sklypas buvo padalintas į dvi dalis ir abejose sklypo dalyse buvo vykdomi statybos darbai. Statomi statiniai savo paskirtimi (restoranas, kaimo sodyba su priklausiniais) taip pat nėra skirti asmeninių poreikių tenkinimui, o tiesiogiai susiję su numatoma jose vykdyti komercine veikla, t. y. parduotas turtas buvo skirtas ekonominei naudai gauti. Tai patvirtina ir pačios pareiškėjos inspekcijai 2009-05-08 pateiktas paaiškinimas, kuriame nurodydama žemės sklypų bei pastatų (2008-05-16 parduotų) įsigijimo tikslą, paaiškino: „visi statiniai skirti kaimo turizmo veiklai“. Taip pat ir 2009-10-05 paaiškinime nurodė, kad planavo kartu su vyru plėtoti kaimo turizmo verslą.

Teigia, kad pareiškėjos teiginiai, kad ji pati su vyru planavo užsiimti kaimo turizmo verslu, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kadangi visa veikla susijusi su pastatų statybomis ir šių pastatų panaudojimu pagal paskirtį po jų 2005-05-05 ir 2005-12-12 pripažinimo tinkamais naudotis ir po įregistravimo nekilnojamojo turto registre tą pačią dieną buvo perduoti neatlygintinai valdyti UAB „Aerodrem“.

Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar iš kaimo turizmo vykdytos veiklos buvo gautos pajamos ir kas konkrečiai šią veiklą vykdė, esminė aplinkybė priskirianti šio turto pardavimo pajamas prie individualios veiklos pajamų yra ta, kad turtas nebuvo naudojamas asmeniniams pareiškėjos poreikiams tenkinti, t. y. svarbu įvertinti šio turto įsigijimo tikslą ir faktinį naudojimą. Mokesčių mokėtojas turi teisę pasirinkti ekonominės veiklos rūšį, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos teisingai apskaičiuoti ir mokėti mokesčius

Pareiškėja teigia, jog pastatus žemės sklypuose (duomenys neskeltbini) k., Trakų r., sutuoktinis statė ūkio būdu, tačiau patikrinimo metu surinkta informacija ir tai, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog statybos darbai buvo vykdomi ūkio būdu, rodo, kad 2005-05-05 ir 2005-12-23 nekilnojamojo turto registre pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu įregistruoti pastatai (restoranas, gyvenamasis namas, 6 pagalbiniai pastatai, pirtis ir klėtis) nebuvo ūkio būdu statomi statiniai asmeniniam naudojimui, kadangi iki minėto turto pripažinimo tinkamu naudoti ir panaudos sutarties su UAB „Aerodream“ sudarymo bendrovė, kurios vadovas tuo metu buvo pareiškėjos sūnus, vykdė statybas ir išlaidas kaupė nebaigtos statybos sąskaitoje. Iki 2006-12-31 bendrovės finansinėje apskaitoje sukaupta nebaigtos statybos suma sudarė 735 661 Lt, iš kurios tik dalį išlaidų (143 757,87 Lt) bendrovė įformino PVMĮ nustatyta tvarka išrašydama 2007-01-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskeltbini) už pačios pasigamintą ilgalaikį turtą – pavėsinę, fontaną, teritorijos infrastruktūrą ir tvorą. Kitokio pasigaminto turto UAB „Aerodream“ savo vardu neįformino ir neįregistravo nekilnojamojo turto registre.

Nurodo, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu buvo UAB „Aerodream“ akcininke (30 % turimų akcijų), o pareiškėjos sūnus, T. S., buvo šios bendrovės direktorius nuo UAB „Aerodream“ įregistravimo (2002-03-18) pradžios ir „Sodros“ informacinės bazės duomenimis dirbo UAB „Aerodream“ iki 2007-04-23.

Pažymėjo, kad UAB „Aerodream“, kai 2002-07-22 buvo įregistruota į PVM mokėtojų registrą, Vilniaus AVMI Trakų skyriui 2003-07-22 pateikė paaiškinamąjį raštą, kuriame bendrovės direktorius T. S. nurodė, kad įmonė įsigijo 3 lėktuvus, oro balioną, nupirko žaliavų ir pradėjo statyti nekilnojamąjį turtą, t. y. angarą lėktuvams laikyti, pilotų namelius ir restoraną. Visa tai planuojama naudoti pagrindinėje veikloje, kuri bus orientuota į pramoginius skraidymus ir kaimo turizmą. Statybas planuojama užbaigti 2004 m.

Tai, kad pastatyti statiniai buvo skirti ne asmeninių pareiškėjos poreikių tenkinimui, o yra skirti teikti apgyvendinimo paslaugas, taip pat patvirtina operatyvaus patikrinimo metu surinkta medžiaga (2008-12-04 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (22.13)-197-387), kurioje dabartinis UAB „Aerodream“ vadovas 2008-12-10 paaiškinime nurodė, kad bendrovės teritorijoje esami pastatai (gyvenamasis namas, 6 pagalbiniai pastatai, pirtis, klėtis) naudojami seminarų, konferencijų, renginių organizavimui, patalpų nuomai, restoranas naudojamas pobūvių organizavimui, maitinimo paslaugų teikimui.

Patikrinimo metu nustatyta, kad orlaivis BEECH 23 MUSKATEER įsigytas 2001 metais, o orlaivis MOONEY M20F – 2004 metais, t. y. praėjus daugiau kaip 3 metams nuo pirmojo orlaivio įsigijimo ir kad per pakankamai ilgą jų naudojimo laikotarpį nei vienas orlaivis taip ir nebuvo padovanotas vaikaičiams. Pažymėtina, kad pareiškėjos paaiškinimus, kad orlaiviai buvo įsigyti siekiai padovanoti juos sūnui ar anūkams, paneigia jau vien ta aplinkybė, kad orlaivis BEECH 21 MUSKATEER buvo įsigytas iš sūnaus personalinės įmonės „Taduva“.

Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad visa pareiškėjos vykdyta veikla buvo susijusi su komercine UAB „Aerodream“ veikla, kurios pagrindinės veiklos kryptis – pramoginiai skraidymai bei kaimo turizmo veikla.

Įvertinus tai, kad pagal patikrinimo medžiagoje esančius orlaivių skrydžių žurnalų duomenis laikotarpiu, kai orlaiviai priklausė pareiškėjai, jais skraidė pareiškėjos sūnus, tuo metu dirbęs UAB „Aerodream“, kad orlaiviais buvo skraidoma pakankamai dažnai (kartais kasdien, kai kuriomis dienomis nurodoma po 10–15 atliktų skrydžių, kai kuriomis dienomis buvo skraidoma abiem orlaiviais), kad žurnaluose nurodyti skraidymo tikslai – „maršrutas ratu“, „maršrutas“ „Trakai“, „Molėtai“, „Prienai“ (kai kuriais atvejais – „treniruotė“), atsakovė daro išvadą, jog orlaiviai buvo įsigyti ne pareiškėjos ar jos šeimos narių poreikių tenkinimui, bet būtent ekonominės naudos gavimo ir komerciniais tikslais, taip pat siekiant gauti pardavimo pajamų. Tai, kad turtas buvo naudojamas ne pareiškėjos poreikių tenkinimui, bet siekiant gauti pardavimo pajamų ir kitokios ekonominės naudos, pagrindžia ne tiek tai, kad turto objektai (orlaiviai, žemės sklypai, pastatai) buvo parduoti už žymiai didesnę kainą nei patirtos įsigijimo išlaidos, kiek pati turto paskirtis ir tai, kaip turtas faktiškai buvo naudojamas.

Atsakovė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, kad veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto objektų pardavimu, galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigyjant asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti būtent šio pobūdžio komercinėje veikloje, t. y. prekyboje žemės sklypais ar jų dalimis. Atsižvelgdamas į besikeičiančią ekonominę situaciją, asmenines ar kitas aplinkybes, sprendimą dėl tokios individualios veiklos su šiuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau, praėjus net keleriems metams po nekilnojamojo turto įsigijimo.

Kad fizinio asmens nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorių sudarymas būtų pripažintas individualia veikla, jo sudaromiems nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandoriams turi būti būdingas tam tikras tęstinumas arba atsikartojamumas, tai yra tokio pobūdžio veiklos vykdymas tęstinį laikotarpį. Tęstinumas visų pirma suprantamas kaip sandorių sudarymas tęstinį laikotarpį ir nebūtinai jis turi sutapti su tikrintinu mokestiniu laikotarpiu. Ankstesniu ir vėlesniu laikotarpiu sudaryti sandorai vertinami, kaip papildomi įrodymai konstatuojant individualios veiklos požymius.

Nurodo, kad individualios veiklos tęstinumui ir versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kokiai konkrečiai veiklai vykdyti atitinkamas turtas buvo įgytas. Patikrinimo metu nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre pareiškėjos vardu įregistruoti 7 žemės sklypai, esantys adresu: (duomenys neskeltbini) k., Trakų r. sav., kurie įsigyti asmeninės bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kurių bendras plotas 16,6801 ha, iš kurių 2 anksčiau minėti žemės sklypai kartu su pastatytais statiniais (10 objektų) parduoti pagal 2008-05-16 pirkimo–pardavimo sutartis. Iki pardavimo įsigyti žemės sklypai buvo dalinami į atskirus sklypus, buvo keičiama jų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą paskirtį (komercinės paskirties objektų teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), tuose sklypuose buvo išduoti statybos leidimai gyvenamųjų namų statyboms bei gyvenamųjų namų projektų pakeitimui. Kadangi pareiškėja iki tikrinamojo laikotarpio ir vėlesniais laikotarpiais sudarinėjo analogiškus sandorius, todėl nevienkartinis, nuolatinis pirkimo pardavimo sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas sudaro pagrindą konstatuoti individualios veiklos tęstinumo požymį bei pajamas, gautas iš 2007–2008 vykdytų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių, pripažinti pajamomis vykdant individualią nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo veiklą.

Teigia, kad inspekcija pagrįstai konstatavo, kad, pareiškėjos sukauptas nekilnojamas turtas savo pobūdžiu nėra skirtas asmeniniams poreikiams tenkinti. Turimas įvairių rūšių nekilnojamojo turto objektų kiekis suteikia galimybę pareiškėjai ir ateityje tęsti nekilnojamojo turto pardavimo veiklą ir gauti ekonominę naudą.

Taip pat pažymėjo, kad turto pardavimo pajamos 2007–2008 metais sudarė pagrindinę dalį visų pareiškėjos gautų pajamų.

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes bei į GPMĮ nuostatas apibrėžiančias individualios veiklos požymius, konstatuotina, jog pareiškėjos pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą (įskaitant orlaivius) pagrįstai priskirtos individualios veiklos pajamoms ir pagrįstai apmokestintos pajamų bei pridėtinės vertės mokesčiu GPMĮ ir PVMĮ nustatyta tvarka. Taip pat pagrįstai atsisakyta grąžinti 46 950,00 Lt pajamų mokesčio sumą pagal pareiškėjos 2008-09-08 inspekcijai pateiktus prašymus perskaičiuoti ir grąžinti pajamų mokesčio permoką (forma FR0464), kadangi nustačius, jog dviejų žemės sklypų ir dešimties pastatų pardavimo pajamos, gautos pagal 2008-05-16 sudarytus turto pardavimo sandorius, pripažintinos individualios veiklos turto pardavimo pajamomis, nėra pagrindo perskaičiuoti pajamų mokestį, taikant GPMĮ nuostatas, reglamentuojančias ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų apmokestinimą. Be to, atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepagrįstai pateikė prašymą grąžinti visą už ją išskaičiuotą ir sumokėtą 46 950 Lt (313 000 x 15 proc.) GPM sumą. Bendrasavininkams L. priklausiusią 1/2 devynių pastatų dalį Pareiškėja ir jos sutuoktinis nuosavybės teise įsigijo pagal 2006-07-24 statinių pardavimo–pirkimo sutartį, sandorio kaina – 30 000 Lt, todėl 2008-05-16 pardavus minėto turto dalį jam nėra taikoma GPMĮ įtvirtinta 3 metų lengvata (GPMĮ 17 str. l d. 21 p., įstatymo redakcija, aktuali iki 2008-12-30).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko ir prašė jo netenkinti (b. l. 32).

Remdamasis byloje esančiais įrodymai teismas nustatė, kad 2009-12-07 Vilniaus AVMI Trakų skyrius surašė B. S. patikrinimo aktą Nr. (22.13)-83-288 (MGK byla, I t., b. l. 121?129) dėl gautų pajamų už parduotą turtą apmokestinimo. Mokestinio patikrinimo metu B. S. buvo papildomai apskaičiuota 31 729, 00 Lt PVM, 11 873, 24 Lt PVM delspinigių, 20 101, 00 Lt GPM, 5 162, 69 Lt GPM delspinigių, 1 898, 00 Lt VSD įmoka bazinei pensijai, 1 433, 00 Lt VSD įmokų bauda bazinei pensijai, 949, 00 Lt VSD įmoka papildomai pensijos daliai ir 716, 50 Lt VSD įmokų bauda papildomai pensijos daliai. Pagal patikrinimo aktą B. S. nebuvo grąžinta 46 950 Lt prašoma grąžinti GPM permoka.

Pareiškėja, nesutikdama su priimtu VMI prie LR FM sprendimu, 2010-05-10 su skundu (MGK byla, I t., b. l. 1?16) kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją, kuri 2010-06-15 sprendimu Nr. S-164(7-115/2010) (MGK byla, II t., b. l. 197?207) patvirtino VMI prie LR FM 2010-04-15 sprendimą Nr. 68-89.

Taigi, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims (nagrinėjamu atveju – savarankiškai bet kokio pobūdžio komercinei arba gamybinei veiklai (GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Iš bylos duomenų matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja pagal 2007-04-03 pirkimo–pardavimo sutartį už 188 000 Lt AB „Panevėžio statybos trestas“ pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį orlaivį MOONEY M20F, įsigytą 2004-08-25 už 44840 Lt (MGK byla, I t., b. l. 169–170, 171). Už perleistą orlaivį gauta pinigų suma, atskaičius 15 proc. pajamų mokestį, buvo pervesta į pareiškėją atstovavusio sūnaus T. S. sąskaitą AB banke „Hansabankas“ ( MGK byla, II t., b. l. 97–102).

Taip pat nustatyta, kad pagal 2007-07-03 pirkimo–pardavimo sutartį už 120 000 Lt fiziniams asmenims A. P., G. P. pardavė orlaivį BEECH 23 MUSKATEER, įsigytą 2001-04-02 iš sūnaus T. S. personalinės įmonės „Taduva“ už 20 000 Lt (MGK byla, I t., b. l. 177–178, 179). Už perleistą orlaivį mokėtiną sumą (neatskaičius pajamų mokesčio) gavo pardavėja (ją atstovavęs sūnus T. S.).

Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, jog be 2008-05-16 parduotų dviejų žemės sklypų ir dešimties pastatų, pareiškėja 2002–2005 metais kartu su sutuoktiniu yra įsigijusi keletą kitų nekilnojamojo turto objektų, kurie buvo ir yra naudojami su pareiškėja ir jos šeimos nariais susijusiose įmonėse, t. y. pagal 2002-03-13 sutartį Nr. (duomenys neskeltbini) iš fizinio asmens įsigijo 2,36 ha žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskeltbini) k. Trakų r. sav. (MGK byla, II t., b. l. 164).

Pareiškėjai pagal 2000-04-27 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 79-7882 vietoje turėto 1,0 ha ((duomenys neskeltbini) m., Trakų r. sav.) žemės sklypo perduotas lygiavertis 6,35 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskeltbini) k. Trakų r. sav., kuris buvo padalintas į du 4,6263 ha ir 1,83 ha sklypus. Vilniaus apskrities viršininko 2004-02-20 įsakymu Nr. 2.3-915-79 buvo pakeista 4,6263 ha žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti. (MGK byla, II t., b. l. 143–150).

Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėja savo vardu sudarė ir 2002-09-06 pasirašė žemės sklypo įsigijimo sutartį (MGK byla, I t., b. l. 86?88), taip pat pareiškėjos vardu sudarytos ir pasirašytos ir kitos trys žemės sklypų (duomenys neskeltbini) k. Trakų r. pirkimo sutartys, sudarytos 1999-10-13, 2002-03-13, 2002-04-03 (MGK byla, II t., b. l. 158–159, 164, 165–167).

Pareiškėja pati, niekieno neatstovaujama, sudarė ir savo dalies ginčo sklypų 2008-05-16 pardavimo UAB „Super Segvvay“ sutartis (MGK byla, I t., b. l. 91?111).

Orlaivių pirkimo–pardavimo sutartis 2001-04-02 bei 2004-08-25 sutartis taip pat sudarė pati pareiškėja (MGK byla, I t., b. l. 171, 179), o parduodant orlaivius pareiškėją atstovavo jos sūnus T. S. (MGK byla, I t., b. l.169–170, 177–178).