- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-1358-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14630-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- „Swedbank lizingas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Baltikan“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1368-803/2012 pagal ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos, nuostolių ir papildomų išlaidų priteisimo (trečiasis asmuo UAB „Baltikan“),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Byloje nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 3 d. tarp ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB (buvęs pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) ir individualios V. J. įmonės (dabartinės BUAB „Baltikan“) buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. LT065123 (b.l. 5-12), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo nupirkti vilkiką MERCEDES BENZ 1840 AX0R (kėbulo (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui, o pastarasis įsipareigojo mokėti turto išpirkimo ir palūkanų įmokas pagal sulygtą grafiką (b.l. 6). 2007-12-03 buvo pasirašyta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis Nr. LT065123/PPS (b.l.13-15) ir tą pačią dieną sudaryta Laidavimo sutartis Nr. LT065123/L su atsakovu V. J. (b.l. 11-12). 2007-12-04 turtas buvo perduotas priėmimo–perdavimo aktu (b.l.15).
Taip pat 2007 m. gruodžio 6 d. tarp ieškovo ir atsakovo individualios įmonės buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. LT065335 (b.l.16-22), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo nupirkti tentinę puspriekabę KRONE SDP27 ir perduoti ją naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui, o pastarasis įsipareigojo mokėti turto išpirkimo ir palūkanų įmokas pagal sulygtą grafiką (b.l. 17). 2007-12-06 buvo pasirašyta puspriekabės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. LT065335/PPS (b.l.24,25) ir tą pačią dieną sudaryta Laidavimo sutartis Nr. LT065335/L su atsakovu V. J. (b.l. 11-12). 2007-12-07 turtas buvo perduotas priėmimo–perdavimo aktu (b.l.26).
Atsakovo įmonei nesilaikant Lizingo sutartimi sulygto įmokų mokėjimo grafiko ir nemokant įmokų, 2009-09-16 buvo išsiųsta pretenzija Nr. 01-20-24039 (b.l.27). Tačiau įmonė ir toliau pažeidinėjo Sutartį, todėl ieškovas 2009-11-11 pranešimu Nr. 01-30-5156 vienašališkai nutraukė Lizingo sutartis ir įpareigojo ne vėliau kaip 2009-11-18 grąžinti turtą (b.l.28), o 2010-03-23 atsakovui, kaip laiduotojui, buvo išsiųstas pranešimas Nr. 2633 nurodant, kad jis privalo apmokėti iki 2010-04-07 trečiojo asmens skolą (b.l.29,30). 2010-11-02 buvo išsiųstas patikslintas pranešimas dėl 22578,38 Lt skolos sumokėjimo (b.l.31).
Atsakovui nesumokėjus įmonės skolos, ieškovas pareiškė atsakovui ieškinį ir prašo priteisti iš atsakovo 273,30 Lt nesumokėtų mokėjimų, 15876,32 Lt dydžio nuostolius iš turto pardavimo, 4193,67 papildomų išlaidų, 1347,37 Lt palūkanų po sutarčių nutraukimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. J. atsiliepimu nesutinka su pareikštu ieškiniu. Nurodo, kad reikalavimas priteisti skolą iš laiduotojo turėjo būti pareikštas iki 2010-02-11, kadangi Laidavimo sutartimis buvo užtikrinta terminuota prievolė, o prievolės pagal Lizingo sutartis įvykdymo terminas baigėsi 2009-11-11, ieškovui vienašališkai nutraukus Sutartis. Paaiškina, kad ieškovas pardavė jam priklausantį turtą už ženkliai mažesnę, nei tuo metu buvo rinkos kainą, todėl patirti nuostoliai yra jo paties kaltė (b.l. 73-74).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovui 18690,66 Lt patirtų nuostolių - 273,30 Lt nesumokėtų įmokų, 15876,32 Lt nuostolių, atsiradusių dėl skirtumo nuo turto likutinės vertės ir turto pardavimo, 1193,67 Lt atlygį už automobilio saugojimą, 1347,37 Lt palūkanų įmokų. Teismas taip pat priteisė ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 561 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.574 straipsnyje įtvirtinta lizingo davėjo teisė nutraukti lizingo sutartį prieš terminą tuo atveju, jei lizingo gavėjas pažeidžia lizingo sutartį iš esmės ir šio pažeidimo nepašalina per protingą terminą. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam lizingo sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad lizingo gavėjui pažeidus lizingo sutartį iš esmės, įstatymo leidėjas lizingo davėjui suteikė teisę reikalauti, jog lizingo gavėjas atlygintų visus nuostolius, patirtus dėl lizingo sutarties nutraukimo, kurių nekompensavo susigrąžinto lizingo dalyko vertė (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju lizingo davėjo nuostoliais laikomos visos sumos, kurias lizingo davėjas turėjo gauti pagal lizingo sutartį, tai yra tiek lizingo sutarties dalyko kaina (vertė), kurią lizingo davėjas sumokėjo už lizingo sutarties dalyką pardavėjui, tiek lizingo davėjo uždarbis (palūkanos), mokėtinos už lizingo sutarties dalyko perdavimą lizingo gavėjui naudotis ir valdyti, lizingo sutarties paruošimo mokestis ir kitos sumos, nurodytos kaip mokėtinos lizingo sutartyje (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.567 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-463/2011). Taip pat lizingo davėjo nuostoliais laikomos ir išlaidos, kurias jis patiria dėl lizingo sutarties dalyko susigrąžinimo ir realizavimo, tai yra turto pervežimo, saugojimo, vertinimo, tarpininkavimo išlaidos ir t.t. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu laiduotojas, kuris laidavo už lizingo gavėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, lizingo davėjui atsako solidariai kartu su lizingo gavėju bei lygiai tiek pat kaip ir lizingo gavėjas, jei laidavimo sutartis nenumato kitaip (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje Laidavimo sutarčių Nr. LT065123/L ir Nr. LT065335/L 4 punktu atsakovas įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi kaip tretysis asmuo prievolių neįvykdymo atveju (b.l.11,22).
Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo reikalavimas taikyti senatį CK 6.88 str. pagrindu atmestinas, nes Laidavimo sutarčių 21 punkte šalys susitarė, kad Sutarties galiojimas baigiasi tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį (b.l.12,23). Byloje nustatyta, kad prievolės pagal lizingo sutartis nėra įvykdytos, o jų nutraukimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti sumas, kurios grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.217, 6.574 straipsniai). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank“, AB, (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) v. P. B., D. B., byla Nr. 3K-7-229/2009). Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad laidavimas buvo terminuotas, prievolės įvykdymo terminas baigėsi 2009-11-11, ieškovui vienašališkai nutraukus lizingo sutartis, o tuo pačiu baigėsi ir laidavimas, kurio galiojimas buvo susietas būtent su prievolės pagal lizingo sutartis pabaiga. Tokia prievolės pabaiga prieš terminą buvo aptarta lizingo sutarčių 10.1.4 p. Ieškovas praleido CK 6. 88 str. numatytą 3 mėn. ieškinio pareiškimo teismui terminą. Pagal CK 6.221 str. sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo atsakomybės ribas nustato sutarties 3, 4, 11 punktai, pagal jų esmę laiduotojas po sutarties nutraukimo tokia pačia apimtimi kaip ir klientas privalo įvykdyti kliento įsipareigojimus solidariai su klientu. Laidavimo sutartimi šalys susitarė, kad laidavimas galios tol, kol bus įvykdytos prievolės pagal lizingo sutartis (21p.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas
Nenustačius absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinis skundas nagrinėtinas neišeinant už jo teisinio ir faktinio pagrindų suformuotų ribų. Šio apeliacinio proceso tikslas išsiaiškinti, ar pagrįsti apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl atsakovo prievolės pasibaigimo ir CK 6. 88 str. taikymo yra pagrįsti.
Bylos medžiaga neginčitinai nustatytos aplinkybės, kad atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra solidari su lizingo gavėju ir kad lizingo gavėjas sutarčių neįvykdė, dėl to ieškovas lizingo sutartis nutraukė. Apeliantas mano, kad nutraukus 2009-11-11sutartis, baigėsi prievolės įvykdymo terminas, o tuo pačiu baigėsi ir laidavimas. Tokia atsakovo pozicija teisiškai nepagrįsta. Kaip teisingai nurodė ieškovas, Laidavimo sutartimi šalys susitarė, kad laidavimas galios tol, kol bus įvykdytos prievolės pagal lizingo sutartis (21p.). Atsakovo atsakomybės ribas nustato sutarties 3, 4, 11 punktai, pagal jų esmę laiduotojas po sutarties nutraukimo tokia pačia apimtimi kaip ir klientas privalo įvykdyti kliento įsipareigojimus solidariai su klientu.
Visiškai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kad prievolės pagal lizingo sutartis nėra įvykdytos, o jų nutraukimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti sumas, kurios grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.217, 6.574 straipsniai). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank“, AB, (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) v. P. B., D. B., byla Nr. 3K-7-229/2009). Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių.
Kadangi atsakovo atsakomybės ribas nustato laidavimo sutartis, kurių atsakovas neginčija, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, jų pagrindu ieškovas pareiškė ieškinį, tai teismas turėjo teisinį pagrindą tenkinti ieškinį.
Apeliantas teisingai nurodė, kad CK 6.221 str. 1d. nurodo, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Tačiau šio straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusios dėl sutarties nevykdymo; sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui jeigu šios sąlygos lieka galioti ir po sutartis nutraukimo.
Taigi, apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.