- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- eI2-8890-621/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01425-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- D. S. D. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. D. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas D. S. D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024-03-28 sprendimą Nr. 24S88668 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LR) Nr. 24S88674, galiojantis iki 2025-10-30. Taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis, ketindamas dirbti UAB Manvesta tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytais pagrindais (leidimas laikinai gyventi išduodamas asmeniui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).
2023-10-27 atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., priėmė sprendimą Nr. 23S194091 išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2023-11-07 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760304966, galiojantis iki 2025-11-07, pareiškėjui įteiktas 2023-11-20.
Pareiškėjas atvyko į šalį ir nuvykęs į UAB Manvesta sužinojo, kad darbo bendrovėje jam nėra.
Atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą . Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas susitarus su UAB Manvesta dėl darbo joje tarptautinio krovinių vežimo vairuotoju. Su bendrove buvo susitarta, kad pareiškėjui bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, mokamas vieną kartą per mėnesį ir komandiruotpinigiai. Taigi pareiškėjas turėjo teisę atvykti į Lietuvą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatų pagrindu ir dirbti UAB Manvesta.
Pareiškėjas baigė Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programą pradinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka, turėjo reikiamos kvalifikacijos vairuotojo pažymėjimą, todėl buvo pasirengęs dirbti bendrovėje. Tačiau atvykus į UAB Manvesta, jam buvo pareikšta, kad darbo nėra, dėl šios priežasties pareiškėjas pradėjo ieškoti kito darbdavio ir jį susirado.
Tokiu būdu, pareiškėjas, atvykęs į šalį su tikslu dirbti UAB Manvesta, joje įdarbintas nebuvo, todėl ne dėl savo kaltės atlyginio iš bendrovės negavo. Tačiau jis turėjo savo asmeninių lėšų pragyvenimui savo banko sąskaitoje.
Kita vertus, pareiškėjas turėjo darbo teisinius santykius su bendrove, taigi pareiškėjas turi teisę į atlyginimą. Tačiau tai yra Darbo sutarties vykdymo teisiniai santykiai reguliuojami Darbo kodekso nuostatų.
Skundžiamas sprendimas turi labai neigiamas pasekmes pareiškėjui, nes jam įsigaliojus, jis turės išvykti iš šalies, tai paveiks jo darbinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir padarys jam žalą.
Priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas, neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė, kad pareiškėjas nedirbo UAB Manvesta ne dėl savo kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal kompetenciją išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio D. S. D. M. (toliau - pareiškėjas) skundą dėl Migracijos departamento 2024-03-28 sprendimo Nr. 24S88674 (toliau - ginčijamas sprendimas) panaikinimo.
Migracijos departamentas nesutinka su šiuo skundu dėl žemiau išdėstytų priežasčių. Pareiškėjas 2023-10-09 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje (UAB „Manvesta“, įm. k. (duomenys neskelbtini)) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Išnagrinėję prašymą, 2023-10-26 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S192297 išduoti leidimą laikinai gyventi. 2023-10-30 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760303590, galiojantis iki 2025-10-30, asmeniui įteiktas 2023-11-13.
Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau - Sodra). Patikrinimo metu nustatyta, kad atsiėmus leidimą laikinai gyventi asmuo darbo sutarties su Bendrove nesudarė, Migracijos departamento vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, o tai, kad jis neatvyko įsidarbinti, atitinka imperatyvią leidimo laikinai panaikinimo nuostatą, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta). Taip pat nustatyta, kad užsienietis, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „Manvesta“, sudarantis 1386 Eur. Kadangi darbo sutartis su asmeniu nebuvo sudaryta, užsienietis UAB „Manvesta“ nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos - darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
2024-03-21 UAB „Manvesta“ pranešė Migracijos departamentui, kad asmuo neatvyko dirbti. Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad asmuo turi nuo 2023-10-30 iki 2025-10-30 galiojantį leidimą laikinai gyventi. 2024-03-28 Sodros duomenimis, asmuo jokiose Lietuvos Respublikos įmonėse niekada nedirbo. Tai leidžia daryti išvadą, jog asmuo ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, - apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Tai leidžia daryti išvadą, jog asmuo ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, - apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų - užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau - Tvarkos aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui - bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 200701-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi - 1 MMA.
Motyvuojamoji dalis
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte - jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktu, priėmė ginčijamą sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis nesudaryta.
Skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas būtent darbo tikslu. Nustačius anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, atsirado imperatyvus pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi.
Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.
Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas savo skunde nenurodo konkrečių aplinkybių (ir su skundu nepateikia konkrečių aplinkybių buvimo įrodymų), kurios galėtų sąlygoti, kad Migracijos departamentas nebūtų panaikinęs leidimo laikinai gyventi. Taip pat pažymime, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4616-1062/2018 pasisakė, kad „atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamam Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090- 556/2018). Todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo papildomai apklausti pareiškėjus, dėl to nėra ir pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį, kurio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir iš šios nuostatos išvedamą gero administravimo principą“. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų leidusios priimti sprendimą nenaikinti pareiškėjo leidimo gyventi, o surinkti duomenys vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami ginčijamam sprendimui priimti.
Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat tai, kad asmeniui
Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo šiuo metu jokiose Lietuvos įmonėse nedirba, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi ir nurodydamas, kad ketina dirbti UAB „Manvesta“ pagal darbo sutartį bei jo pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvos Respublikoje bus darbo užmokestis, užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes UAB „Manvesta“ neįsidarbino, ir jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nes negauna darbo užmokesčio, bei tai, kad darbo sutartis su užsieniečiu nebuvo sudaryta, yra svarus pagrindas leidimui laikinai gyventi panaikinti, vadovaujantis imperatyviomis Įstatymo 50 straipsnio nuostatomis.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024-03-28 Sprendimo Nr. 24S88674, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas Nr. 760303590 laikinai gyventi galiojantis iki 2025-10-30, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, ketindamas dirbti Lietuvoje veikiančioje įmonėje UAB „Manvesta“ – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju – Departamentui 2023-10-06 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2309-LLG-1447 (toliau – Prašymas) UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti LR). Prašyme, be kitų aplinkybių, pareiškėjas taip pat pateikė informaciją, jog jo pragyvenimo lėšos buvimo LR laikotarpiu bus 1386 Eur dydžio darbo užmokestis, dirbant UAB „Manvesta“. Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo LR nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir būsimo darbdavio tarpininkavimo rašte.
Prašymui pagrįsti UAB „Manvesta“ Departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20230905-167663 (toliau – tarpininkavimo raštas), kuriuo UAB „Manvesta“ nurodė, jog pareiškėjas dirbs UAB „Manvesta“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju nuo 2024-02-15 ir patvirtino, jog jam bus mokamas privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 1386 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis.
Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023-10-30 pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi LR Nr. 760303590, galiojantį iki 2025-10-30.
Iš 2024-03-21 Pranešimo apie pasikeitusius užsieniečio duomenis nustatyta, jog pareiškėjui dėl leidimo laikinai gyventi LR (darbo tikslu) tarpininkavusi UAB „Manvesta“ pranešė Departamentui faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas neatvyko dirbti.
2024-03-28 Sprendimu Nr. 24S88674 minėtas Departamento sprendimas Nr. 760303590 dėl leidimo laikinai gyventi LR išdavimo pareiškėjui buvo panaikintas, vadovaujantis 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (nustačius, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi LR, neatitinka tikrovės) bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu (nustačius, jog darbo sutartis su pareiškėjui nesudaryta). Sprendime analizuojami ginčo situacijai aktualios UTPĮ teisės normos, tiriama pareiškėjo situacija po 2023-10-30 leidimo laikinai gyventi LR Nr. 760303590 išdavimo, Sodros duomenimis nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas įsidarbinęs nebuvo. Minėtas aplinkybes Sprendimu Departamentas laikė įrodančiomis, jog pareiškėjas darbo sutarties UAB „Manvesta“ nesudarė, todėl konstatavo, kad egzistuoja imperatyvūs pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindai, numatyti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Ginčo teisinius santykius UTPĮ, kurio 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog nustatyta leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo sąlyga – nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
UTPĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti LR darbą, kai jis yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje ir atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo LR metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu LR Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie LR socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties LR darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui teko pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. Departamentui teikiamą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi LR pagrįsti tikrovę atitinkančiais duomenimis bei atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas 2023-10-30 leidimas laikinai gyventi LR Nr. 760303590. Be kita ko, UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025-10-30. Išimtys UTPĮ, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi LR, nėra numatytos.
UTPĮ (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti LR pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas. Ketinančiam LR dirbti užsieniečiui leidimas laikinai gyventi LR išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas (UTPĮ 40 straipsnio 3 dalis) ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš ginčui aktualios UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies formuluotės, darbo tikslu suteikiamo leidimo laikinai gyventi LR paskirtis yra tikslinė – užsieniečiui suteikiamas leidimas laikinai gyventi LR tol, kol jis ketina dirbti ir dirba. Taigi tokiu atveju vertinamasis elementas yra tai, ar iš pareiškėjo pateiktų duomenų Departamentui galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas siekė gauti leidimą laikinai gyventi LR tam, kad galėtų dirbti pas Prašyme nurodytą darbdavę UAB „Manvesta“ ir ar joje leidimo laikinai gyventi galiojimo metu dirbo. Vertinimo dalyką sudaro pirmiausia atitikimas formaliesiems reikalavimams, t. y. nustatytų dokumentų ir informacijos pateikimu, o tuomet yra vertinamas pateiktos informacijos turinys, t. y. nurodomų ketinimų realumas ir autentiškumas. Pareiga įrodyti ketinimų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti šių ketinimų realumą ir autentiškumą.
Byloje nėra ginčo, kad Tarpininkavimo raštu UAB „Manvesta“ įsipareigojo įdarbinti pareiškėją ir mokėti 1386 Eur dydžio kasmėnesinį darbo užmokestį ir šiomis sąlygomis Departamentas 2023-10-30 pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi LR (darbo tikslu), tačiau darbo sutartis tarp UAB „Manvesta“ ir pareiškėjo nebuvo sudaryta. Taigi iš esmės byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog Departamentui išdavus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi LR tikslu dirbti UAB „Manvesta“, pareiškėjas šiuo leidimu naudojosi ne jame nurodytu tikslu. Be to pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nurodė, jog iš karto nuvykus į UAB „Manvesta“ jam tapo žinoma, jog jis nebus įdarbintas šioje bendrovėje. Taigi apie pasikeitusias, esminės reikšmės užsieniečio teisėtam buvimui Lietuvoje turėjusias aplinkybes, susijusias su leidimu laikinai gyventi, pareiškėjui buvo žinoma nuo pat atvykimo į Lietuvą darbo tikslu, tačiau jis apie tai Departamentui nepranešė ir po leidimo laikinai gyventi LR išdavimo nesikreipė dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kitu pagrindu išdavimo, dėl leidimo pakeisti darbdavį ar funkciją, kai tuo tarpu UTPĮ nuostatos numato užsieniečio, turinčio leidimą gyventi, pareigą pranešti Departamentui, pasikeitus aplinkybėms, lemiančias šio leidimo išdavimo pagrindą, gauti naują leidimą laikinai gyventi (UTPĮ 40 straipsnio 5 dalis), o pageidaujant pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu – pateikti prašymą Departamentui leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.
Be to, pareiškėjas Prašyme patvirtino žinantis, jog turi informuoti Departamentą apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl Prašymo, tačiau visgi, net ir žinodamas kaip turi veikti, pasirinko nevykdyti UTPĮ numatytų pareigų, aktualių ginčo situacijai – tiek po leidimo laikinai gyventi LR Nr. 760303590 išdavimo ir atvykimo į Lietuvą sužinojęs, jog nebus įdarbintas UAB „Manvesta“, tiek ir iki ginčo Sprendimo priėmimo (2024-03-28) nepranešė Departamentui apie pasikeitusią situaciją, susijusią su jo, kaip užsieniečio, buvimu Lietuvoje.
Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatęs aukščiau minėtas faktines aplinkybes, o taip pat atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023 7, 20 p.; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimas, administracinėje byloje Nr. eI2-11203-561/2023), pareiškėjui nepaneigus, o atsakovui įrodžius, jog ginčo atveju Sprendimo priėmimo metu egzistavo privalomojo pobūdžio UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punkto bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindai pareiškėjo atžvilgiu išduotam leidimui laikinai gyventi LR panaikinti, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, jog Departamentas Sprendimu neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas UAB „Manvesta“ nedirbo ne dėl savo kaltės. Teisėjų kolegija, pažymi, jog, kaip minėta, pareiškėjas turėjo veikti teisėtu UTPĮ numatytu būdu – apie pasikeitusią situaciją informuoti Departamentą ir savo buvimą Lietuvoje, kaip užsienietis, įteisinti pagal UTPĮ reikalavimus, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu į bylą pateiktas UAB „Manvesta“ pranešimas apie pasikeitusius užsieniečio duomenis patvirtina faktinę aplinkybę, priešingą pareiškėjo skunde nurodytiems argumentams, kad ginčo situaciją sąlygojo būtent pareiškėjo subjektyvūs veiksmai – paties pareiškėjo neatvykimas į UAB „Manvesta“ dirbti. Tai leidžia konstatuoti, kad jau teikdamas Prašymą Departamentui pareiškėjas neturėjo tikslo įsidarbinti UAB „Manvesta“. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės patvirtina Departamento Sprendime konstatuotas aplinkybes, jog Prašymo ir Tarpininkavimo rašto pagrindu darbo sutartis su pareiškėju dėl darbo UAB „Manvesta“ nebuvo sudaryta, o duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė Departamentui norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi LR. Šiuo atveju, minėta, pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais UTPĮ pagrindais: 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (nustačius, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi LR, neatitinka tikrovės) bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu (nustačius, jog darbo sutartis nebuvo sudaryta), kurių egzistavimą pagrindžia byloje ištirtų įrodymų visuma. Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atsakovo Sprendimą naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.