- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2-188-877/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05709-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė (pirm.)
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- M. Č., I. Č.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovams M. Č., I. Č. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ginčas kilęs dėl nuostolių, patirtų dėl negalėjimo naudotis nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, atlyginimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė N. M. 2020 m. balandžio 8 d. ieškiniu prašo: Priteisti N. M. iš I. Č. ir M. Č. 11562 Eur žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodytos šios aplinkybės:
2.1. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, kurį paveldėjo po sutuoktinio mirties 2015 metais. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2015 m. gruodžio 29 d. Butu naudotis neturi galimybės nuo turto paveldėjimo momento. Minėtame bute gyvena uošvienė A. M., jos anūkas I. Č. su sutuoktine M. Č.. Jis apsigyveno bute 2015 m. A. M. leidimu, o vėliau į butą atsikraustė gyventi jo draugė, o šiuo metu sutuoktinė. A. M. iki paveldėjimo 2005 m. gyveno ginčo bute, nes 1999 m. padovanojus butą sūnui – ieškovės sutuoktiniui – ir toliau liko jame gyventi.
2.2. Nors daug kartų buvo bandyta išspręsti ginčą gražiuoju, kad atsakovai išsikraustytų ar mokėtų nuomos mokestį, tačiau joks susitarimas nesudarytas, nes jis siekė buto dalimi naudotis neatlygintinai. Kiek žinoma, mokesčius už komunalinius patarnavimus mokėjo anyta A. M..
2.3. Ieškovė nurodo, kad jos patirta žala pinigine išraiška galėtų būti apskaičiuota kaip negautos pajamos už buto dalies nuomą. Žala paskaičiuota įvertinus butų nuomos kainas ginčo laikotarpiu ir ieškovės turimo buto plotą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 str. numato galimybę nustatyti turto nuomos rinkos vertę. Ši vertė nustatoma įvairiais metodais, bet ieškovė mano, kad labiausiai atspindi rinkos vertę lyginamasis metodas, kai turtas palyginamas su panašiu ar analogišku turtu, kai jis nuomojamas tuo pačiu laikotarpiu. Atsakovai apsigyveno ginčo bute 2015 m., tiksliai nenustatytu metu, todėl žala paskaičiuota nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 sausio 1 d. Butas yra daugiabučio namo antrame aukšte, yra labai didelis – 77,08 kv. m. Bute yra 4 kambariai, virtuvė, WC, vonia , rūsio patalpa. Šiame bute yra centralizuotas šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis. 2016, 2017 metais butų nuomos kainos už 1 kv. m. buvo apie 4-6 Eur. Kadangi bute yra keturi kambariai su virtuve ir WC, vonios patalpa, todėl tikslinga skaičiuoti žalai turto nuomos rinkos vertę už ½ buto, t. y. 38,54 kv. m. Už 2016 metus skaičiuojama 1 kv. m. nuoma 5 Eur. Bute gyveno dviejų asmenų I. Č. ir M. Č. šeima. Mėnesio 38,54 kv. m. buto nuomos rinkos vertė sudaro apie 192,7 Eur., už metus – 2312,4 Eur. Už 2017 m buto nuomos mokestis už 1 kv. m. skaičiuojamas 6 Eur., mėnesio mokestis 231,24 Eur., už metus – 2774,88 Eur. 2018 m gyvenamų butų nuomos kainos už 1 kv. m. buvo vidutiniškai 6-8 Eur. Negauti nuostoliai mėnesiui paskaičiuoti po 7 Eur. už 1 kv. m. 269,78 Eur., už 12 mėnesių sudaro 3237,36 Eur. 2019 m įvyko ryškūs kainų pokyčiai, nes 2018 m gruodį fiksuota infliacija 1,9 procento lyginant su 2017 m gruodžiu. Paslaugų, prekių kainos padidėjo apie 5,9 procento. Dėl šių priežasčių gyvenamų butų nuomos kainos padidėjo ir Kaune buvo 2019 m. apie 7-9 Eur/kv.m. Žala paskaičiuota mėnesiui po 7 Eur./kv.m., už mėnesį – 269,78 Eur. už 12 mėn. sudaro 3237,36 Eur. Viso priteistina už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 sausio 1 d. – 11 562 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovai I. Č. ir M. Č. 2020 m. gegužės 5 d. atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius (negautas pajamas), kurias, ieškovės teigimu, ji būtų gavusi, jeigu būtų išnuomojusi jai nuosavybės teise priklausantį butą, tuo laikotarpiu, per kurį atsakovai neva neteisėtai gyveno ieškovei priklausančiame bute, t. y. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., bet jokių duomenų, kad ji buvo ketinusi išnuomoti butą nurodytu laikotarpiu, nepateikė;
3.2. Ieškinyje teigiama, kad ieškovei padaryta turtinė žala, nes ji neturi galimybės naudotis turtu savo nuožiūra pagal poreikius ir interesus, nors turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Žalos apskaičiavimo mechanizmas parinktas atsižvelgus į suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose pagal panašias faktines bylos aplinkybes kaip negautos pajamos už buto dalies nuomą. Žala apskaičiuota įvertinus butų nuomos kainas ginčo laikotarpiu ir ieškovės turimo buto plotą. Šie teiginiai taip pat nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, kadangi nenurodyta teismų praktika civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės panašios su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.
3.3. Išanalizavus byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovės reikalavimu atlyginti nuostolius, matyti, kad ieškovė jos pačios nurodytu laikotarpiu neturėjo teisėto pagrindo verstis nekilnojamojo turto nuomos veikla ir gauti iš tokios veiklos pajamas. Įvertinus byloje esančius ieškovės pateiktus duomenis, matyti, kad ieškovė nepateikė jokio verslo liudijimo, gyventojų pajamų deklaracijų ar kitų duomenų, kurie patvirtintų tai, jog ieškovė legaliai ketino vykdyti patalpų nuomos veiklą. Ieškovės pateikti dokumentai: VĮ Registrų centras centrinio duomenų banko išrašas, paveldėjimo teisės liudijimas, ekspertizės aktas, procesiniai dokumentai iš kitos civilinės bylos, tik patvirtina, jog ji yra dalies buto savininkė, tačiau neįrodo, kad buto dalį ji ketino nuomoti ir gauti už tai nuomos mokestį, pagrįstai tikėjosi, kad nebus jokių problemų vykdant uošvės iškeldinimą iš buto, kurį ji buvo padovanojusi sūnui, ir ji galės iš karto nuomoti butą. Ieškovė, paveldėdama butą žinojo, jog butas yra užimtas, ir kad būtinas teismo sprendimas dėl uošvės iškeldinimo iš buto, tačiau, kaip matyti iš ieškinio pagrindo į teismą šiuo klausimu kreiptasi nebuvo. Todėl darytina išvada, kad ieškovei, paveldint butą, buvo aišku, jog gali kilti problemų dėl uošvės iškeldinimo, butas nebus iš karto atlaisvintas ir ji negalės buto nuomoti.
3.4. Nagrinėjamu atveju, ieškovės negautos pajamos galėjo būti iš anksto numatytos ir tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovų neva neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovei jas realiai gauti, tačiau ieškovė, kaip minėta, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad nuo pat tapimo buto savininke dienos – 2015 m. gruodžio 29 d., ji ketino nuomoti butą ir gauti iš buto nuomos pajamas (CPK 178 str.). Jos pateikti skaičiavimai yra rodantys butų nuomos kainas Kauno mieste, ieškovės pasirinktu laikotarpiu, ir įrodantys ieškovės tik hipotetines pajamas, kurias ji galbūt būtų gavusi, jeigu ieškovė būtų ketinusi užsiimti gyvenamųjų patalpų nuoma
4. Teismo posėdyje šalys ir šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir atsikirtimus.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodė, kad po sutuoktinio mirties ji paveldėjo butą, kuriame tuo metu gyveno sutuoktinio motina A. M.. Po sutuoktinio mirties ji nuėjo pasitarti, kaip gyvens toliau, A. M. nusivedė ją į virtuvę, liepė kalbėti tyliau, nes grįžęs I.. Po kurio laiko pas ją į namus atvažiavo I., atvežė raktą, nes neva sugedo spyna. Kitą dieną nuvykus į butą paaiškėjo, kad raktas netinka. Nutarė iškeldinti, kreipėsi į notarą ir išsiuntė pranešimą. Žino, kad I. pasakė močiutei, jog bylinėsis dešimt metų ir gyvens bute. Iš pradžių gyveno vienas, po to susituokė su M.. Močiutę prižiūrėjusi N. S. sakė, kad bute gyvena I. su M. Butas yra keturių kambarių. Viename kambaryje gyvena močiutė, kituose – I. su M. Du kambarius galėjo išnuomoti, bet jie pakeitė spyną, todėl negalėjo naudotis. Skelbimo dėl nuomos nepadavė, nes butas buvo užimtas. Dėl iškeldinimo į teismą nesikreipė. Butą dėl jų kreipimosi į teismą areštavo. Buto raktus grąžino su antstoliu 2021 m. sausio 20 d.
Atsiliepimas
6. Atsakovas I. Č. paaiškino, kad 2016 m. gavo močiutės įgaliojimą tvarkyti visus jos reikalus. Jis buvo registruotas pas motiną, tačiau po santuokos su M. gyveno pas jos tėvus. Močiutės sveikatai pablogėjus, pas ją kartais nakvodavo. Močiutę padėjo prižiūrėti ir M. Kai 2016 m. gavo įspėjimą išsikraustyti, jokių veiksmų nesiėmė, nes bute negyveno. Dėl nuomos mokesčio su N. nesiderėjo. Su M. susipažino 2015 m., susituokė 2016 m. ir apsigyveno kartu (duomenys neskelbtini). Buto spyną pakeitė močiutės prašymu.
7. Atsakovė M. Č. paaiškino, kad susipažinusi su I. sužinojo, kad jis turi močiutę, kuria reikia rūpintis, bet I. gyveno pas mamą. Pas jos tėvus apsigyveno 2016 m.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
8. 1999 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. padovanojo sūnui V. M. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). M. V. M., šį butą paveldėjo ieškovė. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2015-12-29. Bute gyvena V. M. motina A. M.. Ieškovė 2016-03-29 Kauno miesto 2-jam notaro biurui pateikė pareiškimus A. M. ir I. Č., kuriuose nurodė, kad jie privalo per vieną mėnesį išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, o jeigu per nurodytą terminą šio reikalavimo neįvykdys, ji bus priversta kreiptis į teismą dėl priverstinio iškeldinimo (DOK-95515 priedai). Notaro išduoti liudijimai patvirtina, kad pareiškimai adresatams buvo įteikti asmeniškai.
9. Ieškovė A. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais 1999 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – dovanojimo sutartis), ir 2015 m. gruodžio 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria atsakovė N. M. paveldėjo V. M. priklausiusį butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10. Ieškovės teigimu, tapusi ginčo buto savininke, 2016 m. kovo 29 d. pareiškimu atsakovė N. M. prašė ieškovės A. M. per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos išsikelti su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, tačiau ieškinys dėl jos iškeldinimo nebuvo pareikštas. Ji gyvena minėtame bute, ir ieškinys jai nereiškiamas, bet kadangi ieškovė nėra davusi leidimo bute gyventi atsakovams, jie naudojasi ieškovės turtu savavališkai ir nemokėdami jokio atlygio už naudojimąsi, todėl iš jų priteistinos negautos pajamos. A. M. taip pat neklausė leidimo ir nesitarė su ieškove, kad bute galėtų apsigyventi kiti pašaliniai asmenys ir naudotųsi neatlygintinai turtu. Šie ieškovės teiginiai nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais (CPK 178 str.).
11. 2021 m. sausio 20 d. turto perdavimo aktas patvirtina, kad I. Č. perduoda N. M. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir raktus (DOK-61767).
Dėl negautų pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos
12. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir konkrečias priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
13. Ieškovė byloje teigė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų naudojantis butu, ji neturėjo galimybės naudotis turtu savo nuožiūra ir žalą paskaičiavo kaip negautas pajamas už buto dalies nuomą. Ieškovė paaiškino, kad ji nuosavybės teise valdo kitą butą, jame gyvena, todėl tikėjosi ginčo butą išnuomoti ir gauti pajamas. Teismas konstatuoja, kad ieškovė nepateikė įstatymo leistinų įrodymų, jog ėmėsi konkrečių veiksmų ir priemonių, kad paviešinti siekį išnuomoti turimą butą potencialiems nuomininkams, surasti nuomininkus ir sudaryti nuomos sutartis. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, asmens negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu jis įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Ieškovė nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo patalpinusi skelbimus ir siūlymus tam tikruose informaciniuose portaluose apie galimybę išsinuomoti jos turimą butą, kad vedė derybas su konkrečiais asmenimis dėl buto nuomos sutarčių sudarymo ir kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų potencialūs nuomininkai atsisakė nuomoti jos turimą turtą (CPK 178 straipsnis). Atsakovė netgi nesiėmė jokių veiksmų, kad atgauti jai nuosavybės teise priklausančio turto raktus, I. Č. pakeitus durų spyną, nereiškė ieškinio teisme dėl asmenų, be teisėto pagrindo gyvenančių jai nuosavybės teise priklausančiame bute, iškeldinimo.
14. Ieškovė žalos dydį grindžia nekilnojamojo turto agentūrų publikacijose viešojoje erdvėje nurodytomis butų nuomos kainomis rinkoje. Teismas pažymi, kad toks paskaičiavimas nepagrindžia prašomų priteisti nuostolių dydžio – nuomos kaina nėra individualizuota būtent šiam butui. Tai, kad rinkoje tuo metu buvo nurodyta tokia butų nuomos kaina Kauno mieste, nepagrindžia, kad ½ ginčo buto, kuriame gyvena ir garbaus amžiaus A. M., už tokią kainą galėtų būti išnuomota, t. y. nepagrindžia negautų pajamų realios gavimo galimybės ir jų dydžio.
15. Ieškovė kaip atsakovų neteisėtus veiksmus nurodo jų gyvenimą jai nuosavybės teise priklausančiame bute ir šią aplinkybę grindžia savo paaiškinimais, kad I. Č. 2016 m. pakeitė buto spyną ir jai davė raktus, su kuriais nebuvo galimybės buto durų atrakinti ir 2021 m. sausio 20 d. turto perdavimo aktu, o taip pat liudytojų L. M. ir E. M. parodymais. L. M. nurodė 2016 m. pradžioje ginčo bute mačiusi atsakovo asmeninius daiktus. E. M. nurodė, kad iš jos buto lango matosi ginčo buto langai ir balkonas, ji mačiusi balkone padžiautus vyriškus drabužius, bute vaikštančius žmones- vyrą ir moterį, tačiau negalėjo garantuoti, kad tie asmenys bute gyveno nuolat. Liudytoja N. S., kuri ateidavo padėti A. M. po sutuoktinio mirties kasdien iš ryto 9-10 val., parodė, kad N. M. reikalavo iš A. M. nuomos mokesčio už gyvenimą bute, ši davė 600 Eur ir daugiau jokių pinigų nedavė. M. yra mačiusi tris kartus. I. bute negyveno, tik atvažiuodavo vakarais atvežti maisto. Liudytoja S. Ž. (atsakovės M. Č. motina) paliudijo, kad I. Č. pas ją namuose (duomenys neskelbtini), apsigyveno prieš 5-6 metus, 2015 m. Kalėdų metu jau gyveno. Maždaug prieš metus išsinuomojo butą ir išėjo gyventi atskirai. I. senelė A. M. gyveno (duomenys neskelbtini), I. veždavo jai maistą, kartais važiuodavo pernakvoti, tačiau tame bute negyveno. Apibendrinant liudytojų parodymus, konstatuotina, kad kiekvienos iš šalių pasikviesti liudytojai tvirtino būtent tai šaliai palankias aplinkybes. Teismas prioritetą teikia ne šalių šeimos nario N. S., kuri neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymais, kad atsakovai ginčo bute negyveno, nes ši liudytoja teigė, jog pildydavo A. M. duomenis apie mokėtinus mokesčius ir juos padėdavo apmokėti, todėl atkreipė dėmesį, kad bute sunaudojama labai mažai vandens (kas teismo vertinimu pagrindžia vieno, o ne trijų asmenų nuolatinį gyvenimą bute), tačiau išnaudojama daug elektros energijos, nes A. M. viena bijodavo būti tamsoje, o tai teikia pagrindą išvadai esant labiau tikėtina, kad atsakovai ginčo bute negyveno. Tačiau tai nepaneigia fakto, kad ieškovė butu negalėjo naudotis, nes buto raktai jai buvo grąžinti tik 2021 m. sausio 20 d.
16. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovei neįrodžius pastangų ir realios galimybės butą išnuomoti ir realiai gauti pajamas už nuomą bei nepagrindus jų dydžio, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
18. 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 130 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki bylos išnagrinėjimo. Ieškinį atmetus, nesumokėta žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iš ieškovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Atsakovai teisinei advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti turėjo 1050 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą bei atstovavimą teisme. Šios išlaidos pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais (DOK-60812 priedai), todėl priteisiamos atsakovui I. Č. iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 98 straipsnis).
20. Valstybė šioje byloje patyrė 5,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš N. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 135,66 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 66 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.