Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „ELWO“ ieškinį atsakovui UAB „LitCon“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas parodė, kad pasirašyti baigiamojo darbų atlikimo akto ieškovas negali objektyviai. Nebuvo jokio užskaitymo akto, jokio pranešimo dėl vienašalio užskaitymo. Sulaikymo teise atsakovas naudojosi nepagrįstai. Praėjo treji metai ir baigiamojo akto nėra. Darbų pabaiga numatyta 2013 m. pabaigoje. Nėra pretenzijų dėl kokybės. Pilnai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus objektyviai negali, jokia bendrovė neišduos laidavimo. Defektinio akto negavo. Buvo sutarties nutraukimas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas parodė, kad de facto sutartis nutraukta ieškovo, de jure sutartį nutraukė atsakovas. Yra sutartyje daug baudų numatyta. Kadangi bankrutuojanti įmonė nepajėgi sumokėti, todėl nusprendė sulaikyti 10 proc. sumų. Atsakovas laiku mokėjo sąskaitas, nekilo abejonių dėl ieškovo bankroto. Sutartis yra pasibaigusi ir privalo būti vykdoma. Sulaikymo suma skirta tada, kai sutartis nutraukta, objektas priduotas. Šiuo metu nustatyti, ar defektai yra ar ne, nėra galimybių, nes nėra pasibaigęs garantinis terminas. Atsakovas neša atsakomybę prieš užsakovą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal 2009-05-26 šalių sudarytą statybos rangos sutartį ir 2010-09-23 papildomą susitarimą Nr. P-10-S-1100-5P (b.l. 5-27), ieškovas įsipareigojo atlikti elektrotechnikos montavimo darbus objekte „Kauno valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija“ (sutarties 4.1 p., b.l. 6). UAB „Elwo“ buvo pateikusi atsakovui 2009 ir 2010 metais sąskaitas-faktūras už 220569,81 Lt sumą atliktiems darbams apmokėti (b.l. 93-95, 97, 104, 117, 124, 131, 137, 144, 151, 156). Iš ieškinio turinio, byloje pateiktų įrodymų ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad užsakovas (atsakovas) yra sumokėjęs rangovui (ieškovui) 196 525,03 Lt sumą (b.l. 2, 32-58), o 24 044,78 Lt atsakovas pagal sutarties 15.6 punkto sąlygą sulaikė iki baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo dienos. Vadovaujantis rangos sutarties 3.18 punktu, šalys susitarė, kas sudaro baigiamąjį darbų atlikimo aktą, t.y. išpildomosios nuotraukos, techninis projektas, paslėptų darbų aktai, panaudotų medžiagų ir įrenginių sertifikatai ir atitikties deklaracijos, įrenginių naudojimo instrukcijos, pastato pridavimui reikalingos pažymos, garantiniai raštai, draudimo kompanijos išduotas garantinio laikotarpio laidavimo raštas (b.l. 6, 16-17). Šalių 2009-05-26 pasirašyta statybos rangos sutartis (papildyta 2009-09-23 papildomu susitarimu) buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės atsakovui 2011-01-04 išsiuntus pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą ieškovui iš esmės pažeidus sutarties sąlygas, t.y. neatlikus sutartų darbų (jų dalies) laiku (sutarties 19.2.2. p., b.l. 10-12, 30-31). Sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo ieškovas neginčija. Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 24 044,78 Lt nesumokėtą įsiskolinimą pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras už iki sutarties nutraukimo atliktus darbus. Pažymėtina, kad aplinkybių, lėmusių sutarties nutraukimą, ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, tačiau nurodė, kad ieškovui 2010-11-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, dėl ko jis negalėjo tinkamai užbaigti prisiimtų darbų minėtame objekte (b.l. 84-89). Dėl nurodyto atsakovas buvo priverstas samdyti kitą rangovą elektrotechnikos montavimo darbų užbaigimui, ką patvirtina atsakovo pateikta 2011-01-28 tarp UAB „Pireka“ ir UAB „Saugesta ir partneriai“ sudaryta statybos rangos sutartis Nr. P-11-S-1489-5P (b.l. 160-166).

Pagrindinis ginčas byloje kyla dėl to, ar atsakovas, vadovaudamasis sutarties nuostatomis, turi teisę iki šiol sulaikyti dalį mokėtinos ieškovui už atliktus darbus sumos, kai ieškovui iškelta bankroto byla.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo sutarties 15.6 punkto pagrindu sulaikytą sumą kaip skolą.

Byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš sutartinių statybos rangos teisinių santykių, todėl ginčas pirmiausia sprendžiamas, vadovaujantis šalių pasirašytos sutarties ir papildomu susitarimu prie sutarties nuostatomis (LR CK 6.189 str.). Šalių 2009-05-26 pasirašytos sutarties skyriuje „Darbų kaina ir atsiskaitymų tvarka“, 15.6. punktu šalys susitarė, kad užsakovo patvirtintos PVM sąskaitos – faktūros apmokamos per 30 kalendorinių dienų po PVM sąskaitų – faktūrų pasirašymo, iš kiekvienos mokamos sumos užsakovas sulaiko 10 proc., kuriuos sumoka per 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo dienos (b.l. 10-11, LR CK 6.189 str.). Baigiamasis darbų atlikimo aktas nepasirašytas, nes ieškovui 2010-11-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2011-03-29, buvo iškelta bankroto byla. Dėl nurodyto, ieškovo nuomone, egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl ko ieškovas negalėjo užbaigti statybos darbų ir atitinkamai pasirašyti Baigiamojo statybos darbų atlikimo akto bei įvykdyti kitų sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų sutarties 3.18 punktu. Todėl, užsakovui neturint pretenzijų dėl atliktų darbų, ieškovui kaip rangovui turi būti sumokėta sutarties 15.6 punkto tvarka sulaikyta bendra 24 044,78 Lt suma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką yra išaiškinęs, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Praviena“ v. UAB „Hanner Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2011, nagrinėjant iš statybos rangos teisinių santykių kilusį ginčą pagal rangovo (ieškovas) reikalavimą dėl priteisimo iš užsakovo (atsakovas) šio remiantis statybos rangos sutartimi „sulaikytos“ 5 proc. mokėtinos sutarties kainos dalies bei užsakovo priešinį reikalavimą dėl nuostolių šiam ištaisius rangovo atliktų darbų trūkumus priteisimo, yra konstatuota, kad prievolės vykdymą užtikrinančiu susitarimu laikytinas ir šalių susitarimas, kuriuo numatytas prievolės vykdymo „sulaikymas“ iki kita šalis atliks tam tikrus veiksmus. Kai susitarimas yra užtikrinamojo pobūdžio ir numato prievolės „sulaikymą“ iki tam tikros sąlygos atsiradimo, prievolės vykdymo „sulaikymas“ yra laikino pobūdžio, o sąlygos neatsiradimas gali turėti skirtingų (šalių susitarimu ar kilus ginčui) teismo nustatytų padarinių, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus bei kitas sutarties spragai užpildyti reikšmingas aplinkybes.

Šalys ginčo sutartimi prievolių įvykdymo būdus atskirai aptarė skyriuje „Šalių atsakomybė“ (b.l. 11), o sutarties 15.6 punkte numatyta sąlyga dėl sulaikymo sumų vykdant tarpinius apmokėjimus laikytina taip pat rangovo prisiimtų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu, nes tokio būdo įstatymas nedraudžia.

Atsakovas ieškovo atliktus darbus priėmė priėmimo-perdavimo tarpiniais aktais (t.y. etapais, b.l. 119-123, 126-130, 133-136, 139-143, 146-150, 153-155, 158-159) ir jokių trūkumų šiuose aktuose nepažymėjo, tačiau juose nurodė, kad aktas pasirašomas išimtinai apmokėjimo tikslais ir nelaikomas galutiniu kokybės patikrinimu. Byloje yra pateiktas 2010-11-17 Kauno valstybinio muzikinio teatro pastato rekonstrukcijos darbų defektinis aktas, iš kurio turinio matyti, kad yra nustatyta ieškovo atliktų darbų trūkumų (b.l. 84-88). Baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto šalys nepasirašė. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Rangovas šiuo metu yra bankrutuojanti įmonė, 3.18.7 sutarties punkte numatytas draudimo kompanijos išduotas garantinio laikotarpio laidavimo raštas nėra išduotas atsakovui, todėl, teisę atlyginti užsakovui už darbų trūkumus, atsiradusius per garantinį laikotarpį, niekas atsakovui nebeužtikrina, rangovui bankrutavus. Remiantis 2010-11-17 surašytų darbų defektiniu aktu bei atsakovo paaiškinimais apie ieškovo atliktų darbų defektų pašalinimą ir neužbaigtų darbų tolimesnį atlikimą pasamdžius kitą rangovą UAB „Seugesta ir partneriai“ (b.l. 160-163), galima daryti išvadą, kad ieškovo darbų trūkumus ištaisė užsakovas (atsakovas). Šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. <...> „Sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų statybos rangos sutartyse. <...> Ieškovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinės prievolės atsakovui, šio interesų pažeidimas sudaro pagrindą atsakovui sulaikyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą (LAT 2013-06-07 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-250/2013). Duomenų, kad ieškovas padengė darbų trūkumų ištaisymo išlaidas nepateikta. Atsakovui jokie patirti nuostoliai dėl netinkamo darbų užbaigimo nėra priteisti. Teismas konstatuoja, kad sutarties „sulaikymo“ sąlyga yra nustatyta užsakovo interesais tikslu užtikrinti jo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui negalint vykdyti statybos rangos sutartyje numatytų garantinių įsipareigojimų, kas šiuo atveju akivaizdu, ieškovui bankrutuojant, todėl šiuo atveju atsakovui neišnyko sulaikymo teisė, todėl ieškovo prašymas priteisti sulaikytą sumą yra atmestinas.

Ginčo atveju pažymėtina ir tai, kad sutartis pasibaigė ne jos įvykdymu, o buvo nutraukta. LR CK 6.221 str. 1 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo sutarties vykdymo. Nurodytos normos 2 dalyje nurodyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Ieškovas reikalauja priteisti skolą vadovaudamasis sutarties 15.6 punktu, numatančiu užsakovo teisę sulaikyti 10 proc. dydžio sumas nuo priimtų PVM sąskaitose – faktūrose mokėtinų sumų ir šias sumas apmokėti per 30 kalendorinių nuo Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo dienos. Sutarties 15.6 punkte numatyta sulaikymo teisė skiriasi nuo sutarties 15.9 p. šalių aptartos sulaikymo teisės, taikytinos tada, kad rangovas neištaiso atliktų darbų defektų, atsilieka nuo pagrindinio ar patikslinto darbų vykdymo grafiko ir pan. Kaip matyti iš sutarties, šalys susitarė, kad užsakovas (atsakovas) turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį ir pareikalauti iš rangovo grąžinti visas avansu sumokėtas sumas bei pareikalauti iš rangovo atlyginti visus užsakovo patirtus nuostolius, pranešęs rangovui šiais atvejais – rangovui iškeliama bankroto arba restruktūrizavimo byla, rangovas daugiau kaip 2 savaites vėluoja užbaigti objekto rangos darbų etapą arba galutinai pabaigti rangos darbus, po raštiško užsakovo įspėjimo rangovas nevykdo rangos darbų kokybės reikalavimų ar kitų šios sutarties sąlygų arba po raštiško užsakovo įspėjimo juos dar kartą pažeidžia (sutarties 19.2.1 – 19.2.3 p.p., b.l. 11-12). Atsižvelgiant į tai, kad sutarties nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai vertinant visas sutarties sąlygas, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193–6.195 str. str.), darytina išvada, kad šalims nepasirašius Baigiamojo darbų atlikimo akto užsakovui neatsiranda pareiga išmokėti sulaikytą 10 proc. sumą nuo priimtų sąskaitų – faktūrų, nes neatsiranda šalių 15.6 p. numatyta sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas atskirai nepasisako, nes jie nekeičia teismo padarytų išvadų (LR CPK 180, 185 str. str.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo į valstybės pajamas priteisti 10 Lt teismo patirtų pašto išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., LR Mokesčių administravimo įst. 66 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-260 str., 270 str., 279 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo bankrutavusios UAB „Elwo“, j.a.k. 111753267, į valstybės biudžetą 10,00 Lt pašto išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.