Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4409-776/2015 pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Interinfo Lietuva“, Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, valstybės įmonei „Turto bankas“, akcinei bendrovei DNB bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis A. B. 2015-04-27 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį, LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad jo kontoroje yra vykdomos penkios vykdomosios bylos skolininko A. K. atžvilgiu. Pažymėjo, kad patvarkymas Nr. BLO0382711 areštuoti pareiškėjo turtines teises buvo priimtas 2014-08-13. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė apie tai, kad areštuotos pareiškėjo turtinės teisės žinojo, tačiau minėto patvarkymo neskundė, todėl, praleido LR CPK 512 straipsnyje nustatytą antstolio veiksmų apskundimo terminą. Paaiškino, kad jeigu antstolis dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali atlikti savo funkcijų, teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstolio atstovas arba pavaduojantysis antstolis, o pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 36 straipsnio 5 dalį pavaduojantysis antstolis administruoja antstolio kontorą, atlieka visas darbdavio bei antstolio funkcijas taip, kaip tai būtų daręs pavaduojamasis antstolis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pripažino, kad išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą antstolis priėmė nesilaikydamas LR CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų eiliškumo.

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (LR CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR CPK 585 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (LR CPK 688 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad antstolio A. B. kontoroje vykdomos vykdomoji byla Nr. 0041-03/05934 dėl 3725,20 Eur skolos išieškojimo iš A. K. juridinės konsultacinės firmos 3 eilės išieškotojo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998-10-26 vykdomąjį raštą Nr. 2-3406, vykdomoji byla Nr. 0041-08/03548 dėl 123,09 Eur skolos išieškojimo iš A. K. juridinės konsultacinės firmos 3 eilės išieškotojo UAB „Interinfo Lietuva“ naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-07-17 įsakymą Nr. L2-4406-797, vykdomoji byla Nr. 0041-13/01540 dėl 309,83 Eur skolos išieškojimo iš A. K. 3 eilės išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) naudai pagal VMI prie LR FM 2013-03-21 sprendimą Nr. (23.17)320-21031 ir vykdomoji byla Nr. 0041-13/02410 dėl 3356,13 Eur skolos išieškojimo iš A. K. 3 eilės išieškotojo VMI prie LR FM naudai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-07-10 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-48892. Kaip pagrįstai nurodė apeliantas iš vykdomosios bylos Nr. 0041-03/05934 duomenų taip pat matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010-06-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4955-797/2010 išaiškino, kad galimas skolos išieškojimas iš A. K. juridinės konsultacinės firmos savininko A. K. ir jo sutuoktinės N. K. nuosavybės teise priklausančio turto vykdomosiose bylose išieškotojams UAB „Interinfo Lietuva“ ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybai (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4955-797/2010) Nutartis įsiteisėjusi, apeliacine tvarka apskųsta nebuvo (vykdomoji byla Nr. 0041-03/05934, 61-62 b.l.). Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad tretieji asmenys E. S. ir J. S. vykdydami 2014-08-13 antstolio patvarkymą Nr. BLO038271 dėl skolininko A. K. reikalavimų teisių, susijusių su pinginėmis išmokomis, areštavimo (v.b. Nr. 0041-13/02410, 1 t. 61-62 b.l.), į antstolio depozitinę sąskaitą 2015-03-02 pervedė 3620,25 Eur sumą (v.b. Nr. 0041-13/02410, 2 t. 143 b.l.).

Įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju pagal nurodytus vykdomuosius dokumentus yra pagrindas teigti, kad prievolės pareiškėjo kreditoriams yra asmeninės prievolės, o pareiškėjo sutuoktinės N. K. atžvilgiu nėra priimtas teismo sprendimas dėl skolų priteisimo minėtų kreditorių naudai neatsižvelgė į Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-4955-797/2010, pateiktą išaiškinimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė nesuteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą iš esmės išsprendė neteisingai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš skundžiamo 2015-04-15 išieškotų lėšų patvarkymo Nr. BLO016278 turinio matyti, kad iš skolininko A. K. išieškotos lėšos 3620,25 Eur sumoje buvo pervestos ne tik išieškotojams UAB „Interinfo Lietuva“ ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, bet ir VMI prie LR FM, taip pat antstoliams T. U., E. R. ir V. Š. pagal pateiktus patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo (3 b.l.). Duomenų, patvirtinančių, kad prievolės VMI prie LR FM, taip pat kitiems išieškotojams antstolių T. U., E. R. ir V. Š. vykdomosiose bylose yra bendros A. K. ir N. K. prievolės, antstolis A. B. teismui nepateikė.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (LR CPK 667 straipsnis, LR CK 3.116 straipsnis) bei, kad konkrečiu atveju antstolio veiksmai, nepasiūlius išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, tačiau atlikus išieškotų pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų paskirstymą, neatitinka LR CPK 667 straipsnio reikalavimų. Paminėtina, kad LR CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia; pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Taigi aptariama LR CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje - pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama teismo nutartimi (LR CPK 667 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 28 d. konsultacija Nr. A3-113. Teismų praktika. 2004 m. Nr. 22). Taip pat pažymėtina, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas, jog 2015-04-15 patvarkymu Nr. BLO016278 antstolis A. B. nepagrįstai, pažeisdamas LR CPK 667 straipsnio nuostatas, paskirstė iš skolininko A. K. išieškotas lėšas, iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei užtikrindamas vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Remiantis išdėstytu, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.