- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-22
- Bylos Nr.
- ATP-536-594/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03266-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Pareiškėjas
- A. O. Ž.
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. O. Ž. (toliau – A. O. Ž.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. O. Ž. skundą dėl 2015 m. kovo 18 d. (taip skunde) Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados viršininko S. L. sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. kovo 16 d. Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados tyrėjas K. M. A. O. Ž. skundo tyrimą baigė teikimu, kurį patvirtino Garliavos policijos nuovados viršininkas S. L.. Teikime nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjos skundą nustatyta, jog jos pareiškime minimi nesutarimai yra turtinio pobūdžio ir turi būti sprendžiami teisme civilinio proceso tvarka, jokie kiti teisės pažeidimai atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti. A. O. Ž. apie priimtą sprendimą buvo informuota 2015 m. kovo 18 d. raštu „Dėl priimto sprendimo“.
Nesutikdama su tokiu sprendimu, A. O. Ž. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, motyvuodamas tuo, kad tokios formos procesinis dokumentas – teikimas, apylinkės teismui negali būti skundžiamas ir net tokiu atveju, jei šis procesinis dokumentas būtų laikytinas tinkamos procesinės formos dokumentu, A. O. Ž. praleido įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarimo priėmimo dienos, skundui pateikti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu A. O. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui dėl 2015 m. kovo 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados sprendimo paduoti.
Pareiškėjos teigimu, ji, Kauno apylinkės teismui teikdama prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodė, kad pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo aplinkybė, jog institucija, priėmusi sprendimą, netinkamai nurodė apskundimo terminus ir tvarką. Apeliantės vertinimu, ji rūpestingai atliko visus veiksmus (skundas buvo pateiktas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos), kuriuos turėjo atlikti, todėl ši situacija susiklostė ne dėl kaltų jos pačios veiksmų, o dėl trečiųjų asmenų darbo ir tai yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą.
Be to, A. O. Ž. teigimu, pirmąjį kartą skundas, nors paduotas ir ne tai institucijai, kuriai priklauso, tačiau nepažeidžiant skundo padavimo terminų. Akcentuojama, kad terminas skundui paduoti baigėsi 2015 m. balandžio 7 d., todėl Kauno apylinkės teismui 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakius priimti apeliantės skundą, ji nebeteko galimybės paduoti skundą pakartotinai laiku. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad A. O. Ž. neskundė 2015 m. balandžio 9 d. nutarties, nors jai tokia teisė buvo išaiškinta yra visiškai nepagrįstas. Minėtos nutarties apskundimas jokių pasekmių, apeliantės atžvilgiu, jos vertinimu, būtų nesukėlęs, kadangi Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio skundus, ne kartą yra nurodęs, jog apylinkių teismai, pagrįstai atsako priimti skundus, jeigu skundai yra paduodami tiesiogiai teismams, o ne per instituciją priėmusią ginčijamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
A. O. Ž. atskirasis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje pateiktus duomenis A. O. Ž. pateikto skundo kontekste, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priimti A. O. Ž. apeliacinį skundą, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis naikintina dėl skundo priimant naują sprendimą (LR ATPK 302¹⁵ str. 1 d. 3 p.)
Analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad 2015 m. vasario 23 d. A. O. Ž. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovadą (toliau – Garliavos policijos nuovada), prašydama ištirti 2015 m. vasario 23 d., apie 15.00 val., įvykusį įvykį, kurio metu R. V. savavališkai pakeitė sodo namelio ir vartų spynas, užrakindamas A. O. Ž. sodo kieme. 2015 m. vasario 27 d. A. O. Ž. Garliavos policijos nuovadai pateikė 2015 m. vasario 23 d. skundo papildymą, nurodydama, kad minėto sodo kieme esantis šiltnamis yra sulaužytas bei ištryptas. Garliavos policijos nuovada, reaguodama į A. O. Ž. skundus, 2015 m. kovo 13 d. apklausė A. O. Ž. skunduose minimą R. V., 2015 m. kovo 16 d. buvo gautas ir jo tėvo A. V. (A. O. Ž. buvusio sugyventinio) paaiškinimas apie A. O. Ž. išdėstytas aplinkybes. 2015 m. kovo 16 d. teikimu Garliavos policijos nuovados tyrėjas K. M., ištyręs surinktą medžiagą, konstatavo, kad sodo namelio, adresu (duomenys neskelbtini), SB „Ą.“ savininkas yra A. V., kuris ir paprašė savo sūnaus R. V. pakeisti sodo namelio ir vartų spynas bei nugriauti šiltnamį, pabrėždamas, kad nesutarimai tarp A. O. Ž. ir A. V. yra turtinio pobūdžio, sprendžiami civilinio proceso tvarka, tuo tarpu jokie kiti pažeidimai nenustatyti, dėl ko A. O. Ž. skundo tyrimas baigiamas. Šis teikimas buvo patvirtintas Garliavos policijos nuovados viršininko S. L. (Garliavos policijos nuovados medžiaga Nr. 20-AP-6715).
Nesutikdama su priimtu procesiniu sprendimu, A. O. Ž. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi A. O. Ž. skundą dėl 2015 m. kovo 18 d. Garliavos policijos nuovados viršininko S. L. patvirtinto teikimo, priimti atsisakė. Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo iš esmės dviem pagrindais, konstatuodamas, kad A. O. Ž. skundo nagrinėjimas Garliavos policijos nuovadoje buvo baigtas teikimu, kas nelaikytina tinkamos procesinės formos dokumentu, skundžiamu Kauno apylinkės teismui bei, kad skundas buvo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą.
Vertinant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvų pagrįstumą ir teisėtumą akcentuotina, kad, sutinkamai su Garliavos policijos nuovados 2015 m. kovo 18 d. raštu Nr. 20-1-49559 „Dėl priimto sprendimo“ Garliavos policijos nuovados tyrėjo K. M. teikimas dėl A. O. Ž. skundo tyrimo pabaigos gali būti skundžiamas Kauno apygardos administraciniam teismui. Sprendžiant iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, analogiškos pozicijos, atsisakydamas priimti A. O. Ž. skundą, laikėsi ir Kauno apylinkės teismas. Tačiau, atsižvelgiant į vieningai formuojamą teismų praktiką, tokia teismo pozicija yra neteisinga.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Minimo įstatymo 22 str. 1 d. inter alia nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šios nuostatos suponuoja išvadą, kad administraciniai teismai gali nagrinėti bylas dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar vilkinimo, kuriais buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės. Kaip numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 1 d., administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Sprendžiant kilusio ginčo prigimties klausimą, ypatingas dėmesys skiriamas suinteresuoto asmens teismui teikiamiems reikalavimams. Tuo tarpu skundžiamo veiksmo išraiškos forma ar reikalavimo įforminimo lingvistinės formuluotės bylos rūšiniam teismingumui lemiamos reikšmės neturi. Sprendžiant suinteresuoto asmens skundo priėmimo klausimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d. numatytų subjektų veiksmų ar neveikimo, kiekvienu atveju vertintinas šių subjektų veiklos (neveikimo) pobūdis ir pareikštų reikalavimų turinys (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. AS-822-15-14).
Vertinant šias aplinkybes A. O. Ž. skundo argumentų kontekste, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ji kreipėsi į instituciją – Garliavos policijos nuovadą, su pareiškimu dėl asmenų patraukimo atsakomybėn, prašydama atlikti tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių. Tokiu būdu A. O. Ž. kreipimasis į policijos nuovadą nagrinėjamu atveju buvo nukreiptas ne į šios institucijos veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą jos teisių pažeidimą, bet į kito asmens – R. V., veikos įvertinimą Garliavos policijos nuovados kompetencijos ribose. Todėl šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo ar įvykdytos nusikalstamos veikos nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas A. O. Ž. prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Minėta, jog sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, skundžiamo veiksmo išraiškos forma ar reikalavimo įforminimo lingvistinės formuluotės neturi lemiamos reikšmės. Todėl ir šiuo atveju tai, kad Garliavos policijos nuovados atsisakymas pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną įformintas teikimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nekeičia bylos rūšinio teismingumo, t.y. skundas dėl aptarto Garliavos policijos nuovados 2015 m. kovo 16 d. teikimo turėjo ir galėjo būti skundžiamas ne Kauno apygardos administraciniam teismui, bet bendrosios kompetencijos, t.y. Kauno apylinkės teismui, LR ATPK nuostatų pagrindu.
Remiantis LR ATPK 293 str. nuostatomis, skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu teismas gali atnaujinti. Tokiu būdu, teisės aktai įtvirtina konkrečią termino skundui dėl nutarimo paduoti eigos pradžią – nutarimo priėmimo dieną, o įstatyme numatytas 20 dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą administracinių teisės pažeidimų bylose būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis buvo praleistas. Svarbiomis priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo proceso šalies valios nepriklausančios aplinkybės, kurios sutrukdė asmeniui laiku įgyvendinti jam įstatymo suteiktas procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Tokiomis aplinkybėmis pripažintinos pareiškėjo sunki liga, komandiruotė ar išvykimas į užsienio valstybę (buvimas užsienio valstybėje), kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę ir jo valią bei kitos.
Šių duomenų kontekste analizuojant A. O. Ž. skundo argumentus akcentuotina, kad iš esmės sąžiningai proceso metu besielgiantis asmuo, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti institucijos procesinį sprendimą apeliacine tvarka. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas spręsdamas, ar priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas, yra objektyvios, nepakankamai įvertino skundžiamo 2015 m. kovo 16 d. Garliavos policijos nuovados teikimo turinį, neatsižvelgė į tai, kad šiame procesiniame dokumente jo apskundimo tvarka nebuvo išaiškinta jokia forma, o aiškinant ją 2015 m. kovo 18 d. raštu Nr. 20-1-49559, buvo pateikta klaidinga informacija, jog minėtas sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos administraciniam teismui, nenurodant jokio priimto teikimo apskundimo termino. Neabejotina (tai atitinka ir vieningai formuojamą teismų praktiką), kad bet kokiame procesiniame dokumente, sukeliančiame asmeniui tam tikras teisines pasekmes (nagrinėjamu atveju A. O. Ž. skundai dėl jos atžvilgiu, jos vertinimu, atliekamų neteisėtų veiksmų), apskundimo tvarka ir terminai turi būti išdėstyti aiškiai ir konkrečiai, o tai, kaip nurodyta ši tvarka, yra svarbi aplinkybė sprendžiant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys į tai jog, sutinkamai su Europos Žmogaus teisių teismo praktika, administracinė atsakomybė savo pobūdžiu prilyginama baudžiamajai atsakomybei, (ką neabejotinai patvirtina ir LR ATPK 249 str. nuostatos), todėl asmeniui, kurio atžvilgiu taikoma administracinė atsakomybė (ši nuostata taikytina ir nukentėjusiajam), turi būti tinkamai užtikrinama jo teisė į gynybą bei kitų teisių apsauga. Viena iš teisės į gynybą užtikrinimo priemonių yra aiški, konkreti sprendimo, kuriuo taikomos sankcijos, apskundimo tvarka bei aiškūs apeliacijos terminai. Akivaizdu, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje tai nebuvo padaryta, todėl vertinant priežastis, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti, ši aplinkybė laikytina reikšminga ir vertintina pareiškėjos naudai.
Tenkinant A. O. Ž. skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, 2015 m. balandžio 7 d., t.y. nepraleidus LR ATPK 293 str. įtvirtinto 20 dienų termino, Kauno apylinkės teisme buvo gautas A. O. Ž. skundas dėl Garliavos policijos nuovados 2015 m. kovo 16 d. teikimo (skunde nurodoma 2015-03-18). Tačiau, Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. A. O. Ž. skundą priimti atsisakė, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad skundas buvo pateiktas nesilaikant LR ATPK 292 str. 2 d. nustatytos tvarkos, t.y. jis buvo pateiktas tiesiogiai teismui. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad minėtos Kauno apylinkės teismo nutarties priėmimo metu terminas skundui paduoti jau buvo pasibaigęs, todėl teismui atsisakius skundą priimti dėl tvarkos pažeidimų, A. O. Ž. nebeteko galimybės laiku paduoti skundą. Vadovaujantis LR ATPK 293 str., terminą skundui paduoti gali atnaujinti tik apylinkės teismas. Todėl A. O. Ž. po minėtos nutarties priėmimo, (2015 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutarties nuorašą, A. O. Ž. teigimu, ji gavo 2015 m. balandžio 15 d., kuo netikėti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo), kartu su skundu dėl Garliavos policijos nuovados 2015 m. kovo 16 d. teikimo pateikė ir prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Šie procesiniai veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant LR ATPK 293 str. nuostatų, aptartas skundas su prašymu buvo pateiktas tinkamai institucijai – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui. Aptariamoje situacijoje, sprendžiant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgtina ir į garbų A. O. Ž. amžių.
Aukštesniojo teismo vertinimu, asmeniui turi būti sudaromos realios galimybės pasinaudoti savo teisėmis, todėl nežymus termino skundui paduoti praleidimas vien dėl formalių pažeidimų, tokių kaip apskundimo tvarkos pažeidimas, skundą paduodant ne per instituciją, priėmusią nutarimą, tačiau tiesiogiai institucijai, kuri nagrinėtų skundą, jei institucija savo nutarimo nepanaikintų, negali būti esmine priežastimi, atimančia pareiškėjui galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją, o kartu ir teise gintis. Toks pažeidimas nėra pakankamas užkirsti kelią skundo nagrinėjimui. Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. O. Ž. savo procesinėmis teisėmis naudojosi rūpestingai ir sąžiningai ir suteikia pagrindą tikėti, kad jos veiksmai nebuvo tyčiniai, piktybiniai, todėl tai negali būti vertinama kaip nesąžiningas naudojimais suteiktomis teisėmis, ir negali būti pagrindas užkirsti kelią pasinaudoti teise į apeliaciją.
Esant šioms aplinkybėms, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti A. O. Ž. skundą dėl Garliavos policijos nuovados 2015 m. kovo 16 d. teikimo (skundžiamoje nutartyje nurodoma 2015-03-18) bei atnaujinti skundo padavimo terminą, naikintina, A. O. Ž. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinamas. Kadangi terminas skundui paduoti atnaujinamas, skundas perduodamas nagrinėti apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: atnaujinti A. O. Ž. terminą skundui dėl 2015 m. kovo 16 d. Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados teikimo, paduoti ir skundą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.