Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant tretiesiems asmenims M. K., Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro notarui Pavel Dobrynskij,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. C. ieškinį atsakovei K. S., tretiesiems asmenims V. Č., M. K. Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro notarui Pavel Dobrynskij, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretysis asmuo M. K. ieškinį prašo tenkinti, atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) miręs T. R. yra jo senelis, motinos E. C. (ieškovės) tėvas. Po dėdės S. R., žuvusio (duomenys neskelbtini) laidotuvių, senelis girdint visai giminei ir artimiems draugams pasakė, kad jo mirties atveju, visas jo turtas turi likti ir liks vieninteliam anūkui – M. Esant tokioms aplinkybėms mano, kad testamentą senelis pasirašė ne savo valia, nes testamento surašymo metu senelis buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. T. R. būnant ypač blogos sveikatos būklės, jis testamento sudarymo metu buvo apgautas, įkalbėjus jį parašyti testamentą ne jo paties anūkui, kaip ne kartą buvo išreiškęs valią, o trečiojo asmens V. Č. anūkei – atsakovei.

Tretysis asmuo V. Č. ieškinį prašo atmesti, teismo posėdyje patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes.

Tretysis asmuo Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro notaras Pavel Dobrynskij ieškinį parašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje paaiškino, kad testamentas buvo sudarytas testatoriui T. R. esant veiksniam, sąmoningam išreiškus savo valią, neveikiant jokiems išoriniams veiksniams, susipažinus su testamento tekstu. T. R. pageidavo į testamentą įtraukti nestandartinę sąlygą dėl jo laidotuvių ir kapavietės priežiūros, todėl testamento sudarymas buvo atidėtas kitai dienai. T. R. patvirtino savo valią, kad visą savo turtą nori palikti K. S. Testatorius pilnai suprato savo veiksmus, suprato jų reikšmę, aiškiai suformulavo savo norą, konkrečiai nurodydamas kam nori palikti turtą. Prieš sudarant testamentą notaras peržiūrėjo neveiksnių asmenų registrą, kilus kokioms nors abejonėms būtų atsisakyta atlikti notarinį veiksmą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Testamentas yra vienašalis sandoris, kurį testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (CK 1.63, 5.15, 5.18 straipsniai). Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną: jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad testatorius T. R. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29). (duomenys neskelbtini)T. R. sudarė testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo testatorius po mirties atsakovei K. S. paliko visą savo turtą (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį), kuis priklausys testatoriui jo mirties momentu. (1 t., b.l. 38). Panevėžio miesto 1-jame notarų biure yra įregistruoti E. C. ir K. S. pareiškimai dėl palikimo priėmimo po testatoriaus T. R. mirties (1 t., b.l. 27, 28).

Ieškovė E. C. ginčija (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, nes mano, kad T. R. jį surašė būdamas tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ieškovės prašymu byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė (1 t., b.l. 164-165).

Atsakovė K. S. teigia, kad T. R. nors ir sirgo, tačiau buvo veiksnus. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. B. ir D. B. nurodė, kad T. R. pažinojo seniai, buvo draugai nuo 1961 metų, jaunystėje kartu mokėsi (duomenys neskelbtini), liudytojai su T. R. pastoviai bendravo ilgą laiką, bendravimas vyko sklandžiai, jokių T. R. sveikatos sutrikimų nepastebėjo. Teismas turi pagrindo remtis šių liudytojų parodymais, nes jie yra niekaip nesuinteresuoti bylos baigtimi, nėra susiję su bylos šalimis. Kiti liudytojai davė prieštaringus parodymus, priklausomai nuo to kuri šalis juos kvietė liudyti, todėl teismas kitų šalių kviestų liudytojų parodymais nesiremia. Pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvados nenustatė, kad T. R. būtų sirgęs psichikos sutrikimu, testamento sudarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, suvokti daromo testamento esmę (1 t., b.l. 164-165). Testatoriaus neveiksnumo nepatvirtino ir teismo posėdyje apklaustas ekspertas Virginijus Diktanas.

Nors ieškovė ir jų atstovė ekspertizės aktą vertino kritiškai, tačiau teismo nuomone, byloje nėra jokių leistinų įrodymų, leidžiančių manyti, kad testatorius T. R., testamento surašymo momentu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tai, jog testatorius sirgo, nepatvirtina jo protinės negalios. Byloje nėra įrodymų, jog mirusysis įstatymo nustatyta tvarka buvo pripažintas neveiksniu. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad sudarant testamentą T. R. atžvilgiu būtų panaudota apgaulė, smurtas, ekonominis spaudimas ar realus grasinimas. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010).

Testatoriui įstatymo suteikta teisė nurodyti paveldėtoją bei atimti paveldėjimo teisę iš kitų asmenų, galinčių būti paveldėtojais (CK 5.5, 5.19 straipsniai). Testatorius savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ši valia turėtų būti gerbiama ir testamento sąlygos vykdomos po jo mirties. Teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs rašytinius įrodymus, tame tarpe ir pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl nėra pagrindo pripažinti (duomenys neskelbtini) T. R. sudarytą testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu kaip sudarytą asmens, kuris dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms ieškinys atmestinas.

Iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (1 t., b. l. 1, 2 t., b. l. 23, 26, 27) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79, 88, 92, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. C., a.k. (duomenys neskelbtini) 930 Eur (devynis šimtus trisdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų K. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš E. C., a.k. (duomenys neskelbtini) 43,80 Eur (keturiasdešimt tris eurus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.