Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-04-19 · Civilinė byla Nr. 2A-262-755/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-22Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-19Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2019-07-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
2A-262-755/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03232-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas
Ieškovas
E. C.
Atsakovas
K. S.
Trečiasis asmuo
V. Č., M. K., Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro
Advokatai
Daiva Gadliauskienė, Jolanta Činčikienė
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-262-755/2019

teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03232-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.4.8; 3.2.4.12; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno,

dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Rimutei Markelevičienei,ieškovei E. C., jos atstovei advokatei Jolantai Činčikienei,atsakovei K. S., jos atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei,

apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės E. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-517-837/2018 pagal ieškovės E. C. ieškinį atsakovei K. S., tretiesiems asmenims V. Č., M. K., Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro notarui Pavelui Dobrynskiui (Pavel Dobrynskij) dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. C. teismo prašė pripažinti negaliojančiu T. R. 2017 m. sausio 24 d. testamentą kaip sudarytą asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

2. Nurodė, kad T. R., ieškovės tėvas, prieš mirtį (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo po mirties atsakovei K. S. paliko savo visą turtą, kuris priklausys testatoriui mirties dieną. Paaiškino, jog po skyrybų su ieškovės motina, T. R. gyveno su trečiuoju asmeniu V. Č., kuri yra atsakovės senelė. Teigė, kad per ieškovės brolio laidotuves T. R. visų akivaizdoje nurodė visą savo turtą paliksiąs anūkui M. K..

3. Tvirtino, jog T. R. sirgo įvairiomis ligomis, o 2013 metais patyrė insultą. Teigė, kad testamentas sudarytas tuo metu, kai mirusysis sirgo, buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas rėmėsi liudytojų A. B. ir D. B. parodymais, kurie tvirtino mirusįjį pažinoję nuo 1961 metų, kartu mokėsi Panevėžio muzikos technikume, nuolat su T. R. bendravę, bendravimui vykus sklandžiai, jokių T. R. sveikatos sutrikimų nepastebėjus. Nurodė turėjęs pagrindą remtis šių liudytojų parodymais, nes liudytojai nebuvo suinteresuoti bylos baigtimi, kai kiti liudytojai davė prieštaringus parodymus, priklausomai nuo to, kuri šalis juos kvietė liudyti.

6. Pažymėjo, kad pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvados nenustatė, jog T. R. būtų sirgęs psichikos sutrikimu, testamento sudarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, suvokti daromo testamento esmę. Testatoriaus neveiksnumo nepatvirtino ir teismo posėdyje apklaustas ekspertas.

7. Sprendė, jog nėra jokių leistinų įrodymų, leidžiančių manyti, kad testatorius testamento surašymo momentu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nenustatyta, kad mirusysis būtų buvęs pripažintas neveiksniu. Nurodė nesant įrodymų, kad sudarant testamentą T. R. atžvilgiu būtų naudota apgaulė, smurtas, ekonominis spaudimas ar realus grasinimas.

8. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, tame tarpe ir pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl nesą pagrindo pripažinti 2017 m. sausio 24 d. T. R. sudarytą testamentą negaliojančiu, kaip sudarytą asmens, kuris dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė E. C. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

10. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų palikėjo neveiksnumą testamento surašymo metu lemiančių aplinkybių. Teigia, jog ekspertizės aktas nėra visapusiškai motyvuotas, jame nėra įvertintos visos testatoriaus ligos, kurios galėjo daryti įtakos testatoriaus valiai, o ir teismo posėdyje apklaustas ekspertas negalėjo atsakyti į visus ieškovės užduotus ir jai rūpimus klausimus. Daro išvadą, kad teismas privalėjo paskirti pakartotinę ekspertizę. Nurodo, jog ieškovė pirmosios instancijos teismui teikė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo, kadangi ekspertizės akte nustatė neatitikimus ir trūkumus, tačiau teismas nemotyvuotai atsisakė ją skirti. Sprendžia, kad ekspertizei buvus atliktai neišsamiai, moksliškai nepagrįstai, siekiant išsiaiškinti, ar T. R. gebėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu, būtina patenkinti prašymą ir skirti T. R. pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę, pavedant ją atlikti kitiems ekspertams - Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriui. Nurodo, jog ekspertams reikalinga užduoti šiuos klausimus: 1) Ar T. R. testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti?; 2) Ar T. R. sveikatos būklė, jam nustatyta (duomenys neskelbtini) galėjo turėti įtakos jo valiai?; 3) Ar jam paskirtų vaistų (Metabolio, Ramypirino, Difetelino, Chiferilino, Carodino, Tramadol) vartojimas galėjo padaryti įtaką testatoriaus psichinei būsenai?

11. Paaiškina, jog ieškovei susipažinus su testamentu,daug abejonių jai sukėlė testamente padarytas rankraštinis įrašas „T. R.” ir parašas, kadangi rašysena testamente, ieškovės akimis, nepanaši į testatoriaus rašyseną. Mano, kad T. R. testamento surašymo dieną ir vėliau dėl savo ligų, jam padaryto vaistų poveikio, nebuvo pats asmeniškai atvykęs ir negalėjo pasirašyti bei nepasirašė dokumentų. Šioms abejonėms atmesti arba patvirtinti, ieškovė prašė teismo skirti rašysenos ekspertizę, prašė išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus iš VSDFV Panevėžio skyriaus, tačiau teismas šį ieškovės prašymą nepagrįstai atmetė. Mano, kad teismas, nepaskyręs rašysenos ekspertizės ir negavęs eksperto išvados, nesurinko ir neįvertino įrodymų, kurie būtų pašalinę abejones, neatitikimus bei prieštaravimus. Pažymi, kad testamento 7 punkto surašymo, pasirašymo aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjant kitą administracinę bylą Nr. eI-9442-320/2018 Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Prašo skirti rašysenos ekspertizę, užduodant ekspertui klausimą: Ar 2017 m. sausio 24 d. testamente, notarinio registro Nr. PD-356, eilutėje „Testatoriaus vardas, pavardė, parašas“ pasirašė T. R.?, rašysenos ekspertizę paskirti atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriui.

12. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai apribojo ieškovės teisę į tinkamą teisminę gynybą, nes kelis kartus atsisakė teismo posėdyje apklausti ieškovės pakviestą liudytoją E. B. apie jos bendravimo su seneliu T. R. aplinkybes, nors dokumentus apie giminystės ryšį su T. R. priėmė.

13. Nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi tik dviejų liudytojų parodymais, nes ieškovė pateikė teismui įrodymus apie tai, kad T. R. minėtų liudytojų nurodomu laikotarpiu apskritai nesimokė Panevėžio muzikos technikume. Atkreipia dėmesį, kad notarui negalėjus atsakyti į kai kuriuos ieškovės klausimus bei norėjus užduoti papildomus klausimus dėl testamento sąlygos dėl kapavietės priežiūros atitikimo teisės aktams, teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti notarą apklausai dar kartą.

14. Nesutinka su teismo sprendimu priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir teigia, kad rašytiniai įrodymai pagrindžia tik 700 Eur, vietoje 930 Eur, sumokėjimą už advokatės paslaugas.

15. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu reikalinga apklausti liudytoją, kurią apklausti pirmosios instancijos teismas atsisakė, bei skirti pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

17. Nustatyta, kad E. C. yra T. R., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, dukra (1 t., b. l. 10-11). 2017 m. sausio 24 d. T. R. sudarė testamentą, kurio po savo mirties visą savo turtą, kuris priklausys testatoriui jo mirties momentu, paliko K. S. (1 t., b. l. 38). Po T. R. mirties E. C. ir K. S. pateikė Panevėžio miesto 1-ajam notarų biurui pareiškimus dėl palikimo priėmimo (1 t., b. l. 27-28).

18. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepripažinti negaliojančiu T. R. 2017 m. sausio 24 d. testamentą, apeliantė E. C. tvirtina, jog teismas nepagrįstai atsisakė paskirti pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ir psichologijos, rašysenos ekspertizes, apribojo teisę į tinkamą teisminę gynybą, atsisakydamas apklausti liudytoja E. B., papildomai ir notarą P. Dobrynskį.

19. Teisėjų kolegija, teismo posėdžio metu išklausiusi ginčo šalių, liudytojos paaiškinimus, sprendžia, jog šioje byloje paskirti pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ir psichologijos bei rašysenos ekspertizes nėra pakankamo pagrindo (CPK 185 str.).

20. 2018 m. kovo 27 d. teismo nutartimi buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios tikslas buvo atsakyti į teismo užduotus klausimus dėl T. R. sveikatos būklės ir gebėjimo suprasti savo veiksmus ginčo testamento sudarymo metu. Teismo ekspertas išvadoje nurodė, kad T. R. sirgo (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo skirti nuskausminamieji medikamentai, testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, suvokti testamento esmę (1 t., b. l. 164-165). Apeliantė, motyvuodama savo prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę, teigė, jog teismo ekspertas neatsakė į jos klausimus, susijusius su T. R. sirgta (duomenys neskelbtini) bei paskirtų vaistų poveikiu testatoriaus psichinei būsenai.

21. 2018 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu teismo ekspertas V. Diktanas paaiškino atliktos teismo ekspertizės gautas išvadas, tame tarpe ir dėl T. R. paskirtų vaistų. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo vertinti teismo eksperto duotus paaiškinimus kaip netikslius, neišsamius ir reikalaujančius pakartotinės teismo ekspertizės. Pažymėtina, jog ekspertizės objektui buvo remtasi T. R. asmens sveikatos istorija, ambulatorine asmens sveikatos istorija, kuriose įrašų apie psichinę T. R. sveikatą, jos pokyčius nebuvo. Tai, kad jam buvo diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija, nesuteikia pagrindo daryti išvadas apie pakitusią testatoriaus psichinę būklę ar šios ligos reikšmingą įtaką jo suvokimui, juo labiau, kaip minėta, T. R. medicininiuose dokumentuose apie psichikos pokyčius duomenų nėra (CPK 12 str., 178 str.).

22. Vertinant apeliantės argumentus dėl T. R. skirtų vaistų poveikio organizmui, psichinei sveikatai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tokio pobūdžio vertinimas nebuvo pavestas atlikti teismo ekspertui (1 t., b. l. 159-160). Pats teismo ekspertas, duodamas paaiškinimus, nurodė, jog T. R. paskirtų vaistų poveikio nustatymas nepriklauso teismo psichiatro kompetencijai, poveikio atsiradimas ir jo intensyvumas yra labai individualus, o paskirti vaistai esminio poveikio testatoriaus sveikatai negalėjo sukelti, nes buvo išrašyti neužilgo prieš testamento sudarymą.

23. Tai, kad T. R. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, netiesiogiai patvirtino ir liudytoja E. B.. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja nurodė, kad ji bendravo su T. R. 2016 metais, pastarasis buvo orientuotas, kalbėjo rišliai.

24. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir notaro P. Dobrynskio paaiškinimais, kad T. R. pats kreipėsi į notaro kontorą, ėjo du kartus. Kolegija neturi pagrindo abejoti notaro paaiškinimu, kad T. R. buvo išaiškintos testamento sudarymo pasekmės ir jis suprato savo veiksmų esmę. Notaras neišsakė jokių abejonių dėl T. R. gebėjimo suvokti savo veiksmus.

25. Sprendžiant klausimą dėl rašysenos ekspertizės šioje byloje skyrimo, teisėjų kolegija nutaria, kad tenkinti šį apeliantės prašymą nėra pagrindo (CPK 185 str.). Tai, kad apeliantė prašo tokią ekspertizę skirti , savaime nereiškia, kad tas privalo būti atlikta. Pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuose yra T. R. parašas, neverčia suabejoti testatoriaus parašo testamente autentiškumu. Pažymėtina ir tai, kad metams bėgant bet kurio žmogaus parašas vienaip ar kitaip kinta, neišlieka stabilus. Be to, notaras P. Dobrynskis patvirtino, kad testamentą pasirašė pats testatorius. Bent minimalių duomenų, kad pas notarą pasirašyti ginčo testamentą buvo atvykęs kitas asmuo, kuris notarą suklaidino, byloje nėra (CPK 12 str.). Dėl šių aplinkybių parašo ant testamento autentiškumo tyrimas skiriant teismo ekspertizę vertinamas kaip perteklinis veiksmas, nes dėl T. R. valios sudaryti testamentą galima nuspręsti ir iš kitų aplinkybių ( pats atvyko pas notarą, davė patvarkymus dėl laidojimo, atvyko pas notarą dar kartą).

26. Taip pat atmetamas apeliantės teismo posėdyje pareikštas prašymas tirti T. R. parašo autentiškumą ant 2017 m. vasario 27 d. prašymo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ dėl atsakingo už šeimos kapavietės priežiūrą nurodymo, nes šis dokumentas nesusijęs su nagrinėjamu ginču. Be to, apeliantė prašymą pateikė apeliacinės instancijos teisme, aplenkdama pirmosios instancijos teismą (CPK 312 str.).

27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje apklaustų liudytojų parodymų įvertinimu (CPK 185 str.). Pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog liudytojai A. B., D. B. būtų suinteresuoti bylos baigtimi, o jų nurodytų aplinkybių dėl T. R. mokslų Panevėžio muzikos technikume nepaneigia ir Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos 2018 m. kovo 22 d. raštas, nes byloje nėra duomenų, kad gimnazija perėmė visas Panevėžio muzikos technikumo teises ir pareigas (CPK 12 str., 178 str.). Be to, apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos tėvas tik trumpą laiką mokėsi muzikos mokykloje, kas iš esmės atitiko pirmiau paminėtų liudytojų paaiškinimus.Kolegija pastebi, jog minėtų liudytojų paaiškinimai patys savaime nėra išimtinai reikšmingi ginčo sprendimui ir teismo išvada dėl T. R. psichinės sveikatos padaryta ne tik dėl jų, bet ir iš kitų įrodymų visumos.

28. Pagal Civilinio kodekso 5.19 straipsnio nuostatas, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo ar dalį turto vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Šiuo atveju T. R. veiksmai testamentu paliekant turtą atsakovei K. S. nepažeidė įstatymo nuostatų, byloje pateikti įrodymai nepatvirtino testatoriui testamento sudarymo momentu nesupratus savo veiksmų ir negalėjus jų valdyti, nesuvokus testamento esmės, todėl naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 12 str., 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

29. Netenkinus apeliacinio skundo, iš E. C. priteisiamos atsakovės K. S. patirtos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos, advokatei teikus teisinę pagalbą bei atstovavus ją apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

30. Apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 6,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( t.2 ,b.l.1). Skundą atmetus, jos priteisiamos iš apeliantės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš valstybei iš E. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,44 Eur bylinėjimosi (procesinių dokumentų įteikimo) išlaidų.

Teisėjai Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasEigirdas Činka