- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2-1411-236/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00408-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- D. K., K. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. K., D. K. ir K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ ieškinį atsakovams D. K., D. K. ir K. K. dėl pinigų sumos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Kasdairas“ 2018 m. kovo 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti: 1) solidariai iš D. K. ir K. K. 16 013,30 Eur ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) solidariai iš D. K. ir K. K. 49 591,53 Eur ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Dublike ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė:
2.1. pripažinti negaliojančiais UAB „Kasdairas“ su D. K. sudarytus šiuos turto perleidimo sandorius: a) 2017 m. sausio 7 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo perleistas automobilis Mitsubishi L400; b) 2017 m. sausio 10 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo perleistas automobilis Mitsubishi Space Gear; c) 2017 m. vasario 10 d. automobilio Lexus perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 6655; d) 2017 m. gegužės 18 d. baldų, medienos gaminių ir apdailos darbų perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8071; e) 2017 m. birželio 23 d. įvairių statybos darbų perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8067; f) 2017 m. birželio 23 d. įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8077; g) 2017 m. birželio 23 d. įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8078; h) 2017 m. birželio 23 d. įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8079; i) 2017 m. birželio 23 d. įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8080; j) 2017 m. birželio 23 d. įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8081;
2.2. priteisti solidariai iš D. K. ir K. K. 69 732,60 Eur, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
2.3. nusprendus, kad už BUAB „Kasdairas“ išrašytą 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652 buvo atsiskaityta įskaitymo būdu, tokį įskaitymą pripažinti negaliojančiu ir priteisti solidariai iš D. K. ir K. K. 47 000 Eur skolos bei 2 591,53 Eur palūkanų; nusprendus, kad už BUAB „Kasdairas“ išrašytą 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652 nebuvo atsiskaityta įskaitymo būdu, solidariai iš D. K. ir K. K. priteisti 47 000 Eur skolos bei 2 591,53 Eur palūkanų; priteisti solidariai iš D. K. ir K. K. 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
2.4. priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2018 m. birželio 15 d. pateikė papildomą prašymą, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo ar nutarties šioje byloje įsiteisėjimo 69 732,60 Eur sumai skubiai areštuoti D. K. ir K. K. nuosavybės teise priklausantį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas D. K., K. K. arba trečiuosius asmenis; iki teismo sprendimo ar nutarties šioje byloje įsiteisėjimo 49 591,53 Eur sumai skubiai areštuoti D. K. ir K. K. nuosavybės teise priklausantį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas D. K., K. K. arba trečiuosius asmenis.
4. Nurodė, kad atsakovai galimai nesąžiningais veiksmais gali bandyti paslėpti savo turtą, nes atsakovai D. K. ir K. K. 2018 m. birželio 11 d. įgaliojimu įgaliojo sūnų D. K. (įgaliotinį, taip pat atsakovą šioje civilinėje byloje) D. K. ir K. K. vardu įgaliotinio nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas viena arba keliomis atskiromis sutartimis parduoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl iškilo reali grėsmė, kad atsakovai gali perleisti savo turtą ir teismo sprendimas negalės būti realiai įvykdytas, kadangi atsakovai nebeturės jokio turto. Taip pat atsakovų galimai neteisėtus veiksmus BUAB „Kasdairas“ (ir jos kreditorių) atžvilgiu pagrindžia ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2531-262/2018 BUAB „Kasdairas“ bankrotą pripažino tyčiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovės BUAB „Kasdairas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; ieškovės BUAB „Kasdairas“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – 69 732,60 Eur sumai areštavo D. K. ir K. K. nuosavybės teise priklausantį turtą, o jo esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas D. K., K. K. arba trečiuosius asmenis; 49 591,53 Eur sumai areštavo D. K. ir K. K. nuosavybės teise priklausantį turtą, o jo esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas D. K., K. K. arba trečiuosius asmenis; leido atsakovams D. K., K. K., D. K. kas mėnesį disponuoti ne didesne, kaip po 1 MMA (nutarties priėmimo metu 400 Eur), suma.
6. Teismas nurodė, kad sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo riziką (grėsmę), kaip tokią, gali patvirtinti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, valiniai nesąžiningi veiksmai ar tokių veiksmų atlikimo galimybė. Nesąžiningumas reiškia siekį išvengti ar apsunkinti galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą. Teismas pažymėjo, kad būtent tokius veiksmus atsakovai atliko 2018 m. birželio 11 d. sudarę įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo įgaliojo sūnų D. K. (įgaliotinį, taip pat atsakovą šioje civilinėje byloje) D. K. ir K. K. vardu įgaliotinio (t. y. sūnaus D. K.) nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas viena arba keliomis atskiromis sutartimis parduoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nurodė, kad galimą atsakovų nesąžiningumą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2531-262/2018 BUAB „Kasdairas“ bankrotą pripažino tyčiniu.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė tiek ieškinį, tiek būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo riziką, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
8. Teismas, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovų teisėtus interesus, manė, kad pirmiausia, turėtų būti areštuojamas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas ieškinio sumai, o tik jo nesant – piniginės lėšos.
9. Teismas sprendė, kad atsakovams leistina kas mėnesį disponuoti ne didesne, kaip po 1 MMA (nutarties priėmimo metu 400 Eur), suma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovai D. K., D. K. ir K. K. nesutikdami su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartimi atskirajame skunde prašo panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą K. K. atžvilgiu bei panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą D. K. ir D. K. turto atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškinys nepagrįstas, nes selektyviai parinkti ir klaidinančiai pateikti duomenys sukūrė tik nesančių skolų iliuzijas. Visos ieškovės nurodytos skolos paneigtos atsiliepime į ieškinį, todėl ieškinys galimai bus atmestas visa apimtimi.
10.2. Apeliantai yra sąžiningi proceso dalyviai, o faktinės aplinkybės patvirtina, kad jų turtinė padėtis ne prastėja, o gerėja.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Teismas negalėjo remtis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2531-262/2018, nes bankroto administratorės pateikta nutartis neįsiteisėjusi, K. K. pateikus atskirąjį skundą.
10.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas solidariai ir K. K. neatitinka ieškinio apimties, nes tiek D. K., tiek D. K. valdomas laisvas nekilnojamasis turtas viršija ieškinio sumą, todėl K. K. turto areštas yra perteklinis. Be to, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių D. K. negalėjo sudaryti servitutų sutarties su ESO.
10.5. Aplinkybė, kad atsakovai galimai skolingi ieškovei, savaime nesudaro pagrindo esant atsakovų piktybiškumui ir prielaidai, kad nevykdys būsimo teismo sprendimo.
10.6. Ieškovė nepagrindė, kad egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / įvykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė), todėl nebuvo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo apeliantų atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai teigti, kad apeliantai nesąžiningai gali siekti išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismui pateiktas 2018 m. birželio 11 d. įgaliojimas parduoti nekilnojamąjį turtą patvirtina, kad iškilo reali grėsmė, jog apeliantai gali perleisti turtą ir dėl to galimai ieškovei palankus sprendimas negalės realiai būti įvykdytas, nes apeliantai nebeturės jokio turto.
11.2. Teismas teisingai nurodė, jog ieškovės reikalavimų tikėtiną pagrįstumą pagrindžia aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2531-262/2018 ieškovės bankrotą pripažino tyčiniu ir nors ši nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau parodo bankroto bylą nagrinėjančio teismo susiklosčiusios situacijos vertinimą.
11.3. Teismų praktika rodo, kad didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, kt.), todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstai patenkintas.
11.4. Neužtikrinus galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo realaus ir greito įvykdymo, ieškovės ir jos kreditorių interesai liktų neapginti, kartu liktų neužtikrintas viešasis interesas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl pateiktų rašytinių įrodymų
14. Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: 2018 m. birželio 11 d. dovanojimo sutartį; 2018 m. birželio 11 d. įgaliojimą; 2018 m. birželio 22 d. VĮ Registrų centro išrašus apie registruotą atsakovų nekilnojamąjį turtą; 2018 m. birželio 18 d. atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2531-262/2018.
15. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė civilinėje byloje priimto 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo kopiją.
16. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).
17. Nors apeliantai atskirajame skunde ir neprašo prijungti naujų įrodymų bei CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 str.), tačiau akivaizdu, jog nurodytais dokumentais siekia paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Įvertinęs tai, kad atsakovai objektyviai šių įrodymų pateikti anksčiau galimybės neturėjo, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas atsakovams apie tai nepranešus, bei tai, kad naujų rašytinių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi ieškovė su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti ir pateikti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamam klausimui atsiliepime į skundą, teismas sprendžia atsakovų su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus priimti į bylą ir vertinti visų rašytinių įrodymų kontekste, išskyrus 2018 m. birželio 18 d. atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2531-262/2018, kadangi teismas su juo gali susipažinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO.
18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateikto 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto šioje byloje, kopiją, nes teismas, kilus poreikiui, su juo gali susipažinti ir iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
19. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareikštas ieškinys preliminariai pagrįstas ir nustatęs grėsmę galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo solidariųjų atsakovų turtą pareikštų jiems reikalavimų sumai. Apeliantai nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentuoja tiek ieškinio nepagrįstumu, tiek grėsmės sprendimo įvykdymui neegzistavimu.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai konstatavo egzistuojant preliminarų ieškinio pagrįstumą. Preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-907-302/2017; 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1563-302/2016; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikto ieškinio forma ir turinys nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti, ieškovės įsitikinimu, jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl ieškinys teismo pagrįstai vertintas kaip preliminariai pagrįstas, o apeliantų nurodytos aplinkybės šios išvados nepaneigia. Taip pat ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo aspektu, svarbi ir ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies ir nors sprendimas nėra įsiteisėjęs, apeliaciniai skundai dėl jo neišnagrinėti (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.), tačiau tai pagrindžia pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumo – egzistavimą.
22. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo, atkreiptinas dėmesys, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
23. Priešingai nei nurodo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, pagal pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotą taisyklę didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areštuoti atsakovu įvardijamo asmens turtą ir/ar iki ginčo galutinio išsprendimo uždrausti disponuoti turtu. Kitaip tariant, naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018). Atsakovų nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018; ir kt.). Taigi, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar kt.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama egzistuojant grėsmę būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pateikė atsakovų D. K. ir K. K. 2018 m. birželio 11 d. įgaliojimą, kuriuo pastarieji įgaliojo sūnų D. K. (įgaliotinį, taip pat atsakovą šioje civilinėje byloje) D. K. ir K. K. vardu įgaliotinio nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas viena arba keliomis atskiromis sutartimis parduoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas vertino kaip atsakovų nesąžiningumą siekiant išvengti galimai nepalankaus sprendimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovai nusprendė parduoti dalį turimo nekilnojamojo turto, rodo, jog atsakovai iš esmės siekia sumažinti savo turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas, masę. Bet to, nurodydami, kad atsakovų turtinė padėtis pagerėjo, apeliantai pateikia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis tik apie vieno iš atsakovų – D. K. – nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimą. Apie kitų atsakovų (D. K. ir K. K.) turtinę padėtį duomenų neteikia – pateikta vien tik 2018 m. birželio 11 d. pastatų dalių dovanojimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, neatskleidžia jų turtinės padėties.
25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad galimą atsakovų nesąžiningumą taip pat patvirtina ir ieškovės nurodyta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2531-262/2018 BUAB „Kasdairas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi minėta nutartimi, nes ji neįsiteisėjusi. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantų pozicijai. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu iš ieškovo nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų visumos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovai gali imtis kokių nors nesąžiningų veiksmų, siekdami išvengti jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Bankroto administratoriaus pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir teismo tenkinimas tokio pareiškimo suponuoja pakankamą prielaidą dėl atsakovo, buvusio įmonės vadovo K. K., kuris yra ir ieškovės vienintelis akcininkas, galimo nesąžiningumo ir veiksmų, kurie galėtų trukdyti teismo sprendimo įvykdymą. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.) patvirtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1319-381/2018, minėta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „Kasdairas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, palikta nepakeista.
26. Apeliantai nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas solidariai ir K. K. neatitinka ieškinio apimties, nes tiek D. K., tiek D. K. valdomas laisvas nekilnojamasis turtas viršija ieškinio sumą, todėl K. K. turto areštas yra perteklinis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie argumentai neįrodyti (CPK 178 str.). Visų pirma, kaip jau minėta, apeliantai nepateikė duomenų apie K. K. ir D. K. turtinę padėtį, be to, nepateikė įrodymų, kad antstolis, vykdydamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį būtų areštavęs konkretų atsakovų turtą, pagal ką būtų galima spręsti dėl arešto apimties atitikimo ieškinio reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neviršija ieškiniu, kuris nagrinėjamu atveju įvertintas kaip preliminariai pagrįstas, pareikštų reikalavimų sumos, todėl šiuo aspektu pripažinti nutartį esant neteisėta ar nepagrįsta nėra pagrindo.
27. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.