Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1d., 228 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. būdamas valstybės tarnautojas – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato vyriausiasis patrulis, 2019 gegužės 7 d., tarnybos metu, apie 15:18 val., vykdydamas tarnybines funkcijas, tarnybiniu automobiliu VW TRANSPORTER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) borto Nr. M3098, važiuodamas keliu Kazlų Rūda - Ąžuolų Būda, Kazlų Rūdos sav., Šalniškės k., sustabdė tuo pačiu keliu važiuojantį dviračiu neblaivų (nustatytas 2.30 prom. girtumas), D. M. ir rašydamas D. M. administracinio nusižengimo protokolą už padarytą administracinį nusižengimą numatytą LR ANK 428 str. 8 d., išlipo iš tarnybinio automobilio VW TRANSPORTER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. nesipriešinus, tyčia, suvokdamas, kad asmuo neatlieka prieš jį, kaip policininką, jokių aktyvių pasipriešinimo veiksmų, nesant jokio pagrindo panaudojo fizinės prievartos veiksmus ir fizinį smurtą, t. y. du kartus koja spyrė D. M. į sėdmenis ir nugaros sritis sukeldamas D. M. fizinį skausmą, taip pat viršijo savo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 7 punkte suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu, šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba ir Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves. Tokiais savo veiksmais, nesuderinamais su Lietuvos policijos pareigūno vardu, sumenkino policijos, kaip valstybės institucijos, įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, padarydamas didelę neturtinę žalą valstybei ir moralinę žalą D. M. teisėms, įtvirtintoms Konstitucijos 21 straipsnyje, pagal kurį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo L. V. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, patruliavo kartu su kolega Ž. G.. Buvo sustabdytas nukentėjęs, nustatytas neblaivumas artimas sunkiam. Rašant protokolą D. M. labai aktyviai trukdė, apie 10-15 min., pūtė cigaretės dūmus, lipo į tarnybinį automobilį. Į žodžius nereagavo. Išvedė iš kantrybės, nenorėjo prie nukentėjusio liestis, nes šis buvo žaizdotas, žinojo, kad sergantis, dėl to įspyrė nukentėjusiam du kartus į sėdmenų sritį. Norėjo, kad atsitrauktų. Mano, kad nukentėjęs galėjo pajausti fizinį skausmą, tačiau jis negalėjo būti stiprus. Po spyrių nukentėjęs atsisėdo ir buvo ramus. Pripažįsta, kad padarė neturtinę žalą, tačiau mano, kad reikalaujama suma yra aiškiai per didelė. Šiuo metu iš tarnybos atleistas, registruotas Užimtumo tarnyboje. Pateikė prašymą atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant tėvą Ž. V.. Su tėvu gyvena kartu, santykiai geri, tėvas daro įtaką. Įsipareigoja atlyginti teismo nustatytą ir priteistą žalą, priklausomai nuo sumos- iš karto arba dalimis.

Nukentėjęs D. M. parodė, kad įvykio metu važiavo dviračiu namo. Buvo išgėręs alaus. Sustabdė patrulis. Nustatė neblaivumą, buvo nustatytas 2,3 promilių girtumas. Policininkai pradėjo rašyti protokolą, tuo metu bet ką kalbėjo, ką tiksliai pasakyti negali, nes buvo išgėręs. Į mašiną nelipo. Netrukdė, dūmų nepūtė. Kaltinamasis išlipo iš automobilio ir spyrė į sėdmenis. Spyrė į klubus, nugaros sritį, pajautė skausmą ir atsisėdo. Skausmą nugaros srityje jautė apie dvi savaites. Žymių nebuvo likę, tačiau skaudėjo. Su kaltinamuoju susidūręs tik pastarojo tarnybos metu, kuomet dėl jo(nukentėjusio) veiksmų buvo iškviečiama policija. Piktumų nėra. Neturtinę žalą prašo priteisti 2000 eurų dydžio, kadangi po įvykio dar kaltinamasis apšmeižė, kad serga kažkokia liga, dėl to nepriėmė į darbą. Apie tai girdėjęs kaime iš žmonių, tačiau, kad L. V. būtų taip sakęs betarpiškai, negirdėjo. Skausmo sukėlimą taip pat vertintų 2000 eurų. Jeigu bus atlyginta žala, neprieštarauja dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Liudytojas Ž. G. paaiškino, kad įvykio dieną patruliavo kartu su kaltinamuoju. Sustabdė patikrinimui dviračiu važiuojantį D. M., nustatė neblaivumą. Jis pildė alkotesterio panaudojimo žurnalą, nukentėjęs lindo į automobilį, pūtė dūmus, neklausė nurodymų, tada L. V. išlipo iš automobilio ir nukentėjusiam spyrė. Po to nukentėjęs apsiramino, atsisėdo ir laukė kol bus baigtas rašyti protokolas.

2019-05-07 policijos registruojamų įvykių registro išrašu nustatyta, kad D. M. kreipėsi pagalbos, kadangi jam skauda krūtinę ir koją, nurodė, jog jį sumušė policijos pareigūnas, po to kai išsiaiškino, kad jis vairavo dviratį būdamas neblaivus. (t. 1, b. l. 37-39).

Iš 2019-05-15 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo, matyti, kad nukentėjusysis D. M. nurodė, kad iš jam pateiktų atpažinimui 4 nuotraukų, atpažįsta nuotraukoje Nr. 2 užfiksuotą L. V., kaip asmenį, kuris 2019-05-07 apie 15:18 val., kelyje, jį sustabdė važiuojantį dviračiu ir esant neblaiviam, tyčia be jokios priežasties spyrė koja du kartus pataikydamas į užpakalį ir į nugaros sritis, dėl ko jautė fizinį skausmą. Asmenį atpažino iš veido bruožų. Asmenį atpažino tvirtai, abejonių jam nekilo. (t. 1, b. l. 31-36)

2019-05-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. G 285/2019(09), nustatyta, kad D. M. objektyviai sužalojimų nekonstatuota, jeigu 2019-05-07 buvo įspirta į kūną, dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą. (t. 1, b. l. 26)

2019-05-15 administracinių nusižengimų registro išrašu apie D. M. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, nustatyta, jog 2019-05-07jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad D. M. 2019-05-07 16:05 val. Kazlų Rūdos sav., Šalniškės k., vairavo dviratį būdamas neblaivus, nustatyta 2.30 prom. girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis L. V. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, visas faktines aplinkybes, kad eidamas tiesiogines tarnybines pareigas, smurtavo prieš nukentėjusį, jam įspirdamas. Kaltinamojo parodymus sulyginus su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, abejonių dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių ir L. V. kaltės nekyla.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis smurtą naudojo nusižengimą padariusio asmens drausminimo tikslu, tai rodo jo tyčios neapibrėžtumą pasekmių atžvilgiu. Įvertinus nustatytą veiksmų pobūdį, tai, kad spirta koja, neabejotina, kad suprato veiksmo pavojingumą, jog sukels fizinį skausmą ir to norėjo.

Nukentėjęs iš karto kreipėsi pagalbos, reagavo ir į smūgį, vertinant, kad smūgiai suduoti koja, nėra pagrindo abejoti D. M. parodymais, kad kaltinamojo veiksmų pasekoje jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014).

BK 228 straipsnyje numatyta alternatyvi veika - įgaliojimų viršijimas – aiškinamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu Šiuo atveju vertintina situacija, kuomet policijos pareigūnas rašydamas protokolą asmeniui padariusiam teisės nusižengimą, tyčia prieš jį smurtavo dėl šio veiksmų, trukdančių vykdyti pareigas. Pažymėtina, kad Policijos įstatymo 27 straipsnio, apibrėžiančio prievartos naudojimo sąlygas, 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Šiuo konkrečiu atveju neabejotina, kad joks realus pavojus pareigūnams negrėsė, konkreti situacija ir smurto pobūdis (spyriai koja) neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis veikė parodydamas savo viršenybę, neadekvačiai ir neproporcingai esamai situacijai, todėl įgaliojimų viršijimas inkriminuotas pagrįstai.

Vertinant didelės žalos požymį, pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 straipsnyje baudžiamąją atsakomybę už tarnybos įgaliojimų viršijimą, siekia užtikrinti normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veiklą. Tokia institucija yra ir policija. Dėl to, jei policijos darbuotojas, viršydamas savo tarnybinius įgaliojimus, nukentėjusiajam padaro net ir nedidelę žalą sveikatai, tokia fizinė žala savaime vertintina kaip didelė žala BK 228 straipsnio prasme ne tik nukentėjusiajam, bet ir policijos prestižui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-P-1/2014). Taigi, šiuo atveju nustačius, kad L. V. veiksmai yra neteisėti, t. y. atlikti viršijant įgaliojimus, fizinio skausmo sukėlimas vertintinas kaip didelė žala, šis požymis taip pat inkriminuotas pagrįstai.

Pažymėtina, kad didelės žalos, kurią patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, požymis sietinas ir su fizine žala, kurią dėl neteisėtų valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmų patyrė fizinis asmuo. Žala gali pasireikšti įvairaus lygio sveikatos sutrikdymais, ar skausmo sukėlimu. Teismo vertinimu BK 228 straipsnio 1 dalies kvalifikuojantis požymis – didelė žala, fizinio skausmo sukėlimą apima, todėl papildomas asmens veiksmų kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 1dalį, nustačius, kad padaryta veika numatyta BK 228 straipsnio 1dayje, laikytinas pertekliniu. Tokia išvada darytina ir vertinant BK 140 str. 1d., 228 str. 1d. sankcijas. Šiuo atveju dalis(fizinio skausmo sukėlimas), įeinanti į visumą (įgaliojimų viršijimą), nėra pavojingesnė. Įvertinus tai, kas išdėstyta teismas kaltinamojo nusikalstamą veiką iš idealią sutaptį sudarančių numatytų BK 228 str. 1d. 140 str.1d. perkvalifikuoja į pavienę nusikalstamą veika numatytą BK 228 str. 1d..

Kadangi pareikštas prašymas kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos, numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Byloje yra pateiktas laiduotojo Ž. V. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jo atsakomybei. Laiduotojas yra artimas kaltinamojo giminaitis-tėvas ir laiduoja už L. V.. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, jis yra neteistas, metų bėgyje nebaustas administracinėmis nuobaudomis, gyvena kartu su kaltinamuoju, dirbantis, charakterizuojamas kaip pareigingas, darbštus ir sąžiningas darbuotojas.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, jog kaltinamasis L. V. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimu sveikata realiai sutrikdyta nebuvo, pasekmių neliko, tyčia veikti staigi, daugiau spontaniško pobūdžio, kas rodo mažesnį veikos pavojingumą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip asmenybė iki įvykio charakterizuotina teigiamai, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis L. V. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Kaltinamasis teismo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti teismo nustatytą neturtinę žalą, abejonių, kad šį įsipareigojimą įvykdys, teismui nekyla. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir laiduotoją bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, esant įstatyme numatytų sąlygų visumai, galima L. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 straipsnio 1 dalį perduodant jį pagal laidavimą Ž. V. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui, be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo amžių, tai, kad laiduotoją ir kaltinamąjį sieja artimas ryšis, Ž. V. charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad juo galima pasitikėti kaip laiduotoju, jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju, byloje nėra. Vertinant, kad pajamos nėra didelės, veika daugiau atsitiktinio pobūdžio, nustatyti laidavimą su užstatu nėra pagrindo.

Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad veika įvykdyta darbo metu atliekant profesines pareigas turi būti paskirta BK 68² str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, be to kadangi buvo padaryta smurtinio pobūdžio veika, vertinant poveikio priemonių suderinamumą ir galimybes taisomai veikti kaltinamąjį, skirtina BK 71 str. numatyta poveikio priemonė įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nustatydamas laidavimo ir BK 68² str. numatytos poveikio priemonės terminą, BK 71 str. numatytos įmokos dydį, teismas atsižvelgia, kad byloje nustatyta tik kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių, jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, galimybę padaryti poveikį, kad daugiau nenusikalstų, teismas sprendžia, kad laidavimas 1 metų terminui, 10 MGL dydžio įmoka į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą ir draudimas dirbti 3 (trejiems) metams bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

D. M. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 2000 eurų neturtinės žalos iš kaltinamojo ir Policijos departamento prie LR VRM. Teismas 2019-08-08 protokoline nutartimi BPK 109 straipsnio pagrindu atsisakė alternatyvų atsakovą –Policijos departamentą, pripažinti civiliniu atsakovu ir įtraukti į procesą.

Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad buvo padarytas nusikaltimas, kurio metu nukentėjusiam tyčiniais kaltinamojo veiksmais sukeltas fizinis skausmas,

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniu kaltininko veiksmu. Kaltinamasis yra sveikas ir darbingo amžiaus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. Teismas, nustatydamas žalos dydį atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti, jie kilo spontaniškai, neadekvačiai ir neteisėtai reaguojant į nukentėjusio elgesį, pasekmių sveikatai nekilo. Be to, ir pats nukentėjęs apibūdindamas savo išgyvenimus nurodė, kad dalį jų patyrė dėl veiksmų, kurie L. V. neinkriminuojami ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į formuojamą teismų praktiką bylose. Tais atvejais kuomet padaromas tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 1700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013, 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017 ir kt.).

Virš vieno tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nenustatyta, buvo sukeltas fizinis skausmas, kas yra trumpalaikė pasekmė. Todėl prašoma priteisti 2000 eurų suma įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus, yra aiškiai per didelė. Teismo vertinimu, šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimui D. M. pakanka 400 eurų sumos. Atsižvelgiant į nurodytą civilinis ieškinys tenkinamas dalinai.

BPK 106 straipsnio 2dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nukentėjusiajam D. M. teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas G. M.. Teismui pateikta pažyma, patvirtinanti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos buvo 198,87 eurai. Prašomos priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos yra pagrįstos, ne per didelės, nėra pagrindo jų mažinti atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį. Apkaltinamasis nuosprendis nepriimamas, tačiau yra nustatyta, jog L. V. padarė nusikalstamą veiką ir yra dėl jos kaltas, todėl nurodytos išlaidos iš jo turi būti priteistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu 305 straipsniu 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. V. dėl nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1dalyje padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. L. V. perduoti Ž. V. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) atsakomybėn pagal laidavimą, be užstato, vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 3p. 6p. L. V. paskirti BK 71 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL ( 500 eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad įmoka turi būti sumokėta per 4(keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos(Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank), paskirti BK 68² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę L. V. atimti 3 (trejiems) metams teisę dirbti valstybės tarnautojo darbą.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės L. V. išaiškinti, kad tuo atveju, jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK40 str. 7 d.). Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK40 str. 8 d.). Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), numatyta atsakomybė pagal LR BK 243 straipsnį.

Išaiškinti laiduotojui Ž. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 str. 6 d.).

Priteisti iš L. V. 198 eurus 87 centus Valstybei, turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas (Išlaidos mokamos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630)

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.