- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- 1A-312-290/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00034-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- L. C.
- Advokatai
- Darius Karabinas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. C. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 306¹ straipsnio 1 dalį (autobuso identifikavimo numerio pakeitimas) 80 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (BBND) bauda;
pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį (automobilio ,,BMW 735“ identifikavimo numerio pakeitimas) autobuso identifikavimo numerio pakeitimas) 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (BBND) bauda;
pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (BBND) bauda;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 110 BBND, t. y. 4180 eurų, dydžio bauda.
Į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, prilyginant jas 4 BBND paskirtos baudos.
Baudą nustatyta sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. pagal 306¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia, padedant E. K., pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerį (VIN), o būtent: 2016 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) L. C. su nenustatytu asmeniu ir E. K. susitarė, jog nenustatytam bendrininkui organizuojant, E. K., kaip padėjėjas, pristatys iš (duomenys neskelbtini) (atvairuos) į jo namus autobusą „Daimler Benz AG 0405“, o jis, L. C., už piniginį atlygį pakeis jo kėbule originalų tarptautinį identifikacinį numerį (VIN) kitu, kad būtų išvengta muito mokesčio mokėjimo autobusą importuojant į (duomenys neskelbtini) teritoriją, vykdant šį susitarimą 2016 m. rugpjūčio pradžioje E. K. pristatė (atvairavo) iš (duomenys neskelbtini) į L. C. namų valdą (duomenys neskelbtini), autobusą „Daimler Benz AG 0405“, L. C. išpjovė kėbulo dalį su originaliu tarptautiniu identifikaciniu numeriu (VIN) (duomenys neskelbtini) ir vietoje jos įvirino kito autobuso kėbulo dalį su identifikaciniu numeriu (VIN) (duomenys neskelbtini), pritvirtino (duomenys neskelbtini) išduotus valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. rugpjūčio 10 d. autobusą su pakeistu identifikaciniu numeriu (VIN) perdavė E. K., o šis 00.30 val. jį be apmuitinimo pristatė (nuvairavo) iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) srities teritoriją ir perdavė nusikalstamos veikos organizatoriaus žinion;
1.2. pagal 306¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerį (VIN), o būtent: 2016 m. liepos mėnesį įsigijęs nuosavybėn lengvąjį automobilį „BMW 735“ su tarptautiniu identifikaciniu kėbulo numeriu (VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu iki 2016-08-22, 13.10 val. savo namų valdos garaže (duomenys neskelbtini), kad būtų išvengta muito mokesčio mokėjimo automobilį importuojant į (duomenys neskelbtini) teritoriją, išpjovė šio automobilio kėbulo dalį su originaliu tarptautiniu identifikaciniu numeriu (VIN) ir vietoje jos įvirino kito automobilio kėbulo dalį su identifikaciniu numeriu (VIN) (duomenys neskelbtini);
1.3. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: maždaug 2013 metais turguje Kauno m., nusipirkdamas iš nenustatyto asmens savo nuosavybėn, įsigijo ir iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., 13.10 val. atliktos kratos neteisėtai, neturėdamas tam specialaus leidimo, laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) pramoninės gamybos 4,5 kalibro „B4-2“ modelio pneumatinį šautuvą, kurio sviedinio energija yra 10,9-11,4 J, t. y. viršija 7,5 J, ir kuris priskiriamas C ginklų kategorijai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad L. C. kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais rašytiniais įrodymais.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. C. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį dėl BK 306¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų išteisinti, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, o dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
3.1. Skunde apeliantas teigia, jog nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog jis buvo kaltinamas susitaręs su kitu nuteistuoju bei nenustatytu asmeniu, kad padėjėjas, t. y. E. K., pristatys iš (duomenys neskelbtini) autobusą, o jis už atlygį pakeis jo identifikacinį numerį, tačiau, apelianto teigimu, ši aplinkybė, kaip ir tai, kad autobusas buvo perduotas nusikalstamos veikos organizatoriaus žinion, neįrodyta. Šios aplinkybės net nebuvo įrodinėjamos, todėl nepagrįstai liko nepašalintos iš kaltinimo.
3.2. Apelianto vertinimu neįrodytos ir aplinkybės, jog tai jis išpjovė kėbulo dalį su originaliu VIN numeriu ir įvirino kito autobuso kėbulo dalį su kitu identifikaciniu numeriu, pritvirtino (duomenys neskelbtini) valstybinius numerius ir autobusą 2016 m. rugpjūčio 10 d. perdavė E. K.. Nors teismas teigia, jog nuosprendį grindžia rašytiniais įrodymais ir kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau kaltinamųjų parodymai kito – ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažinę, teisme iš pradžių kaltę pripažinę iš dalies, vėliau ją neigė. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškė, kad būtent šiuo metu duoda teisingus parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, nes tyrėja buvo pažadėjus grąžinti autobusą. Dėl šių aplinkybių teismas negalėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be to, teismų praktikoje konstatuota, jog, jei įtariamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pakartoti teisme, jie nelaikomi įrodymais (teismo nutartis Nr. 1A-348/2013).
3.3. Apelianto teigimu, dėl autobuso VIN numerio pakeitimo, jokių tiesioginių įrodymų valstybinis kaltinimas nepateikė, o teismas rėmėsi tik nuteistųjų parodymais, ką iš esmės įstatymas draudžia. Kiti įrodymai – liudytojų S. D., E. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, raštas dėl išslaptintų dokumentų, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl VIN numerio pakeitimo būdo, yra menkaverčiai, gauti neteisėtu būtu ir nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių. Taip pat apeliantas nurodo, jog šioje byloje kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija taip pat negali būti vertinama kaip įrodymai, nes inkriminuotos veikos nėra įtrauktos į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje numatytą sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių galėjo būti pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Tai patvirtina ir nacionalinė bei tarptautinė teismų praktika (byla 2K-P-94-2015, Dragojevič v. Croatia no. 68955/11, judgment of 15 January 2015 ir kt.)
3.4. Dėl automobilio „BMW 735“ VIN numerių pakeitimo apeliantas nurodo, jog jis šį automobilį tvėrė iš kelių automobilių, jis buvo garaže, nebuvo teikiamas registracijai ar kur nors panaudotas. VIN prasmė neiškreipta, nes jis nebuvo viešai pateiktas valstybinėms institucijoms ar eksploatuotas. Be to, net neįrodinėta aplinkybė, jog buvo siekiama išvengti muito mokesčio automobilį importuojant į (duomenys neskelbtini), juo labiau, jog pačiame kaltinime rašoma, jog automobilis buvo įsigytas asmeninėn nuosavybėn. Apelianto vertinimu, ši veika – automobilio ruošimas varžyboms nėra tokio pobūdžio, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, todėl šiuo atveju veikos kriminalizavimas negalimas, nes asmuo neturėjo ketinimo pateikti automobilio registracijai, siekiant suklaidinti valstybines institucijas ar išvengti muito.
3.5. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog byloje neįrodytas subjektyvusis BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytas požymis – tiesioginė tyčia. Vadovaujantis teismų praktika, remiantis vien faktine aplinkybe, kad kratos metu rastas įstatymo reikalavimų neatitinkantis daiktas, negalima teigti, jog buvo padaryta nusikalstama veika (nutartis 1A-178/2013). Šiuo atveju būtina nustatyti, ar asmuo suvokė, kad šio šaunamojo ginklo galia yra didesnė nei leidžia įstatymas, nes tik galia skiria D ir C kategorijos ginklus. Pneumatiniai ginklai priskiriami D kategorijos ginklams ir jiems nereikalingas joks leidimas, jie nėra registruojami, jų apyvarta ribojama minimaliai. Iš nuosprendžio neaišku, kuo remiantis teismas vertino, kad asmuo, neturintis specialių žinių, gali bent minimaliai numatyti, kad fabrikinės gamybos pneumatinio šautuvo, neturinčio jokių pakeitimų, galia yra didesnė nei paprastai. Teismas, apelianto vertinimu, šioje dalyje nuosprendžio net nemotyvavo.
3.6. Apeliantas skunde cituoja BK 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003-06-20 Nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nuostatas bei teigia, jog apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą. Be to, kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, turi būti nustatoma dėl kiekvienos veikos ir ši įrodinėjimo pareiga tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Pažymi, kad parodymų patikimumas yra būtina sąlyga tam, jog būtų išvengta neteisingo asmens nuteisimo, tačiau šioje byloje, apelianto vertinimu, teismas nesivadovavo šia nuostata.
3.7. Apibendrindamas, apeliantas teigia, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme objektyvių ir neginčytinų duomenų apie tai, kad jis padarė BK 306¹ straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, nesurinkta, o veika, numatyta BK 258 straipsnio 2 dalyje, nepadaryta, todėl nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistasis E. K. prašo L. C. skundą tenkinti. Taip pat prašo patikrinti nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ir dalyje dėl jo paties nuteisimo.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo L. C. gynėjas advokatas Darius Karabinas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo L. C. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. Skunde nesutinkama su nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino teisiamojo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, kitus duomenis, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, konstatuoja, jog įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
8.1. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016).
8.2. Nagrinėjamoje byloje teismas šių taisyklių, vertindamas įrodymus, nepažeidė, išsamiai išanalizavo visų asmenų parodymų, tiek ir kitų byloje ištirtų įrodymų turinį, lygindamas ir gretindamas juos tarpusavyje, tinkamai įvertino jų patikimumą, įrodomąją reikšmę. Teismas pateikė išsamias, motyvuotas išvadas dėl to, kokius suriktus duomenis laiko įrodymais, patvirtinančiais nuteistojo kaltę ir faktines veikų padarymo aplinkybes, o taip pat nurodė motyvuotas išvadas, kodėl kitų duomenų nelaiko įrodymais ir juos atmeta. Šios teismo išvados paremtos išsamia suriktų duomenų analize, todėl abejonių nekelia.
8.3. Konstatuojama, jog teismas pagrįstai pripažino L. C. kaltu pakeitus tiek autobuso „Daimler Benz“, tiek ir automobilio „BMW 735“ identifikacinius numerius, t. y. padarius BK 306¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir neteisėtai disponavus nešaunamuoju ginklu, t. y. padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
8.4. BK 306¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
8.5. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais rašytiniais įrodymais, tarp jų ir 2016 m. spalio 12 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49-50), neginčijamai nustatyta, kad autobuso „Daimler Benz AG 0405“, kuris buvo sulaikytas 2016 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte ir kurį vairavo E. K., pakeistas identifikacinis (VIN) numeris, pervirinant dalį rėmo su visu numeracijos lauku. Apeliantas nepripažįsta, jog tai jis pakeitė šio autobuso identifikacinį numerį, teigia, jog ši aplinkybė neįrodyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tai tik gynybinė L. C. pozicija, kurią paneigia visuma teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų.
8.6. Pažymėtina tai, kad L. C. viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus, nuolat keitė parodymus, tačiau visada pripažino aplinkybę, jog kaltinime nurodytas autobusas 2016 m. vasarą rugpjūčio mėnesį kaltinime nurodytu laiku buvo prie jo namų. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir byloje esanti VSAT Pagėgių rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus specialiosios ekspertų komisijos 2017 m. kovo 7 d. sprendimu išslaptintoje 2016-08-09 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta fotonuotrauka, kurioje matyti, kad L. C. adresu stovi du autobusai, tame tarpe ir nuosprendyje nurodytas baltos ir raudonos spalvų autobusas „Daimler Benz“. Šis autobusas pastatytas įvažiavime nuo gatvės į kiemą, priekiu į garažą su priestatu bei galu į gatvės važiuojamąją dalį (4 t., b. l. 71-72). Minėtą aplinkybę patvirtina ir kiti duomenys. 2017 m. kovo 6 d. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėta L. C. namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), išmatuoti įvažiavimo pločiai, atstumai pastatų atžvilgiu bei nustatyta, jog galėjo tokio dydžio autobusas būti pastatytas įvažiavime. Pažymėtina ir tai, jog L. C. pripažino aplinkybę, kad autobusą atvairavo ir jį vėliau pasiėmė būtent E. K.. Šių aplinkybių, nors ir keitė parodymus, neneigė taip pat ir E. K..
8.7. Nors L. C. neigė, kad jis pakeitė autobuso identifikacinį numerį, seno numerio neišpjovė ir naujo neįvirino, tačiau pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma suteikia pagrindą daryti neabejotinai priešingą išvadą. 2016 m. rugpjūčio 22 d. atliktos kratos L. C. namuose metu buvo rasta ir paimta metalinių įvairių transporto priemonių identifikacinių numerių, tame tarpe ir originalus autobuso „Daimler Benz“ metalinis VIN numeris ir metalinė plokštelė su tuo pačiu VIN numeriu, o 2017 m. kovo 6 d. apžiūros metu buvo apžiūrėtas suvirinimo aparatas „Kempas“, kuris buvo rastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu L. C. garaže. Be to, nuteistasis pripažino, jog užsiima automobilių ardymu bei perdarymu, iš kelių padaro vieną ir pan. Be to, ikiteisminio tyrimo metu tiek L. C., tiek ir E. K. kaltę pripažino, apklausti atskirai nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, jog vieno nenustatyto asmens, su kuriuo L. C. susipažino (duomenys neskelbtini), prašymu E. K. turėjo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą L. C. atvaryti autobusą, kuriam jis, t. y. nuteistasis už atlygį turėjo pakeisti VIN numerius. Autobusą L. C. atvarė E. K., kuris žinojo, kad turi būti pakeistas identifikacinis numeris, o L. C. pakeitė šio autobuso VIN numerius, išpjaudamas seną numerį bei įvirindamas kitos transporto priemonės numeris. Kai identifikacinis numeris buvo pakeistas, E. K. autobusą išvarė į (duomenys neskelbtini). Tai visiškai atitiko ir E. K. parodymus. Nors vėliau nuteistieji teigė, kad jie tokius parodymus davė įkalbėti tyrėjos, nes ši žadėjo grąžinti sulaikytą autobusą, tačiau, kaip minėta, nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė atskirai, dalyvaujant gynėjui, jų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių ir eigos visiškai sutapo ir tarpusavyje neprieštaravo, be to, tyrėja apklausta E. J. parodė, jog parodymus įtariamieji davė savo valia, niekieno neįtakoti. Ji jiems nieko nežadėjo, autobuso grąžinti nežadėjo, nes ji to padaryti tiesiog negalėjo.
8.8. Apeliantas teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti vertinami savarankiškais įrodymais, tačiau nagrinėjamu atveju taip ir nėra. Teismas šiais parodymais vadovavosi tiek, kiek reikėjo patikrinti kitus bylos duomenis. Nustatyta, jog būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti tiek L. C., tiek ir E. K. parodymai patvirtina jau aptartais rašytiniais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes ir, vertinant visumoje, sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę, neabejotinai patvirtinančią kaltinime nurodytas aplinkybes dėl autobuso „Daimler Benz“ identifikacinių numerių pakeitimo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagrindą abejoti nuteistojo L. C. parodymais, duotais teisme, sudaro tai, kad teisme duoti parodymai nenuoseklūs, nuolat kito, nuteistasis negalėjo logiškai ir įtikinamai paaiškinti savo naujų versijų. Nepaisant to, netgi teisme vienaip ar kitaip jis nurodė prisidėjęs prie nusikalstamos veikos. Apklausiamas teisme L. C. parodė, jog dėl autobuso visus reikalus su juo derino asmuo, vardu S., autobusą atvarė E. K., po dviejų savaičių autobusą E. K. išvarė. L. C. nurodė, kad leido autobusą pastatyti prie savo namų, tačiau, kaip paaiškėjo, per tą laiką baigėsi tranzitinių numerių galiojimo laikas, nurodė, kad atvažiavęs E. K. uždėjo rusiškus numerius ir jai išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nelogiška, kad autobusą būtų laikę tiesiog šiaip sau Lietuvoje ir nuvarytų į (duomenys neskelbtini) jau pasibaigus tranzitinių numerių galiojimo laikui, kai tuo tarpu dėl kito autobuso L. C. pats rūpinosi naujais tranzitiniai numeriais. Tad, viena vertus, L. C. nurodė, kad jis tik leido autobusus palaikyti savo valdose, kita vertus nurodo, jog pats rūpinosi tranzitiniais numeriais. Be to, pagrindą abejoti tokia versija sudaro ir tai, kad su autobusu nuteistajam buvo palikti ir jo rakteliai bei dokumentai, autobusas buvo pastatytas ant įvažiavimo, t. y. realiai kėlė nepatogumus, priekiu į garažą, kad būtų galima patogiai atlikti VIN keitimo darbus. Be to, L. C. teisme pripažino, jog ikiteisminio tyrimo metu iš tiesų sakė, kad tai jis virino identifikacinius numerius, tačiau nurodė, kad tokias aplinkybes paaiškino tiesiog „nepagalvojęs“. Vis dėl to tokie paaiškinimai laikytini nelogiškais ir neatitinkančiais faktinių aplinkybių. Mažai tikėtina, jog asmuo, apklausiamas įtariamuoju, prieš tai supažindintas su savo statusu, apklausiamas gynėjui dalyvaujant, būtų davęs visiškai neapgalvotus parodymus. Juo labiau, kaip jau aptarta anksčiau, būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs ir visiškai atitiko E. K. parodymus, nors nėra jokių duomenų, kad įtariamieji būtų detaliai aptarę visas parodymų davimo aplinkybes. To nenurodė nei vienas iš nuteistųjų teisiamojo posėdžio metu. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu L. C. buvo apklaustas ne kartą, todėl turėjo galimybę pasakyti tiesą vėliau, tačiau to nepadarė. Naujos versijos atsirado tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje.
8.9. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų bei nuosprendyje išsamiai aptartų bei įvertinų įrodymų visuma neginčijamai įrodyta, jog L. C. pakeitė autobuso “Daimler Benz“ identifikacinius numerius, išpjaudamas dalį kėbulo su originaliu numeriu ir vietoje jo įvirindamas kitos transporto priemonė kėbulo dalį su kitu VIN numeriu.
8.10. Nuteistasis skunde teigia, jog byloje neįrodyta ir net nebuvo įrodinėjama aplinkybė dėl autobuso perdavimo organizatoriui, tačiau tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Ši nuteistojo minima aplinkybė buvo tiriama apklausiant nuteistuosius teisme, garsinant jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ši aplinkybė, kaip ir kitos jau aptartos aplinkybės, įrodyta rašytiniais bylos duomenimis, kurie kartu su nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais sudaro logišką nuoseklią įrodymų visumą. Pažymėtina, jog L. C. netgi teisme parodė, jog dėl autobuso derino su kitu asmeniu, vardu S., o E. K. patvirtino, jog jis buvo tik vairuotojas ir vykdė nurodymą atvaryt autobusą į Lietuvą, o po to nuvaryt į (duomenys neskelbtini), ką jis ir padarė. Šių duomenų visuma patvirtina, jog apelianto minima aplinkybė byloje taip pat yra nustatyta ir įrodyta.
8.11. Skunde apeliantas kelia klausimą dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų leistinumo šioje byloje. Nurodo, jog kriminalinė žvalgyba gali būti vykdoma tik dėl sunkių ar apysunkių nusikaltimų, šiuo atveju jis nuteistas tik už nesunkius nusikaltimus, todėl teigia, jog tokiu būdų gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais, nes jie gauti neteisėtu būdu. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, jog nuteistojo kaltė nagrinėjamoje byloje įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais, iš kurių tik vienas, t. y. prie Pažymos dėl gautos informacijos pridėta fotolentelė su nuotraukomis, gautas vykdant kriminalinė žvalgybos tyrimą. Tačiau akcentuotina, jog šios fotolentelės duomenis patvirtina ir kiti įrodymai, tame tarpe ir paties nuteistojo parodymai. Iš nuotraukų matyti L. C. valdose stovintys autobusai, tarp jų ir kaltinime nurodytas autobusas, tačiau L. C. niekada neneigė aplinkybės, kad šis autobusas stovėjo jo kieme 2016 m. vasaros metu. Tuo tarpu jo kaltė dėl identifikacinių numerių pakeitimo įrodyta rašytiniais duomenimis ir parodymais, kurie surinkti jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. Vadovaujantis teismų praktika, vien ta aplinkybė, kad duomenys yra gauti taikant procesines prievartos priemones pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą dėl kitų sunkesnių nusikalstamų veikų, savaime jų nedaro neleistinais ir įrodomosios galios nepaneigia (2K-P-94-895/2015). Nagrinėjamu atveju, remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus pateikta 2016 m. rugpjūčio 9 d. pažyma, kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo atliekamas dėl galimos kontrabandos ir nusikalstamu būtu gauto turto įgijimo ar realizavimo, turint duomenų, jog (duomenys neskelbtini) mieste automobilių identifikacinius numerius klastoja asmuo, vardu Linas (4 t., b. l. 71-72, 5 t., b. l. 60,61). BK 306¹ straipsnyje numatytos veikos, už kurias L. C. nuteistas, glaudžiai susijusios su galima kontrabanda, nes buvo siekiama išvengti muito mokesčio. Dėl šių aplinkybių duomenų, gautų vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą panaudojimas (šiuo konkrečiu atveju vienintelės fotolentelės panaudojimas), nelaikomas neteisėtu. Nors kaltinimai kontrabanda nebuvo pareikšti, tai nešalina atsakomybės dėl identifikacinių numerių pakeitimo. Įrodinėjant BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jokie duomenys, gauti vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą, nebuvo panaudoti.
8.12. Apeliantas ginčija ir jo nuteisimą dėl automobilio „BMW 735“ identifikacinio numerio pakeitimo, tačiau byloje tiek paties L. C. parodymais, tiek ir rašytiniais įrodymais, tame tarpe ir specialisto išvada, nustatyta ir įrodyta, jog L. C. pakeitė ir šio automobilio identifikacinį numarį. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog šį automobilį įsigijo savo asmeninėn nuosavybėn, rengė jį sporto varžybom (duomenys neskelbtini), tačiau nepripažino, kad tai jis pervirino VIN numerį. Vis dėl to tokią jo versiją akivaizdžiai paneigia byloje ištirti įrodymai. 2016 m. rugpjūčio 22 d. nuteistojo namuose atliktos kratos metu buvo rastas ir paimtas kartu su kitais taip pat ir šio „BMW 735“ automobilio originalus metalinis identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra kaip atskiras vienetas, atskira nedidelė plokštelė, akivaizdžiai išpjauta iš tam tikros automobilio metalinės detalės (1 t., b. l. 112-127, 2 t., b. l. 31). L. C. patvirtino, jog jis pats šį automobilį tvėrė, ruošė sportinėm varžybom, darė iš kelių automobilių. Nuteistasis nurodė, jog gyvena vienas, užsiima automobilių ardymu arba iš kelių automobilių gamina vieną. Tad abejonių, jog identifikacinį numerį būtų pakeitęs kas nors kitas, byloje nėra.
8.13. Tai, kad automobilis būtų naudojamas savo reikmėms ar sportinėms varžyboms, baudžiamosios atsakomybės nešalina, nes nusikaltimo sudėtis yra formali. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamos veikos padarymo momento ir nėra būtina, kad tokį automobilį su pakeistu VIN būtų bandoma užregistruoti ar kitaip realizuoti. Pažymėtina, jog BK 306¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pagrindinis objektas yra įstatymais ir kitais norminiais aktais nustatyta transporto priemonių identifikavimo tvarka. Lietuvos teisės aktai nustato privalomą transporto priemonių registravimą. Tokio privalomo registravimo paskirtis – užtikrinti, kad registruojama transporto priemonė atitiktų tos kategorijos priemonėms keliamus reikalavimus, vykdoma kontrolė, kaip vykdoma tokių transporto priemonių techninė priežiūra. Taip užtikrinamas viešas interesas dėl saugumo kelyje užtikrinimo. Identifikacinio numerio pakeitimas neabejotinai iškreipia informaciją apie transporto priemonės autentiškumą ir kitus jos parametrus, tokiu būdu pažeidžia minėtą objektą. Esant šioms aplinkybėms, vertinti L. C. padarytą nusikalstamą veiką kaip formalią, realiai nepavojingą ir neužtraukiančią baudžiamosios atsakomybės, nėra pagrindo.
8.14. Nuteistasis skunde taip pat teigia, jog byloje neįrodyta aplinkybė, kad, pakeičiant „BMW 735“ identifikacinį numerį, buvo siekiama išvengti muito mokesčio importuojant automobilį į (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Ikiteisminio tyrimo metu L. C. parodė, jog automobilį nusipirko prašomas (duomenys neskelbtini) piliečio, kuris ketino, kai turės pinigų, šį automobilį perpirkti, tačiau vėliau L. C. persigalvojo ir ketino šį automobilį pasilikti sau, (duomenys neskelbtini) srityje įgijo daužto automobilio numerius ir VIN kodą bei jais pakeitė įgyto BMW automobilio VIN kodą. Teisme nurodė, jog ketino automobilį naudoti varžybose, įsigijo savo nuosavybėn. Byloje nenustatyta, kad minėtas automobilis būtų įgytas neteisėtai ar nusikalstamai, todėl neketinant tokio automobilio realizuoti į (duomenys neskelbtini), nebuvo jokio tikslo keisti originalų VIN numerį. Apelianto paaiškinimas, jog būtų automobilį naudojęs savo reikmėms ar vykęs į varžybas (duomenys neskelbtini), nelogiškas, nes tam nebūtina klastoti VIN numerio. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog byloje taip pat pagrįstai nustatyta, kad automobilio „BMW 735“ VIN numeris buvo pakeistas siekiant išvengti muito mokesčių.
8.15. Nuteistasis skunde taip pat nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Teigia, jog neįrodyta tyčia, todėl jis turėtų būti išteisintas iš šios veikos, tačiau tokius skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis pripažino, jog šį pneumatinį šautuvą įsigijo pats savo reikmėm, žinojo, kad nuo 2014 m. reikalingas leidimas tokiems ginklams, tačiau dėl leidimo išdavimo nesikreipė. Vėliau teisme parodymus keitė, aiškino, kad tai draugo, kuris miręs, ginklas, tačiau negalėjo įtikinamai ir logiškai paaiškinti, kodėl draugui mirus, nesikreipė į policiją dėl šio ginklo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde patį ginklo priklausomybės faktą jau pripažįsta, tačiau nurodo, jog neturėdamas specialiųjų žinių, negalėjo žinoti, jog šios kategorijos ginklams reikalingas leidimas. Atsižvelgiant į tai, kad teisme nuteistojo duoti parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, naujos versijos neįtikinamos, nelogiškos, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, pagrįstai rėmėsi L. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, rašytiniais įrodymais ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis pneumatinį nešaunamąjį ginklą namuose laikė neteisėtai, neturėdamas tam leidimo. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog jis negalėjo žinoti, kad būtent tokiam ginklui reikalingas leidimas, t. y. jo veikoje nėra tyčios, tačiau tai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems jo parodymams, jog jam buvo žinoma apie tai, kad tokiems ginklams nuo 2014 metų reikalingi leidimai, tačiau jis tokio leidimo neišsiėmė. Tai, kad nuteistasis žinodamas, jog reikalingas tokiam ginklui leidimas, leidimu nesirūpino net kelis metus, rodo, jog jis veikė tyčia, todėl L. C. veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.
9. Apibendrinant konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nepadarė, teisingai nustatė faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir teisingai L. C. veikas dėl transporto priemonių identifikacinių numerių keitimo kvalifikavo pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, o dėl nešaunamojo ginklo neteisėto laikymo pagal 258 straipsnio 2 dalį. Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutarė:
nuteistojo L. C. apeliacinį skundą atmesti.