Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-21891-214/2016 pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kalte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė patikslintame ieškinyje prašė nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka žemės sklypas (u.n. (duomenys neskelbtini)), pastatas gyvenamasis namas (u. n. (duomenys neskelbtini)), priklausiniai kiti inžineriniai statiniai (u. n. (duomenys neskelbtini)), transporto priemonė Nissan pixo (v. n. (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitinka transporto priemonė Crysler sebring (v. n. (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad jeigu nutraukus santuoką paaiškėtų, kad atsakovas turi kreditorių, kuriems prievolės galėtų būti vykdomos iš santuokoje jungtine nuosavybe įgyto turto, su kreditoriais atsiskaitys atsakovas; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovei lieka pavardė V.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba iki sprendimo priėmimo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad ieškovės finansinė padėtis sunki. Ieškovė yra iš dalies darbinga, darbingumas yra 40 %, jos gaunamos mėnesinės pajamos laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-22 buvo 303,04 Eur netekto darbingumo pensija bei 58 eurai nukentėjusių asmenų valstybinė pensija. Dėl sunkios sveikatos būklės sutrikęs jos judėjimas, jai būtini vaistai bei maisto papildai, kuriems kas mėnesį išleidžia apie 80-100 eurų, priklausomai nuo sveikatos būklės pablogėjimo ar pagerėjimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi atmetė ieškovės M. V. prašymą atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio. Atidėjo ieškovei likusios dalies (1892 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą už patikslintą ieškinį iki teismo sprendimo priėmimo.Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų apie turimas santaupas, sąskaitas banke ir jose esančias lėšas, įrodymų apie patiriamas išlaidas, todėl vertino, kad ieškovė nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio, teismas netenkino. Tačiau įvertinęs mokėtino žyminio mokesčio sumą, kurią reikia sumokėti iš karto, šiandieninę ekonominę situaciją Lietuvoje, siekiant neužkirsti kelio į teisminę gynybą, atsižvelgiant į tai, kad dalį žyminio mokesčio ieškovė yra sumokėjusi, teismas sprendė, kad yra pagrindas likusią nesumokėtą žyminio mokesčio dalį (1892 Eur) atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas atleisti ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atleisti ieškovę nuo 1 892 Eur likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neteisingai įvertino patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovės finansinė padėtis sunki. Ieškovei nustatytas 40 % darbingumas. Gaunamos mėnesinės pajamos laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-22 buvo 303,04 Eur netekto darbingumo pensija bei 58 eurai nukentėjusių asmenų valstybinė pensija, pajamos per mėnesį yra apie 360 Eur. Teismui buvo pateiti ieškovės pajamas pagrindžiantys dokumentai. Taip pat ieškinyje buvo nurodyta, kad dėl sunkios sveikatos būklės sutrikęs ieškovės judėjimas, būtini vaistai bei maisto papildai, kuriems kas mėnesį išleidžiama apie 80-100 eurų, priklausomai nuo sveikatos būklės pablogėjimo ar pagerėjimo. Kartu su patikslintu ieškiniu teismui buvo pateikti medicinos įstaigų išduoti išrašai iš ieškovės asmens sveikatos istorijų, kuriose nurodytos ieškovei konstatuotos ligos ir diagnozės. Dėl sutrikusio judėjimo ieškovė negali naudotis viešuoju transportu, gali judėti tik savo automobiliu, kurio eksploatacijai kas mėnesį išleidžiama apie 150 eurų. Kas mėnesį mokami komunaliniai mokesčiai sudaro vidutiniškai apie 100 eurų šiltuoju metų sezonu ir apie 250 eurų šaltuoju metų sezonu. Maistui, būsto priežiūrai bei išlaikymui ir būtiniausioms buitinėms prekėms bei būtiniausiems gyvenimiškiems poreikiams tenkinti, ieškovė išlaidžia apie 150 - 250 eurų. Taip pat buto priežiūrai ir nenumatytiems vandentiekio, šildymo sistemos, elektros instaliacijos remontams išleidžiama apie 50 eurų kas mėnesį. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovės išlaidos per mėnesį sudaro ne mažiau 600 eurų. Teismas neobjektyviai įvertino ieškovės nurodytas išlaidas, nes juk neginčytina tai, kad gyvenant bet kokiame gyvenamajame būste reikalinga mokėti už komunalines paslaugas bei už būsto priežiūra ir nenumatytus remontus.Ieškovė neturi jokių santaupų, kadangi visi asmeniniai pinigai ir santaupos buvo išleisti įsigyjant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).Ieškovės finansinė padėtis yra netgi ne bloga, o kritinė. Ji šiuo metu neturi jokių finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį. Teismui atidėjus šio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo ateityje dėl blogos sveikatos ir prarasto darbingumo, ir ateityje ieškovė neturės jokių galimybių jį susimokėti. Sveikatos būklė yra pablogėjusi neatstatomai. Nors ir dalimis mokėdama žyminį mokestį teismui ieškovė turės atsisakyti gyvybiškai reikalingų paslaugų, vaistų arba produktų, todėl dėl sunkios turtinės padėties ieškovė atleistina nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo.Su atskiruoju skundu ieškovė pateikia savo išlaidas patvirtinančius dokumentus: VšĮ Šilainių poliklinika išduotą Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame nurodyta, kad per mėnesį ieškovei gydytojų paskirta vartoti 15 rūšių vaistų, kurių dalis yra kompensuojami, o dalis kainuoja ne mažiau kaip 91,34 eurus; AB „SEB“ banko pažymą Nr. 07/04.08-571; AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą; AB „SEB“ banke esančios sąskaitos išrašą; komunalinių mokesčių mokėjimo kvitus. Šie dokumentai patvirtina ieškovės gaunamų pajamų bei išlaidų dydį. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė savo išlaidas patvirtinančius dokumentus: VšĮ Šilainių poliklinika išduotą Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame nurodyta, kad per mėnesį ieškovei gydytojų paskirta vartoti 15 rūšių vaistų, kurių dalis yra kompensuojami, o dalis kainuoja ne mažiau kaip 91,34 eurus. AB „SEB“ banko pažymą Nr. 07/04.08-571, kurioje nurodyta, kad 2016 m. spalio 23 d. ieškovės sąskaitos likutis buvo 286,94 eurai. AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad 2016 m. spalio 20 d. ieškovės sąskaitos likutis buvo 77,19 eurų. AB „SEB“ banke esančios sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad 2016 m. spalio 25 d. ieškovės sąskaitos likutis buvo 160, 32 eurai. Komunalinių mokesčių mokėjimo kvitai patvirtina patiriamas išlaidas susijusias su buto išlaikymu.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės pateikti įrodymai apie jos gaunamas pajamas, išlaidas gali turėti reikšmės sprendžiant kilusį ginčą, todėl šiuos įrodymus prijungia prie bylos.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio ir atidėtas ieškovei likusios dalies (1 892 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimas už patikslintą ieškinį iki teismo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimas jiems atidedamas. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą teismas gali tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-33-407/2016 ir kt.).Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 str.).Esminis skirtumas tarp atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ir šios dalies mokėjimo atidėjimo (pasekmių atžvilgiu) yra tas, kad pirmuoju atveju apeliantui, nepriklausomai nuo bylos baigties, išnyksta prievolė mokėti tą žyminio mokesčio dalį, nuo kurios jis atleistas, o šiuos nuostolius (negautų pajamų forma) prisiima valstybė. Atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, pašalinama tik kliūtis priimti ieškinį, tačiau asmens prievolė jį sumokėti, esant nepalankiam teismo sprendimui, neišnyksta. Taigi, esant tik prašymui dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teismas gali peržengti šio prašymo ribas ir spręsti klausimą dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo tik išimtiniais atvejais, kuomet iš pateiktų asmens turtinę padėtį atspindinčių duomenų galima daryti išvadą, jog artimiausiu metu ieškovo (apelianto) turtinė padėtis pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1153/2012).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė patikslintame ieškinyje vadovaudamasi CPK 83 str. 3 d. prašė teismo atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba iki sprendimo priėmimo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir taikė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki sprendimo (nutarties) priėmimo institutą (CPK 84 straipsnis), nurodydamas, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų apie turimas santaupas, sąskaitas banke ir jose esančias lėšas, įrodymų apie patiriamas išlaidas.Nagrinėjamu atveju apeliantė sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio dalį (b. l. 11), o nuo likusios žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį mokėjimo dalies prašė atleisti (b. l. 60 – 69). Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į mokėtino žyminio mokesčio sumą, kurią reikia sumokėti iš karto, šiandieninę ekonominę situaciją Lietuvoje, tačiau nepagrįstai sprendė, jog likusią žyminio mokesčio dalį ieškovė galės sumokėti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės prašymą atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo nepagrįstai vadovavosi vien ta aplinkybe, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų apie turimas santaupas, sąskaitas banke ir jose esančias lėšas, įrodymų apie patiriamas išlaidas.Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovei nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2017 m. sausio 13 d. nustatytas 40 proc. darbingumas (b. l. 15). Ieškovė pripažinta nukentėjusiu nuo okupacijų asmeniu (b. l. 16). VSDFV Kauno skyriaus pateiktos pažymos duomenimis ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. buvo 303,04 Eur netekto darbingumo pensija bei 58 eurai nukentėjusių asmenų valstybinė pensija. Iš Swedbank AB banko sąskaitos išrašo už 2016 m. spalio 7 d. – 2016 m. spalio 20 d. laikotarpį matyti, kad sąskaitos likutis sudaro 77,19 Eur (b. l. 91). Iš AB SEB banko 2016 m. spalio 20 d, pažymos matyti, kad ieškovės sąskaitos likutis 2016 m. spalio 23 d. yra 286,94 Eur (b. l. 92). Iš ieškovės banko sąskaitos esančios AB SEB banke išrašo matyti, kad ieškovė 2016 m. spalio mėnesį komunaliniams mokesčiams sumokėjo 197,65 Eur (b. l. 93 – 94). Kaip matyti ieškovės pajamos iš viso sudaro 361,04 Eur, o išlaidos už komunalinius mokesčius siekia apie 197,65 Eur. Iš medicininių dokumentų išrašų matyti, kad vaistams reikalinga apie 91,34 Eur (b. l. 90). Iš likusios sumos ieškovė taip pat turi užtikrinti bent minimalius savo poreikius maistui, higienai, rūbams, avalynei. Todėl ieškovei liekanti piniginių lėšų suma dar labiau sumažėja. Atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, mokamų komunalinių mokesčių dydį, išlaidas vaistams, ieškovės sveikatos būklę, apeliacinės instancijos teismo vertimu pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad artimiausiu metu ieškovės turtinė padėtis gali pagerėti, dėl ko būtų pagrindas taikyti CPK 84 str. nuostatas ir nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.Apeliantė atskirajame skunde prašo atleisti ją nuo likusios dalies 1 892 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi ieškovės finansinė padėtis yra bloga, ji neturi jokių finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį ir teismui atidėjus šio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo ateityje dėl blogos sveikatos ir prarasto darbingumo, ir ateityje neturėsiu jokių galimybių jį susimokėti.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016).Apeliantė sumokėjo tik nežymią žyminio mokesčio dalį, t. y. 41 Eur, ir pateikė teismui prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Apeliantės sumokėta suma siekia vos 2,12 proc. nuo visos mokėtino žyminio mokesčio sumos, dėl to jos prašymo tenkinimas iš esmės reikštų atleidimą nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo ir neatitiktų įstatymų leidėjo paminėta teisės norma siekiamų tikslų. Įvertinus ieškovės turtinę padėtį, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pagrindo atleisti ieškovę nuo visos likusios žyminio mokesčio dalies – 1 892 Eur. Tačiau remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad apeliantės turtinė padėtis yra gana sunki – ji neturi realių finansinių galimybių sumokėti visą pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus apskaičiuotą žyminį mokestį – 1 933 Eur. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi atidėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas apeliantei būtų nepakeliama finansinė našta. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 193 Eur (10 proc. nuo mokėtino žyminio mokesčio) žyminio mokesčio dalis nebūtų pernelyg didelė ieškovei, o bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė nėra realiai finansiškai pajėgi sumokėti tokio dydžio žyminio mokesčio dalį ir įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Kadangi ieškovė yra sumokėjusi dalį (41 Eur) žyminio mokesčio, todėl likusi ieškovei mokėtina žyminio mokesčio suma yra 152 Eur, o nuo likusios didžiosios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tai yra nuo 1 740 Eur ieškovė atleistina (CPK 83 str. 3 d.).Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CPK 83 str. 3 d., dėl ko skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties dalis dėl žyminio mokesčio naikintina, iš dalies atleidžiant ieškovę nuo 1 740 Eur likusios nesumokėtos žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį dalies bei įpareigojant ieškovę per 14 d. terminą nuo šios nutarties priėmimo sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį t. y. 152 Eur bei pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus apie šios pareigos įvykdymą (CPK 115 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės M. V. prašymas atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio ir atidėtas likusios dalies 1892 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už patikslintą ieškinį iki teismo sprendimo priėmimo, panaikinti.

Atleisti ieškovę M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 1 740 Eur likusios nesumokėtos žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį dalies mokėjimo.

Įpareigoti ieškovę M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos papildomai sumokėti 152 Eur žyminio mokesčio dalį už patikslintą ieškinį ir pateikti Kauno apylinkės teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.