Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.3.2; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

2019 m. liepos 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. B. ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Aukso obuolys“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-316-998/2019 pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-07-25 nutartimi D. B. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Restrus“. Nutartis įsitesėjo 2019-01-17.

2. Kreditorius Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „Dainuoma“ ir UAB „Aukso obuolys“ naudoti ir valdyti skolininkui D. B. priklausantį ir Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai įkeistą nekilnojamojo turto kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir gauti iš šio turto naudojimo pajamas, įpareigoti UAB „Dainuoma“, UAB „Aukso obuolys“ ir skolininką D. B. visas iš nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuo 2018-07-25 gautas ir toliau gaunamas nuomos pajamas, kurios viršija bendrą 800,00 Eur sumą per mėnesį (nustatytą 2018-07-25 nutartyje), pervesti į bankroto administratorės UAB „Restrus“ atidarytą depozitinę sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies.

4. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė UAB „Dainuoma“ ir UAB „Aukso obuolys“ naudoti ir valdyti D. B. priklausantį ir Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai įkeistą nekilnojamojo turto kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, be raštiško bankrutuojančio asmens bankroto administratorės UAB „Restus“ suderinimo bei sutikimo; įpareigojo UAB „Dainuoma“, UAB „Aukso obuolys“ ir D. B. visas iš nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuo 2018-07-25 gautas ir toliau gaunamas nuomos pajamas, kurios viršija bendrą 800,00 Eur sumą per mėnesį, pervesti į bankroto administratorės UAB „Restrus“ atidarytą depozitinę sąskaitą.

5. Teismas nurodė, jog iš nuomojamo turto yra gaunama pajamų, kuriomis gali būti mažinami bankrutuojančio asmens įsipareigojimai, todėl darė išvadą, kad visiškas patalpų nuomos uždraudimas būtų netikslingas, todėl nurodė, kad visi patalpų naudojimo, valdymo bei nuomos klausimai turi būti derinami ir sprendimai priimami kartu su bankrutuojančio asmens bankroto administratoriumi. Tačiau įvertinęs aplinkybes, kad skolininkas nuomoja visą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esantį turto kompleksą su juo susijusioms įmonėms UAB „Dainuoma“ (skolininko sutuoktinės valdoma įmonė) ir UAB „Aukso obuolys“ (skolininko sūnaus valdoma įmonė) ir nurodo gaunantis tik labai mažas pajamas, o kitas pajamas nukreipia į nurodytas įmones, t. y. skolininkas kartu su trečiaisiais asmenimis gauna turtinę naudą iš bankui įkeisto turto nuomos, tačiau slepia pajamas ir mažina savo mokumą, teismas konstatavo, jog visiškai netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti kreditorių interesai.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo argumentai

6. Pareiškėjas D. B. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

7. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, sprendė dėl byloje nedalyvaujančių asmenų teisių bei pareigų, o tai sudaro absoliutų procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymi, jog bankas su analogišku prašymu 2018-11-27 jau buvo kreipęsis į teismą, tačiau teismas konstatavo, kad UAB „Aukso obuolys“ ir UAB „Dainuoma“ teisių suvaržymas yra negalimas, o nuomos sutarčių teisėtumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas atskiroje byloje ginčo teisenos tvarka. Teigia, jog iš naujo paduotame banko prašyme nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių.

8. Pareiškėjo teigimu, UAB „Aukso obuolys“ iš viso nebuvo informuota apie prašymą, įmonė nėra nei kreditorė, nei proceso dalyvė, todėl ginčijama nutartimi pažeista UAB „Aukso obuolys“ teisė būti informuotai apie teismo procesą, teisė būti išklausytai ir gintis nuo nepagrįsto banko prašymo. Taip pat nurodo, jog teismo pranešimą bankroto administratorė per EPP gavo 2019-03-23, o pranešimą pareiškėjui ir jo kreditoriams išsiuntė 2019-03-27, nutartis priimta 2019-03-29, t. y. nepasibaigus nustatytam 7 dienų terminui, ir šis procesinis pažeidimas lėmė neteisingą prašymo išnagrinėjimą bei neteisėtos nutarties priėmimą.

9. Argumentuoja, jog bankrutuojančio asmens sudarytų nuomos sutarčių tolesnio vykdymo ar nutraukimo klausimai yra nustatomi skolininko parengtame plane, kuris derinamas su bankroto administratoriumi ir tvirtinamas Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nustatyta tvarka, o bankroto proceso eigos ir procedūrų vykdymo tvarkos keitimas taikant laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, jog nuomos sutartis su UAB „Aukso obuolys“ yra galiojanti, nenutraukta ir nenuginčyta, o nuomos sutartis su UAB „Dainuoma“ nutraukta nuo 2017-12-01. Pažymi, jog jo pareigą pervesti lėšas į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą nustato FABĮ 16 straipsnio 5 punktas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis ir nepagrįstas, tuo tarpu UAB „Dainuoma“ ir UAB „Aukso obuolys“ neturi jokio pagrindo savo uždirbtas nuomos pajamas, kurios yra šių bendrovių nuosavybė, pervesti į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą. Teigia, jog būtent bankroto administratoriui nustatyta pareiga patikrinti bankrutuojančio asmens sudarytus sandorius ir, jeigu, jo manymu, yra pagrindas, ginčyti juos teisme, todėl kreditorius, manydamas, jog D. B. sudaryti sandoriai pažeidžia jo interesus, turėtų kreiptis į bankroto administratorių.

10. Suinteresuotas asmuo UAB „Aukso obuolys“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

11. Nurodo, jog nėra byloje dalyvaujantis asmuo, negavo jokio pranešimo apie skolininko kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl buvo pažeista jos teisė būti išklausytai ir gintis nuo nepagrįsto Luminor Bank AS prašymo. Nurodo, jog yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto administravimo ir nuomos paslaugų teikimas. Ginčo turto kompleksą nuomojasi iš D. B. ir administruoja išsinuomotus pastatus pagal galiojančią neterminuotą nuomos sutartį, sudarytą dar iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo, juos remontuoja, subnuomoja ir gauna pajamų, kurios yra ne D. B. nuosavybė. Nepanaikinus skundžiamos nutarties UAB „Aukso obuolys“ nebeturės finansinių galimybių vykdyti savo turimus įsipareigojimus, o nepagrįsti kaltinimai dėl tariamo D. B. ir UAB „Aukso obuolys“ nesąžiningumo ir kreditorių interesų pažeidimo savaime nesudaro pagrindo UAB „Aukso obuolys“ gaunamas subnuomos pajamas pripažinti D. B. priklausančiomis piniginėmis lėšomis.

12. Kreditorius Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimu atskiruosius skundus prašo atmesti kaip nepagrįstus. Argumentuoja, jog teismo teisė taikyti laikinąsias apsaugos priemones įtvirtinta CPK, šiuo atveju pritaikyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta laikinoji apsaugos priemonė, todėl nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad FABĮ nenumatyta laikinųjų apsaugos priemonių galimybė. Teigia, jog mokumo atkūrimo plano parengimo procesas gali užtrukti, o skolininkas visą šį laiką gaus pajamų ir jas slėps nuo kreditorių. Nurodo, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones turi teisę taikyti nepranešęs jokiems asmenims, be to, pareiškėjas turi prieigą prie EPP bylos kortelės, todėl jam buvo žinoma apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymi, jog pareiškėjas yra UAB „Aukso obuolys“ ir UAB „Dainuoma“ (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad šioms įmonėms taip pat buvo žinoma apie prašymą, jos galėjo pareikšti savo poziciją, bet pasirinko elgtis pasyviai ir nereaguoti. Juo labiau ir atskiruosiuose skunduose nenurodo jokių aplinkybių ir motyvų, galėjusių nulemti priešingos nutarties priėmimą.

13. Kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad UAB „Dainuoma“ nebenuomoja įkeisto turto, nes iki ginčijamos nutarties priėmimo skolininkas tiek bankui, tiek teismui teigė, jog yra priešingai, be to, būdamas šios įmonės (duomenys neskelbtini) pareiškėjas yra laisvas savo nuožiūra rengti ir keisti jos dokumentus. Taip pat nurodo, jog įmonės buveinės adresas yra ginčo objekte. Kreditoriaus nuomone, teiginiai apie UAB „Aukso obuolys“ išlaidas, mokesčius, investicijas yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Priešingai, banko naudai įkeistas turtas yra nudėvimas, jo būklė blogėja, jokios investicijos į būklės gerinimą nėra atliekamos, o tai reiškia, kad skolininkui vilkinant įkeisto turto pardavimą didėja bankui daroma žala.

14. Argumentuoja, jog 2018-11-30 nutartis neturi įtakos ginčijamai nutarčiai, nes procese dalyvaujantys asmenys turi teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones bet kurioje proceso stadijoje ir tai, kad vieną kartą tokios priemonės nebuvo taikytos, neužkerta kelio prašyti ir taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones vėliau. Pažymi, jog 2018-11-30 nutartis priimta dar neįsiteisėjus 2018-07-25 nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu ginčijama 2019 m. kovo 29 d. nutartis priimta įvertinus faktą, kad skolininkui jau yra iškelta bankroto byla ir jis bei UAB „Aukso obuolys“ ir UAB „Dainuoma“ pažeidinėja FABĮ nustatytus ribojimus.

15. Kreditoriaus teigimu, nepagrįsti apeliantės UAB „Aukso obuolys“ teiginiai, kad gautos pajamos iš nuomos yra jos nuosavybė. Teigia, jog apeliantai sąmoningai neteikia duomenų apie pajamas ir nevykdo 2019 m. kovo 29 d. nutarties, nors ją privalo vykdyti nepaisant atskirojo skundo pateikimo. Teigia, jog skolininko, UAB „Aukso obuolys“ ir UAB „Dainuoma“ sudarytos sutartys dėl banko naudai įkeisto turto naudojimo yra niekinės ir jų nei nutraukti, nei ginčyti nereikia, jos savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių. Bankas sutikimo skolininkui nuomoti banko naudai įkeistą turtą kitiems asmenims ir slėpti ar tretiesiems asmenims atiduoti iš įkeisto turto nuomos gaunamas pajamas nėra davęs. Nurodo, jog 2014-09-08 išduoti vykdomieji įrašai, kurių pagrindu bankas turi teisę išieškoti skolą, todėl pagal CK 4.192 straipsnio 4 dalį nuo vykdomojo įrašo įregistravimo Hipotekos registre dienos skolininkas neturi teisės disponuoti įkeistu turtu be kreditoriaus sutikimo, o su areštuotu turtu jokie sandoriai negalimi. Pažymi, jog papildomai ne kartą nurodė skolininkui iš įkeisto turto nuomos gaunamas pajamas pervesti skolai mažinti, tačiau skolininkas nemažino skolos, visas nuomos pajamas paslėpdamas nuo banko ir kitų kreditorių. Priešingai, 2017 m. galiojant turto areštui ir draudimams disponuoti turtu sudarė sandorius su UAB „Dainuoma“ ir UAB „Aukso obuolys“, kurie yra neteisėti ir jų net nereikia atskirai ginčyti, be to, šie sandoriai nebuvo išviešinti, todėl yra ne tik niekiniai, bet ir negali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Nurodo, jog tarp susijusių asmenų yra sutartas modelis, kad skolininkas tiesiogiai negautų pajamų, surenkamų iš banko naudai įkeisto turto nuomos, tačiau tokia schema negali sukurti naudos ir kitiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirieji skundai tenkintini.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Taigi šio procesinio instituto, įtvirtinto CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje, paskirtis yra užtikrinti tokių reikalavimų, dėl kurių dar nėra priimtas teismo sprendimas arba toks sprendimas priimtas, bet dar neįsiteisėjęs, nekliudomą įvykdymą ateityje, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinami. Civiliniame procese įtvirtinti rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.

20. CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Ginčijama nutartimi UAB „Dainuoma“ ir UAB „Aukso obuolys“ uždrausta naudoti ir valdyti skolininkui pareiškėjui bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausantį banko naudai įkeistą nekilnojamojo turto kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir gauti iš šio turto naudojimo pajamų, taip pat UAB „Dainuoma“, UAB „Aukso obuolys“ ir skolininkas įpareigoti visas iš šio nekilnojamojo turto komplekso nuo 2018-07-25 gautas ir gaunamas nuomos pajamas, kurios viršija bendrą 800,00 Eur sumą per mėnesį, pervesti į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos fizinio asmens bankroto byloje kreditoriaus prašymu.

21. Bankas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavo iš esmės tuo, kad skolininkui priklausantis nekilnojamojo turto kompleksas yra įkeistas banko naudai, tačiau, bankui nutraukus kredito sutartį, skolininkas su banku neatsiskaito ir toliau nuomoja turtą be rašytinio banko sutikimo, slepia gaunamas pajamas iš turto nuomos, yra sukūręs schemą, kad pajamas gauna ne skolininkas, o su juo susiję asmenys UAB „Dainuoma“ ir UAB „Aukso obuolys“. Dėl to bankas patiria žalos, nes nuomojamas turtas yra naudojamas, nudėvimas ir pan., jo nebebus galima realizuoti aukštesne kaina. Iš banko dėstomų motyvų matyti, jog iš esmės bankas ginčija skolininko sudarytas nuomos sutartis, nors nepagrįstai teigia, kad ginčyti jų nereikia, nes sutartys savaime yra niekinės ir negaliojančios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankas, gindamas savo interesus, turėtų inicijuoti kitą teisminį procesą, o ne bandyti spręsti ginčą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su nagrinėjama fizinio asmens bankroto byla ir jos tikslu atkurti fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą.

22. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą fiziniam asmeniui draudžiama disponuoti turimu turtu (jį parduoti, kitaip perleisti ar sudaryti kitokius sandorius), išskyrus šio įstatymo numatytas išimtis. Šiuo turtu disponuoja bankroto administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog banko ginčijamos nuomos sutartys sudarytos iki nutarties iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimo, nagrinėjamu atveju 2019-01-17, duomenų, kad asmuo būtų sudaręs naujas nuomos sutartis, nėra ir bankas tokių aplinkybių nenurodo. Pagal FABĮ 18 straipsnio 2 dalį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems fizinio asmens turtą asmenims draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis. Taigi, FABĮ įtvirtina tiesioginį draudimą UAB „Dainuoma“ ir UAB „Aukso obuolys“ sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis dėl skolininko turto, o tai iš esmės atitinka ginčijama nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą UAB „Dainuoma“ ir UAB „Aukso obuolys“ naudoti ir valdyti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausantį banko naudai įkeistą nekilnojamojo turto kompleksą.

23. Kreditoriui argumentuojant jo teisių pažeidimu, pažymėtina, jog pagal FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą dienos (nagrinėjamu atveju nustatytas terminas jį pateikti iki 2019-09-17) bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis šio įstatymo nustatyta tvarka, tvarko visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį bankroto administratoriaus pareiga taip pat yra patikrinti fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Bankui argumentuojant, jog bankroto administratorius nesiima jokių veiksmų, FABĮ 24 straipsnio 10 punkte numatyta, kad kreditorius turi teisę su motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti naują bankroto administratoriaus kandidatūrą, pagal to paties straipsnio 5 punktą kreditorius taip pat turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti fizinio asmens bankroto proceso metu dėl fizinio asmens ar bankroto administratoriaus kaltės patirtus nuostolius.

24. Byloje nėra pateikta duomenų, kokias konkrečias ir realias pajamas gauna skolininkas bei nurodytos įmonės, t. y. kreditoriaus teiginiai dėl galbūt gaunamų pajamų iš nuomos ir jų slėpimo yra subjektyvūs ir iš esmės nepagrįsti objektyviais duomenimis. Be to, UAB „Dainuoma“ ir UAB „Aukso obuolys“ nors galbūt ir yra nesąžiningos, tačiau nesusijusios su D. B. bankroto byla, todėl, kaip nurodyta anksčiau, bankas savo interesus turėtų ginti kitomis priemonėmis, o ne prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Konstatuotina, jog laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju taikytos nepagrįstai. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Nagrinėjamu atveju iš ginčijamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Pripažintini nepagrįstais apeliančių argumentai dėl galimo UAB „Dainuoma“ ir UAB „Aukso obuolys“ teisių pažeidimo joms nepranešus apie gautą prašymą. Bankrutuojantis fizinis asmuo apeliantas D. B. taip pat yra ir nurodytų įmonių (duomenys neskelbtini), todėl nepagrįsti teiginiai, kad įmonėms nebuvo žinoma apie gautą prašymą ir pažeista jų teisė pateikti atsiliepimus. Konstatavus, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, dėl kitų atskirųjų skundų ir atsiliepimo argumentų plačiau nepasisakytina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.