- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-27
- Bylos Nr.
- 1S-358-806/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35153-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Aušra Bielskė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- E. K., E. K. Vilniaus
- Advokatai
- Girdutis Vainius
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. K. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi paskirtas suėmimas paliktas galioti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą, skaičiuojamą nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. E. K. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, 2018 m. liepą pranešė I. J. tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog I. J. mobiliojo ryšio telefonas yra neva vogtas, ir pareikalavo, kad I. J. jam sumokėtų pinigus, ir, jiems susitikus 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 5 d. aikštelėje, esančioje Žilvičių gatvėje, Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav., iš I. J. išviliojo ir pasisavino kiekvieną dieną po 150 eurų, iš viso – 300 eurų.
2. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, I. J. pasakė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog neva turi anglišką banko kortelę, į kurią reikia įnešti 200 eurų tam, kad galima būtų išgryninti 14000 (keturiolika tūkstančių) eurų, žadėdamas grąžinti 300 eurų už neva sumokėtą neegzistuojančią baudą už mobiliojo ryšio telefono neva vagystę, ir 2018 m. liepos 10 d. apie 15 val. ir apie 18 val. prie krepšinio aikštelės, esančios A. Rymo gatvėje, Švenčionių m., iš I. J. išviliojo ir pasisavino 200 ir 300 eurų, iš viso – 500 eurų; tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo I. J. priklausančius 800 eurų. Šiais savo veiksmais E. K. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant suėmimo termino, ir paskelbta kaltinamojo paieška. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 31 d. nutartimi 2019 m. vasario 26 d. nutartimi E. K. paskirtas suėmimas paliktas galioti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d.
4. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. gruodžio 21 d. buvo gautas kaltinamojo E. K. skundas, kuriuo prašoma Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 31 d. nutartį, kuria jam paskirtas suėmimas paliktas galioti, nustatant suėmimo terminą ir to paties teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį, kuria paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę.
II. Skundo argumentai
5. Skunde nurodoma, jog teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo termino nustatymo, kaltinamasis E. K. paaiškino, jog jam nebuvo žinoma apie baudžiamąją bylą ir tai, jog jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, kol jo atžvilgiu yra pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Nutartyje klaidingai traktuojamos faktinės bylos aplinkybės, kadangi E. K. pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą, jis neturėjo jokio tikslo nei bėgti, nei slėptis, tuo labiau trukdyti procesui.
6. Pažymima, kad kaltinamajam nebuvo pranešta nei apie tai, jog jam yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nei apie tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose 2019 m. vasario 26 d. bus nagrinėjama byla.
7. Akcentuojama, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-440-898/2018, E. K. bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnį buvo atidėtas 2 metams, įpareigojant jį atlyginti nukentėjusiajam G. U. 2 070 Eur turtinę žalą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis. E. K. 2019 m. sausio mėnesį kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių, siekdamas išsiaiškinti ar jo atžvilgiu priimtame apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyta sąlyga, t. y. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neišeiti iš namų nuo 22 val iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, reiškia tai, jog jis turi teisę nesilaikyti jo atžvilgiu nustatytos sąlygos tuo atveju, jei tai susiję su jo darbu. E. K. paaiškino, jog jis nori išvykti į užsienį padirbėti, kadangi Lietuvoje neranda darbo, neturi pajamų ir negali atlyginti nukentėjusiajam G. U. priteistą turtinę žalą, negali išlaikyti mažamečio vaiko. Be to, minėtam Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiui įsiteisėjus E. K. buvo panaikinta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovas, su kuriuo E. K. minimu klausimu bendravo, žodžiu nurodė, jog dėl darbo jis gali išvykti. Taigi, E. K., būdamas jauno amžiaus, niekada neteistas, tokioje situacijoje atsidūręs pirmą kartą, 2019 m. vasario 11 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę.
8. Pastebima, kad Anglijoje E. K. įsidarbino oficialiai pagal darbo sutartį, taip pat atsidarė banko sąskaitą. Taigi, šie jo veiksmai tik patvirtina, jog jis nesiekė veikti nepatikimai ir slaptai.
9. Pažymima, jog kaltinamajam E. K. Anglijoje jo gyvenamosios vietos adresu asmeniškai nebuvo įteikti jokie teismo pranešimai, nei dėl Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pateikto teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nei kiti. Jeigu E. K. būtų tinkamai informuotas apie inicijuotą procesą, jis būtų reagavęs į teismo pranešimus ir pateikęs savo poziciją. Nurodoma, jog tarnyboms turėjo būti žinoma apie jo buvimo vietą ir išduotą arešto orderį. Šiuo atveju buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, kadangi jis apie bylą nebuvo net informuotas.
10. Pasak E. K., jis suprato, jog kažkas ne taip tik tuomet, kada jam bedirbant Jungtinėje Karalystėje, jis buvo suimtas pagal 2020 m. rugpjūčio 28 d. orderį. Tuomet jis sužinojo, kad probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl tariamai jo pažeistų probacijos sąlygų nesilaikymo. Nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. E. K. Anglijoje buvo laikinai paleistas į laisvę su sąlygomis, t. y. viena iš laikinojo paleidimo sąlygų buvo laikytis namų arešto su elektronine stebėjimo apykoja kasdien nuo 23:00 iki 02:00 val. E. K. iš pradžių siekė, jog jis nebūtų perduotas pagal arešto orderį Lietuvos Respublikai, kadangi būdamas laisvėje ir laikydamasis minėtų sąlygų jis galėjo ir toliau dirbti gana gerai apmokamą darbą, sutaupyti pinigus nukentėjusiojo žalos atlyginimui bei siųsti mažamečio vaiko išlaikymui. Tačiau vėliau E. K. pats inicijavo bylos nutraukimą Anglijoje ir savanoriškai sutiko su savo ekstradicija iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, kuri buvo patvirtinta 2021 m. spalio 20 d. Kaip nurodyta nutartyje, kaltinamasis į Lietuvą sugrįžo 2021 m. spalio 29 d. ir iškart buvo sulaikytas. Todėl, jeigu jam nebūtų suteikta klaidinga informacija dėl jo galimumo išvykti į užsienį padirbėti – jis, be abejonės, Lietuvos Respublikos nebūtų palikęs.
11. E. K. nuomone, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog suėmimo teisiniai pagrindai įvertinti formaliai ir grįsti tik prielaidomis, jog nagrinėjamu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius duomenis, nurodė tik formalaus pobūdžio motyvus, neparemtus byloje esančiais duomenimis, kurie leistų pagrįstai manyti, jog E. K. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ar trukdys procesui. Pažymi, kad Europos arešto orderis buvo išduotas tikslu sugrąžinti Jungtinėje Karalystėje sulaikytą E. K. į Lietuvą, tačiau ne dėl to, kad jis slapstėsi. Kaltinamojo nuomone, analizuojama situacija susiklostė jo atžvilgiu pažeidus procesines teisės normas ir neužtikrinus jo teisės į teisingą procesą bei tinkamą informavimą. Kaltinamasis savo noru sugrįžo į Lietuvą. Jam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, jis galėtų įsidarbinti bei prisidėti prie savo šeimos finansinės gerovės, padėti prižiūrėti ir išlaikyti mažametį vaiką. Jo nuomone, tokios kardomosios priemonės visiškai sukontroliuotų ir eliminuotų tariamą jo bėgimo (slėpimosi) galimybę.
12. Skunde nurodoma, kad E. K. kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, turi mažametį vaiką, oficialiai dirbo, nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui. Taip pat teismas tinkamai neįvertino įstatyme numatytos kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumo. E. K. yra kaltinamas BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, kurios sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki trejų metų, ši nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė (suėmimas) jo teises suvaržo labiau nei tam yra teisinis pagrindas, pažeidžiant proporcingumo principą, ir yra neadekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.
13. E. K. nuomone, atsižvelgus į jo asmenines savybes, charakteristiką ir socialinius ryšius, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, asmens dokumento paėmimą ar užstatą. E. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis, turintis tėvus, senelius, gyvenimo draugę, mažametį vaiką, gyvenamąją vietą, į Angliją vykęs tikslingai tik užsidirbti pinigų, kadangi ten ženkliai didesnis gaunamas darbo užmokestis.
14. Skunde, akcentuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, EŽTT jurisprudenciją, pastebima, kad teismas nutartyje aiškiai nepasisakė, kodėl BPK 119 straipsnio tikslų negalima pasiekti taikant E. K. kitas alternatyvias švelnesnes kardomąsias priemones. Šioje proceso stadijoje E. K. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, būtų pasiekti kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl jam, E. K., taikomos kardomosios priemonės – suėmimo. E. K. nuomone, skunde išdėstyti argumentai paneigia būtinumą jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
15. Teismo posėdžio metu kaltinamojo E. K. gynėjas advokatas G. Vainius palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Kaltinamojo E. K. skundas atmetamas.
16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiamoje 2021 m. spalio 31 d. nutartyje pagrįstai įžvelgė kaltinamojo E. K. galimo pasislėpimo nuo teismo rizikas bei palikdamas galioti kaltinamajam E. K. paskirtą suėmimą ir nustatydamas jo terminą dviem mėnesiams, kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau, nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.
17. BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kardomoji priemonė gali būti skiriama (pratęsiama) tik tuomet, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, taikytina ir suėmimo skyrimo atveju. Taip pat suėmimui skirti (terminui pratęsti) turi būti nustatytas bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų suėmimo pagrindų, t. y. turi būti pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad pagrįsto manymo sąvoka jokiu būdu negali būti prilyginama įrodymų sąvokai. Teismui turi būti pateikti baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad yra BPK 121 straipsnio 2 dalyje, 122 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos, vadovaudamasis kuriais teismas sprendžia klausimą dėl suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrįstumo. Šiuo atveju įrodymai nėra vertinami (BPK 20 straipsnis), taip pat nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas. Vadovaudamasis pastarųjų duomenų visuma, teismas tik sprendžia ar yra pagrindas manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam kaltinamą nusikalstamą veiką.
18. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų nukentėjusiojo bei liudytojų parodymuose, apžiūros protokoluose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis E. K. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
19. Skiriant ir (ar) pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, privaloma nustatyti BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytas privalomąsias suėmimo skyrimo ar pratęsimo sąlygas, t. y. suėmimą galima skirti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, ir suėmimą galima skirti tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
20. Nagrinėjamu atveju E. K. yra kaltinamas padaręs vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Už inkriminuojamą nusikalstamos veikos padarymą gresia ir didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiama nutartimi galėjo palikti galioti paskirtą suėmimą ir nustatyti šios kardomosios priemonės terminą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant ar pratęsiant šią kardomąją priemonę pakanka nustatyti bent vieno iš jų buvimą.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismas palikdamas galioti teismo nutartį, kuria E. K. paskirtas suėmimas ir nustatydamas suėmimo terminą pateikė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindas, tačiau nepagrindė, o tik formaliai nurodė egzistuojant ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose numatytus kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindus. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose numatyti kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindai.
22. Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 31 d. nutartimi spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo buvimo tinkamai įvertino visumą šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Kaip buvo minėta, E. K. yra įtariamas padaręs vieną nesunkų nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę. Nepaisant to, laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo baudžiamojo persekiojimo, kai ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra kitų faktinių aplinkybių, kurios pagrindžia šį manymą.
23. Kaltinamasis E. K. skunde nurodė, jog jam nebuvo žinoma, kad jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, kol jo atžvilgiu yra pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas; jam nebuvo žinoma apie baudžiamąją bylą; jam nebuvo pranešta nei apie tai, jog jam yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; nei tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose 2019 m. vasario 26 d. bus nagrinėjama byla. Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Iš baudžiamosios bylos (teisminio proceso Nr. 1-01-1-35153-2018-1) duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimu E. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nepasišalinant iš gyvenamosios vietos adresu – Sodų g. 27, Švenčionys, Švenčionių r. sav. ir apie tai E. K. buvo informuotas tą pačią dieną – 2018 m. rugsėjo 5 d. Tuo pačiu nutarimu E. K. buvo įspėtas, kad pažeidus rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė. 2018 m. sausio 16 d. E. K. minėtoje baudžiamojoje byloje buvo įteiktas kaltinamojo akto nuorašas, kas leidžia teisėjų kolegijai vertinti, kad E. K. atžvilgiu aktualioje byloje baudžiamasis procesas toliau buvo tęsiamas ir jis pats apie tai žinojo. Teismo šaukimas į 2019 m. vasario 26 d. teisiamąjį posėdį E. K. baudžiamojoje byloje jam įteiktas nebuvo, kadangi pagal bylos duomenis E. K. 2019 m. vasario 11 d., pažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, kirto Lietuvos Respublikos sieną ir išvyko į užsienį. E. K. skundo argumentai apie tai, jog jis nežinojo, kad neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, kol jo atžvilgiu yra pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nesudaro jokios esminės reikšmės šiuo atveju nagrinėjant skundą dėl skundžiamos 2021 m. spalio 31 d. nutarties aktualioje baudžiamojoje byloje, kadangi E. K. žinodamas apie baudžiamąjį procesą šioje byloje nuo jo pasislėpė išvykdamas iš Lietuvos. Aptartame kontekste yra visiškai nesvarbios aplinkybės, dėl kurių E. K. ignoruodamas baudžiamąjį procesą išvyko į Jungtinę Karalystę. Šią poziciją sustiprina ir tos aplinkybės, kad E. K. pagal išduotą Arešto orderį tik 2020 m. rugpjūčio 28 d. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, t. y. E. K. ir toliau po išvykimo – nuo 2019 m. vasario 11 d., procesu Nr. 1-01-1-35153-2018-1 nesidomėjo. Skunde E. K. nurodo, kad jis apie iškeltą baudžiamąją bylą galėjo būti informuotas, nes Anglijoje jis dirbo oficialiai ir tokia su juo susijusi informacija Lietuvos teisėsaugoms institucijoms turėjo būti viešai prieinama. Pasisakytina, kad šiuo atveju pats E. K., pažeisdamas kardomosios priemonės sąlygas, išvyko iš Lietuvos ir apie tai teisėsaugoms institucijos ne tik, kad nepranešė, bet ir neprašė leidimo išvykti, nors tai padaryti privalėjo, ir tik sulaikius jį Jungtinėje Karalystėje jo buvimo vieta Lietuvos teisėsaugos pareigūnams tapo žinoma.
24. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Šiuo atveju kaltinamasis E. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymu, kuri nėra nurodyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl šiuo pagrindu suėmimas negali būti vertinamas ir skiriamas. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo pagrindu kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti ir nustatytas jos taikymo terminas nepagrįstai. Suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, šalintinas, o žemesnės instancijos teismo nutartis atitinkamai keičiama.
25. Teisėjų kolegija nesutinka ir su žemesnės instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju suėmimą galima taikyti ir vadovaujantis suėmimo skyrimo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog kaltinamasis E. K. pats ar per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus ar kitus proceso dalyvius, sunaikinti, suklastoti ar paslėpti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo pagrindu kardomoji priemonė paskirta nepagrįstai, todėl suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, šalintinas, o žemesnės instancijos teismo nutartis atitinkamai keičiama.
26. Skunde E. K. prašė taikyti jam švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, užstatą, dokumentų paėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos kardomosios priemonės nėra pakankamos ir jomis priimant skundžiamą žemesnės instancijos teismo nutartį nebuvo galimybės užtikrinti, kad E. K. nepabėgtų (nepasislėptų) nuo teismo baudžiamojo proceso. Iki E. K. sulaikymo, jis teismo procesą Nr. 1-01-1-35153-2018-1 ignoravo, pažeidė kardomąją priemonę, iš Lietuvos išvyko bei procesu nesidomėjo, kol buvo sulaikytas pagal Arešto orderį. Šių aplinkybių nepaveikė nei E. K. skunde nurodomi stiprūs socialiniai ryšiai, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, nei E. K. asmenybės charakteristikos. Teismo vertinimu, kaltinamajam E. K. 2021 m. spalio 31 d. nutartimi nepaliekant galioti kardomosios priemonės – suėmimo ir nenustatant jos termino, o paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebūtų užtikrinama tinkama E. K. kontrolė, atsižvelgiant į BPK 119 straipsnyje įtvirtintą kardomųjų priemonių paskirtį. Visgi pastebėtina, kad kaltinamajam E. K. 2021 m. gruodžio 29 d. baigiasi skundžiama nutartimi nustatytas suėmimo terminas, taigi bet kuriuo atveju konkrečios kardomosios priemonės tikslingumo klausimas bus persvarstomas iš naujo. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo atmestas E. K. skundas ir palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartis, kuria panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis E. K. pasiųstas atlikti paskirtą bausmę (nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo). Šios aplinkybės taip pat yra svarbios sprendžiant klausimą dėl tolimesnio suėmimo taikymo tikslingumo E. K.
27. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 31 d. nutarties naikinti E. K. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 31 d. nutartimi kaltinamajam E. K. paliktą galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi paskirtą suėmimą ir nustatytą 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą.
Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 31 d. nutarties aprašomosios dalies pašalinti suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.