Telšių apylinkės teismo įsakymas

2020-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-470-1112/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-28
Bylos Nr.
e1-470-1112/2020
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00101-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Kaltinamasis
E. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-470-1112/2020 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00101-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 1.2.27.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 28 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00101-20 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

E. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

E. Z. pasipriešino valstybės tarnautojams ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra 2020 m. gegužės 16 d. apie 18.56 val. Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių psichiką veikiančių medžiagų, sulaikomas, įtarus jį nusikaltimo padarymu, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino jį bandžiusiems sulaikyti policijos pareigūnams (valstybės tarnautojams), tai yra įkando Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui S. M. į dešinės rankos penktą pirštą bei kelis kartus, vengdamas sulaikymo, koja spyrė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui R. R. į kojas ir grumtynių metu ji pargriovė ant žemės, dėl ko R. R. susižalojo kairę plaštaką, taip padarydamas pareigūnui S. M. dešinės plaštakos penkto piršto kąstinę žaizdą, kas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jam nustatytos žaizdos supūliavimo (prasidedančios flegmonos) ir užsitęsusio gydymo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o R. R. kairės plaštakos sumušimą, kairio riešo sąnario raiščių patempimą, sukėlusius fizinį skausmą.

Tokiais savo tyčiniais veiksmais E. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje.

E. Z. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad save laiko psichiškai sveiku, psichikos sveikatos centre nesigydo, supranta, kuo yra įtariamas. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. po pietų pažįstamas T., kurio pavardės nežino ir kurį pažįsta apie mėnesį laiko, pakvietė susitikti. Buvo kartu su draugu M. M. Jis su M. jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pats vairavo būdamas blaivus, nuvažiavo Akmenės rajone tarp Ventos ir Papilės prie upės į aikštelę. Toje aikštelėje buvo T., T. draugas, kurio nepažįsta, dar buvo kažkas, bet nepažįsta ir nepamena, kiek konkrečiai buvo asmenų. Vartojo alkoholį, viskį, brendį. T. alkoholio negėrė, bent jis nematė. Nurodė, kad gėrė, nes manė, kad jo draugė po darbo parveš. Prie upės buvo kelias valandas. T. pasakė, kad jis blaivas, todėl jam leido vairuoti jo automobilį, kad juos išvežiotų. Jis su M. M. sėdo į galą, T. vairavo, priekinėje sėdynėje sėdėjo T. draugas, atrodo, vardu M. Neprivažiavus Naujosios Akmenės stabdė policijos patruliai, T. sustabdė automobilį. T. tik sustabdęs automobilį iškart šoko į automobilio galą jam ant kelių, nepamena, ar pilnai atsisėdo ant sėdynės, ar tik ant kelių. Automobilio gale yra atlošas, kuris atlenkiamas per vidurį, jam nebuvo vietos atsisėsti. Prie jų priėjo gal trys policijos pareigūnai ir atidarė automobilio duris, jiems liepė išlipti iš automobilio. Jie išlipo. T. neprisipažino, kad vairavo, automobilis jo, todėl policijos pareigūnai pradėjo teigti, kad jis vairavo. Buvo šurmulys, negirdėjo, ką kiti kalbėjo. Kadangi pareigūnai sakė, kad jis vairavo, manė, kad jie turėjo matyti, kas vairavo, susinervinęs atsisakė pasitikrinti girtumą, į alkotesterį nepūtė. Į alkotesterį pūtė dar įvykio vietoje vėliau, kai buvo atvažiavę dar du policijos automobiliai, ir įpūtė 0,88 promilių. Dėl to, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, neprisipažino. Dėl pasipriešinimo pareigūnams iš pradžių neprisipažino, nurodė, kad atsisakius pasitikrinti girtumą jį pradėjo tampyti, norėjo uždėti antrankius, jis priešinosi, neleido užlaužti rankų. Prieš jį panaudojo tazerį, juto srovę, neneigia, kad galėjo pareigūnui įkasti į ranką, bet tiksliai nepamena. Neneigia, kad priešinosi policijos pareigūnams, neleido jiems uždėti antrankių. Nepamena, kad pareigūnui spyrė, galėjo įspirti tuo metu, kai sukinėjo rankas, norėjo uždėti antrankius, bet rankos tikrai neužlaužė (b. l. 163-164).

Papildomos apklausos metu įtariamasis E. Z. parodė, kad supranta, kuo yra įtariamas ir dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai. Laikosi savo anksčiau duotų parodymų tik nori patikslinti aplinkybes dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. 2020 m. gegužės 16 d. apie 18.25 val., kai jo automobilį "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo T. B. ir kai sustabdė policijos pareigūnai jis įšoko į galą ir neprisipažino policijos pareigūnams, kad vairavo, nes, pasirodo, taip pat buvo neblaivus, nors jam to nesakė, o iš išvaizdos neatrodė. Aiškinantis policijos pareigūnams įvykio aplinkybes, jis nesutiko nusistatyti girtumo, nes jautėsi ne prie ko. Taip pat buvo vartojęs narkotinių medžiagų, kurias jam rado po įvykio, kai patikrino gydymo įstaigoje. Narkotines medžiagas vartojo tą vakarą kaip ir gėrė alkoholį. Netikėjo, kad kažkas galėjo pasakyti, kad jis vairavo automobilį, bet tikriausiai kažkas iš važiavusių asmenų pasakė, kad jis vairavo, nes prieš tai su T. B. buvo sutarę, kad jei jis viršys greitį, nupaveiksluos trikojis ar už kitą administracinį nusižengimą atsakomybę prisiims jis. Kaip būtų buvę iš tikrųjų, nežino. Bendraujant su pareigūnais jis bandė sakyti, kad ne jis važiavo, bet jie jau nebetikėjo, be to, pats su jais bendravo nemandagiai, atsisakė ir vengė nusistatyti girtumą. Kai pareigūnai nusprendė jį sulaikyti ir pareigūnas S. M. tikrino, ar jis neturi draudžiamų daiktų prie savęs, tai jis dar prašė savo draugo M. M., kad jis pasakytų, kad jis iš tikrųjų nevairavo. Kai matė, kad M. M. nesiruošia pasakyti teisybės, jam tada užvirė kraujas ir jis pradėjo priešintis policijos pareigūnams, kad jie jo nesulaikytų. Priešinosi stangdindamas rankas ir neduodamas jų, po to lyg įkando kažkam iš pareigūnų, muistėsi pats ir mosikavosi kojomis, dėl ko ko tikriausiai ir spyrė kelis kartu kažkam iš pareigūnų. Po to grumtynių metu jie lyg visi trys, du pareigūnai (S. M. ir R. R.) krito ant žemės. Jis toliau nedavė rankų, kad jam neuždėtų antrankių, todėl policijos pareigūnai prieš jį panaudojo specialias priemones: dujas ir taserį. Po taserio panaudojimo, jam uždėjo antrankius. Sulaikymo metu jis taip pat keikė policijos pareigūnus. Dėl savo poelgio, kad priešinosi policijos pareigūnams ir padarė jiems sužalojimus nurodytus įtarime, labai gailisi. Tiesiog buvo piktas, kad draugai nepasako, jog yra nekaltas, o jis ne už savo nusikalstamą veiką yra sulaikomas. Policijos pareigūnų atsiprašys, padarytą žalą atlygins. Šiandien S. M. ir R. R. duos po 100 Eur, o kitus pareigūnų pageidautus pinigus pažada atlyginti per pusė metų. S. M. dar 200 eurų, o R. R. dar 100 Eur. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 173-176).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be E. Z. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

– ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. M. parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. apie 18.21 val. iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) budėtojo gavo pranešimą, kad Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos gatvėje ekipažui reikalingas pastiprinimas, nes jie reagavo į pranešimą dėl automobilio (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo po kelią. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo sustabdytą automobilį (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo keturi neblaivūs jaunuoliai, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai buvo M. Ž., kuriam nustatytas 1, 30 prom. neblaivumas, T. B., kuriam nustatytas 1,68 prom. neblaivumas, M. M., kuriam nustatytas 0,65 prom. neblaivumas, E. Z. (girtumą nusistatyti atsisakė). Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, kas vairavo minėtą transporto priemonę, M. Ž. nurodė, kad minėtą automobilį vairavo jos savininkas E. Z. Kadangi E. Z. buvo nurodytas kaip transporto priemonę vairavęs asmuo, jam buvo pasiūlytą nusistatyti savo neblaivumą. Tačiau E. Z. kategoriškai atsisakė nusistatyti savo neblaivumą, sakydamas, kad jis jokio automobilio nevairavo. Bendraujant su E. Z. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, elgsena visiškai neadekvati, todėl kilo įtarimas, kad jis gali būti apsvaigęs nuo alkoholio. Po keletą prašymų nusistatyti savo neblaivumą, E. Z. nusistatyti girtumo nesutiko. Įtariant, kad E. Z. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir įvykio vietoje nustačius įvykio liudininką buvo nuspręsta E. Z. sulaikyti ir pasodinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. E. Z. buvo paprašyti lipti į tarnybinį automobilį, nes jis yra sulaikytas dėl įtarimo, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Tačiau minėtas asmuo nevykdė teisėtų uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimų lipti į tarnybinį automobilį. E. Z. neleido būti paimamas už rankų, o už jų sugriebus, traukė rankas ir stengėsi ištrūkti ir bėgti nuo policijos pareigūnų, taip akivaizdžiai siekdamas išvengti sulaikymo. Asmens buvo paprašyta nesipriešinti, tačiau E. Z. ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi, stangrino rankas, bandė ištrūkti nuo jo ir kito pareigūno R. R. Todėl prieš asmenį buvo nuspręsta panaudoti fizinę jėgą bei kovinių imtinių veiksmus. Bandant sulaikyti E. Z., šis ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi, t. y. bandė rankomis jam suduoti, jomis mosikavosi ir tokiais veiksmais kėlė pavojų aplinkiniams bei policijos pareigūnams. Sulaikant minėtą asmenį, šis iš kojų kelis kartus spyrė uniformuotam Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui R. R. į koją. Jam bandant E. Z. pargriauti ant žemės, siekiant E. Z. rankų, šis įkando į dešinės rankos penktąjį pirštą, dėl ko iš piršto pradėjo bėgti kraujas. E. Z. kandant į pirštą pajuto stiprų skausmą piršte. Panaudojus fizinę jėgą ir kovinių imtynių veiksmus E. Z. buvo pargriautas ant žemės. Krisdamas ant žemės E. Z. sugriebė jam už tarnybinės uniformos džemperio kapišono ir jį nuplėšė. Pats tarnybinio džemperio kapišonas nebuvo sugadintas, nes jis tik atsisegė, buvo pritvirtintas sagtimis. Pargriovus E. Z. ir toliau stangrino rankas, jas laikė po savimi ir neleido, kad būtų uždėti jam antrankiai. Taip pat asmeniui gulint ant žemės, šis spardėsi kojomis ir bandė įspirti jam ir R. R. Tokiais veiksmais E. Z. kėlė realų pavojų pareigūnų gyvybei ir sveikatai, todėl prieš asmenį panaudojo spec. Priemones – dujas. Tačiau asmuo ir toliau nenurimo ir aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas. Parvertus asmenį ant pilvo buvo ant vienos iš rankos uždėti antrankiai, tačiau kitą ranką laikė po pilvu ir jos nedavė. Asmeniui buvo garsiai ir aiškiai duoti reikalavimai duoti kitą ranką, tačiau jis šių reikalavimų nevykdė. Panaudojus prietaisą „Taser“ E. Z. ištraukė kitą ranką. Tada buvo uždėti antrankiai bei patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Vėliau E. Z. sutiko nusistatyti savo neblaivumą. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,88 promilių girtumas. Į įvykio vietą buvo iškviesti greitosios pagalbos medicinos darbuotojai, kurie jam suteikė pirmąją medicinos pagalbą. Kadangi E. Z. elgėsi neadekvačiai, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, todėl buvo nuspręsta jam atlikti narkotinių medžiagų organizme nustatymo testą, jis buvo pristatytas į viešąją įstaigą Mažeikių miesto ligoninę, kurioje E. Z. buvo nustatyta, kad ši yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių narkotinių medžiagų ir negali vairuoti. Mažeikių miesto ligoninėje jam buvo nustatyta dešinės rankos penktojo piršo žaizda ties nagu, dalinai buvo išplėštas piršto nagas. Po medikų apžiūros tarnybą tęsė toliau, tačiau kitą dieną dėl patirto sužalojimo ir negyjančios žaizdos teko pasiimti nedarbingumą. Nedarbingume buvo 17 dienų. E. Z. pretenzijų turi, jei gražiuoju nesusitars, reikš civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje 300 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. l. 60-63);

– ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. R. parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. nuo 7.00 val. dirbo pagal iš anksto numatytą grafiką su kolege Reagavimo skyriaus tyrėja V. K. ir kursantu. 2020 m. gegužės 16 d. 18.21 val. dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariate užregistruotas panešimas, kad pagrindiniame kelyje automobilis (duomenys neskelbtini), pavojingai manevruoja po kelią. Važiuojant V. Kudirkos g., Naujojoje Akmenėje, pastebėtas pranešime nurodytas automobilis (duomenys neskelbtini), savininkas D. S. Pamačius anksčiau minėtą automobilį ir siekiant jį sustabdyti, teko staigiai apsisukti, todėl neįsižiūrėjo į automobilio vairuotoją. Apsisukus įjungė tarnybinio automobilio šviesos signalą. Sustabdžius (duomenys neskelbtini) automobilį prie jo pribėgo ir pastebėjo, kad vairuotojo sėdynėje nieko nėra. Atidarius automobilio kairės pusės galines dureles pamatė, kad už vairuotojo sėdynės gale sėdėjo M. M., dešinėje pusėje sėdėjo T. B., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo M. Ž. Tuo pat metu išgirdo, kaip E. Z. pasakė „pasitrauk, leisk atsisėst“. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, į įvykio vietą atvažiavo kitas ekipažas. Kadangi nė vienas iš minėtų asmenų nenurodė, kas vairavo automobilį, todėl po vieną buvo nuvesti prie tarnybinio automobilio, kur alkoholio kiekio matuokliu nustatyti jų neblaivumai. Asmenims buvo atlikti du patikrinimai alkoholio kiekio matuokliu: M. M. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,76 prom. ir 0,65 prom. girtumas, T. B. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,74 prom. ir 1,68 prom. girtumas, M. Ž. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,58 prom. ir 1,30 prom. girtumas. E. Z. girtumą nusistatyti atsisakė. Aiškinantis įvykio aplinkybes, kas vairavo minėtą automobilį, M. M. nurodyti automobilio vairuotoją atsisakė, T. B. nurodė, kad visą kelią jis miegojo ir nematė kas vairavo, o M. Ž. nurodė, kad automobilį vairavo E. Z., todėl buvo nuspręsta minėtą asmenį sulaikyti. Būnant tarnybiniame automobilyje dar kartą E. Z. buvo paklausta, ar jis vairavo automobilį, dar kartą buvo pasiūlyta nusistatyti girtumą, tačiau jis neprisipažino vairavęs automobilį ir kategoriškai atsisakė pasitikrinti, sakydamas, kad jis jokio automobilio nevairavo. Bendraujant su E. Z., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, elgsena visiškai neadekvati, todėl kilo įtarimas, kad jis gali būti apsvaigęs nuo alkoholio ir galimai narkotikų. Po keleto prašymų nusistatyti girtumą, E. Z. dar kartą tai daryti kategoriškai atsisakė. Įtariant, kad E. Z. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir įvykio vietoje nustačius įvykio liudininką, kuris teigė, kad automobilį vairavo būtent E. Z., todėl buvo nuspręsta jį sulaikyti, ir pasodinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Atliekant kolegai S. M. E. Z. dalinę apžiūrą prie tarnybinio automobilio, šis pradėjo elgtis agresyviai, juos keikė necenzūriniais žodžiais. Mosikuodamas rankomis priešinosi policijos pareigūnui S. M. taip siekdamas išvengti sulaikymo, todėl buvo nuspręsta panaudoti fizinę jėgą bei kovinių imtynių veiksmus. Tačiau E. Z. toliau aktyviais veiksmais priešinosi, t. y. stangino rankas, spardėsi kojomis, bei bandė rankomis suduoti jam ir S. M. Sulaikant minėtą asmenį, šis iš kojų kelis kartus spyrė jam į kojas. Kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu S. M. bandant pargriauti E. Z. ant žemės, šis S. M. įkando į dešinės rankos penktąjį pirštą, ir dėl to iš piršto pradėjo bėgti kraujas. Panaudojant fizinę jėgą bei kovinių imtynių veiksmus E. Z. buvo pargriautas ant žemės. Pargriaunant E. Z. staiga kairės rankos plaštakoje ir riešo srityje pajuto stiprų skausmą. Krisdamas ant žemės E. Z. sugriebė S. M. už tarnybinės uniformos džemperio gobtuvo ir jį nuplėšė. Pargriovus E. Z. jis ir toliau stangrino rankas, jas laikė po savimi ir neleido, kad būtų uždėti antrankiai. Kadangi aktyviais savo veiksmais kėlė realų pavojų pareigūnų gyvybei ir sveikatai, todėl prieš asmenį S. M. panaudojo spec. priemonę, t. y. dujas. Tačiau asmuo nenurimo ir toliau agresyviai elgėsi, todėl buvo panaudota spec. priemonė – elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Po „Taser“ panaudojimo E. Z. buvo uždėti antrankiai bei asmuo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo S. M., nes nukentėjo įvykio metu. Baigus tarnybą dėl stipraus skausmo kairės rankos srityje pats nuvyko į VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių išsamesniam tyrimui. Sekančią dieną gavo nedarbingumo pažymėjimą dėl patirtos traumos. Nedarbingume buvo 11 dienų. E. Z. pretenzijų turi, jei gražiuoju nesusitars, reikš civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje 200 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. l. 72-75);

– ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. Ž. parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d., laiko tiksliai pasakyti negali, apie 12.00 val. dienos, jis ir jo draugas T. B. atėjo pėsčiomis į aikštelę Ventoje, netoli estrados, tikslaus adreso negali pasakyti, kurioje susitiko su E. Z. ir M. M. Jie buvo su automobiliu (duomenys neskelbtini). Kas prieš jiems ateinant vairavo automobilį, jis pasakyti negali. Kas tiksliai sėdo už automobilio vairo jiems atėjus, negali pasakyti, ar E., ar T. Nepamena. Gal kažkokiu momentu ir vairavo E. Prisimena, kad jie važiavo į pušyną, esantį Žerkščiuose ir į naująją parduotuvę "Norfą", esančią Ventoje. Kur pirma važiavo, ar į pušyną, ar į parduotuvę tiksliai neprisimena. Prisimina, kad važiuodavo ne per Ventos centrą, o per žiedą tiesiai link Žekščių tilto. Po pasibuvimo pušyne, jei gerai prisimena, važiavo tiesiai į Naująją Akmenę. Bent jam taip atrodo, tačiau to tvirtinti negali, gal kažką ne taip įsidėmėjo. Tik žino, kad važiuojant į Naująją Akmenę vairavo T. B. Girdėjo, kaip E. pasiūlė T. vairuoti jo automobilį sakydamas, kad jei sustabdys policijos pareigūnai visą atsakomybę prisiims jis. Įvažiavus į Naująją Akmenę prasilenkė su policijos automobiliu. Jis tuo metu sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, T. B. vairavo, gale kairėje pusėje sėdėjo M. M., o dešinėje pusėje E. Z. Sustojus T. šalikelėje ir užgesinus automobilį jis perlipo į galą ir atsisėdo už jo, o E. liko sėdėti viduryje. Policijos pareigūnams iškart nepasakė, kas vairavo, nes manė, kad čia draugų (E. ir T.) reikalas, tegul jie ir prisiduoda. Po to jį apklausė policijos pareigūnai jis jiems davė melagingus parodymus, nes parodymus davė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesuprato ką kalba ir kokia atsakomybė už tai gresia. Tikriausiai dėl to ir pasakė, kad vairavo E., nes manė, kad jis tesės savo žodį ir prisiims atsakomybę. Kai E. pasipriešino policijos pareigūnams jis matė galimai ne viską. Matė, kaip E. labai spardėsi, užlaužė kažkokiam pareigūnui ranką, taip pat matė kaip ir kando pareigūnui į ranką, tačiau ar tam pačiam, ar kitam pareigūnui, kuriam ranką užlaužė, tiksliai negali pasakyti. Po to subėgo kiti pareigūnai ir E. greitai pakėlė ir išsivedė į automobilį. Prisimena tik tokias nuotrūpas, nes tuo metu kalbėjosi. Jo akimis, tokiais veiksmais E. priešinosi policijos pareigūnams būti sulaikomas. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 42-45);

– ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. M. parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, buvo su draugu E. Z. nuvažiavę į Ventą jo automobiliu (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Būnant Ventoje aikštelėje, netoli stadiono, su E. nusprendė išgerti alkoholio. Tada E. susitarė su savo drauge G., kad ji atvažiuos parvaryti automobilio. Tada jie pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Jiems bebūnant toje aikštelėje prie jų priėjo T. B. ir Ž. (vardo neprisimena). Jis juos matė pirmą kartą, bet kiek suprato, E. juos minimaliai pažinojo. Kalbant su jais jam jie nepasirodė išgėrę. T. su jais alkoholio nevartojo, bent jis to asmeniškai nematė, Ž. alkoholį kartu su jais vartojo. Praėjus gal kokioms 3-5 minutėms nuo susitikimo su minėtais vaikinais, išsikalbėjo, kad jis su E. laukia G. (E. draugės), kad parvežtų namo. T. B. pradėjo sakyti, kad jis turi vairuotojo teises ir norėtų pabandyti pravažiuoti su sedanu, nes jis turi universalą. Norėjo palyginti. E. leido jam pasivažinėti, T. važinėjo po Ventą, dar buvo užsukę į pušyną, tiksliai kelio kur važiavo neprisimena, tik žino, jog būnant Ventoje kilo mintis, kad reikia važiuoti į Akmenę. T. sutiko ir toliau vairuoti, jis jo akimis vairavo neatsargiai, bent jam taip pasirodė. Liepė jam liautis, bet jis vėl pradėdavo „mandravoti“. Jis galvojo, kad jis tik norėjo pasipuikuoti prieš aplinkinius. Įvažinėjant į Naująją Akmenę prasilenkė su policijos automobiliu, kuris pradėjo stabdyti juos. Jis tuo metu sėdėjo gale, kairėje pusėje. Šalia jo sėdėjo E. Z., Ž. sėdėjo priekyje keleivio pusėje, o T. B. vairavo E. automobilį. T. B. sustojus kelkraštyje, kol prie jų priėjo pareigūnai, jis staigiai šoko į galą ir atsisėdo E. ant kelių ir pradėjo jiems sakyti, kad jis yra išgėręs. Tada tik suprato, kad galimai ir T. gali būti neblaivus. Kai pareigūnai tądien klausė, kas vairavo automobilį jis nieko nesakė, nes buvo išgėręs ir nenorėjo nieko skųsti, galvojo tegul kaltininkas pats prisiduoda. Besiaiškinant įvykio aplinkybes matė, kai pareigūnai jau dėjo E. antrankius, E. žiūrėjo į jį ir prašė jo, kad pasakytų, kas vairavo automobilį, sakydamas „tu jo paskutinioji viltis“. Jis lingavo galvą į šonus, kad suprastų, jog nieko nesakys. Tuo pat metu E. Z. pradėjo stingdinti rankas neleisdamas uždėti pareigūnui antrankių. Tada du pareigūnai bandė jam užlaužti rankas, kad galėtų uždėti antrankius. E. aktyviais veiksmais vengė būti sulaikomas šaukė, visaip muistėsi, matė kaip E. lyg su dviem pareigūnais nukrito ant žemės ir pradėjo ridentis į griovį. Po to E. toliau aktyviai priešinosi, muistėsi, nedavė rankų, tuo metu trys pareigūnai ji bandė sutramdyti ir tik panaudojus taserį jiems pavyko uždėti E. antrankius. Jis negali nurodyti, kokiam pareigūnui kokius smūgius sudavė E., nes ten toks įvyko susistumdymas, grumtynės, o ne kažkokių smūgių davimas. Taip pat gali pasakyti, kad jis negirdėjo, kad E. būtų taręsis su T., kad jei sustabdys pareigūnai, E. prisiims atsakomybę. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 48-51);

– ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas T. B. parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, jis buvo su draugu M. Ž. Susitikus su E. Z. ir M. M. aikštelėje jis jau buvo išgėręs nemažai alkoholio, t. y. 0,5 l talpos degtinės, 40 laipsnių stiprumo, išgėrė dviese. Jis E. ir M. M. nesakė, kad yra išgėręs, bet jam atrodė, kad tai yra akivaizdu, tačiau gal jie galėjo to ir nesuprasti. Bekalbant su draugais jis pats paprašė E. pavažiuoti jo automobiliu, nes pats turi (duomenys neskelbtini) automobilį ir norėjo palyginti. E. leido prieš tai prašydamas parodyti vairuotojo teises, E. sakė, kad yra blaivas. Su E. buvo susitarę, kad jei sustabdys policija, atsakomybę prisiims E. Z., tokiu atveju, jei jis viršytų greitį, ar nupaveiksluotų trikojis, ar už kažkokį kitą administracinį nusižengimą. Tada jis sėdo už vairo ir jie važinėjosi, kai važiavo į Naująją Akmenę, įvažiavus į miesto teritoriją, prie autobusų stovėjimo aikštelės prasilenkė su policijos pareigūnų automobiliu. Policijos pareigūnai apsisuko ir su įjungtais švyturėliais pradėjo jį stabdyti, jis atsistojo šalikelėje ir iškart užgesinęs automobilį šoko į galą. Atsisėdo dešiniajame šone, o E. paliko sėdėti viduryje. Policijos pareigūnams neprisipažino, kas vairavo automobilį, todėl jiems visiems nustatė girtumus. Jis neprisipažino, nes galvojo, kad gal E. prisiims atsakomybę ne tik už smulkius administracinius nusižengimus, bet ir už šį, nes suprato, kad yra stipriai išgėręs. Todėl M. Ž. ir pasakė pareigūnams, kad vairavo E., nes jis girdėjo jo su E. susitarimą, galvodamas taip, kaip jis, kad prisiims ne tik administracinius nusižengimus. Arba tiesiog ne taip suprato jų susitarimą. Momento kai E. pasipriešino policijos pareigūnams jis nematė. Tuo meta kalbėjo su kitu pareigūnu. Matė tik kaip jau pareigūnai kėlė E. ir vedėsi jį link automobilio. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 54-57);

– įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra Naujojoje Akmenėje, nuo J. Dalinkevičiaus ir V. Kudirkos g. sankryžos, už 100 metrų, einant V. Kudirkos gatve link šiaurinės pusės, ties dešine kelio puse yra autobusų stotelė. Autobusų stotelėje stovi pilkos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas priekine dalimi link šiaurinės pusės. Automobilio salone, tarp vairuotojo sėdynės ir galinių sėdynių esančio tarpo, ant žemės padėtas pusiau pilnas alkoholinio gėrimo "Jim Beam" butelis (b. l. 27-33);

– 2020 m. gegužės 27 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. M. nustatyta dešinės plaštakos V piršto kąstinė žaizda. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas padarytas 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. S. M. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jam nustatytos žaizdos supūliavimo (prasidedančios flegmonos) ir užsitęsusio gydymo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 117-118);

– 2020 m. liepos 16 d. apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai, daryti pareigūnų "Body" kamerų (b. l. 88-92);

– iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad E. Z. nustatytas 0,88 promilių neblaivumas (b. l. 127-29);

– Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti Nr. 2 nurodyta, kad E. Z. yra vartojęs psichoaktyvių medžiagų (amfetamino, kokaino, ekstazi, metamfetamino).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam S. M. padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti teismo medicinos specialistų pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo E. Z. tyčinių smurtinių veiksmų kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, o kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą, arba 2) grasinant jį tuoj pat panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 286 straipsnyje atskleisti ir E. Z. kaltei įrodyti. Kaltinamasis E. Z. savo kaltę pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, apžiūros protokolai, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalas.

BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis – formali, todėl jis laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, asmuo pradeda naudoti fizinį smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų sudaryti susitarimai dėl žalos atlyginimo (b. l. 189-190).

Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti E. Z. kaltu, padarius nusikalstamas vaikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 286 straipsnyje. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siūlo skirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio bei atlyginti turtinę žalą. Už BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio bei atlyginti turtinę žalą Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.

E. Z. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 191-193).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

E. Z. tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. Nusikalto būdamas teistas už baudžiamąjį nusižengimą, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 139-141, 142-146), pagal Sodros duomenų bazės išrašą nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 147, 148). Duomenų apie priklausomybių ligų gydymą nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis E. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal BK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vieną iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. Z. pasiūlytas bausmes: už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – laisvės apribojimą, nustatant jos terminą didesnį už šios bausmės vidurkį bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio bei atlyginti turtinę žalą; už BK 286 straipsnyje numatytą veiką – viešųjų darbų bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2K-345-507/2015). E. Z. padarytos nusikalstamos veikos vertinamos kaip idealioji nukaltimų sutaptis, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir E. Z. skirtina subendrinta laisvės apribojimo bausmė.

Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, tuo pačiu įspėjant kaltinamąjį, kad nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmė bus keičiama areštu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 16 d. 18 val. 30 min. iki 2020 m. gegužės 18 d. 13 val. 30 min. (dvi dienos), kurios prilyginamos keturioms laisvės apribojimo dienoms (b. l. 184).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinis diskas su 2020 m. gegužės 16 d. įrašu iš įvykio vietos, saugomas prie bylos, paliktinas prie bylos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (b. l. 186-187).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. Z. laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 16 d. 18 val. 30 min. iki 2020 m. gegužės 18 d. 13 val. 30 min. (dvi dienos), ir laikyti E. Z. atlikus dalį bausmės – 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti E. Z. 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su 2020 m. gegužės 16 d. įrašu iš įvykio vietos, saugomą prie bylos, palikti prie bylos.

Išaiškinti E. Z., kad jis privalo:

– be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

– vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;

– nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Išaiškinti E. Z., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Jasutienė