- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- I3-1054-428/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02955-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- žemės ūkio bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “, "Šaltekšnis"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2021-10-25 nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J31-388/2021 (toliau – ir Nutarimas) ir paskirti mažesnę negu nustatyta minimali baudą.
Pareiškėja skunde (b. l. 1–4) nurodė, kad iš dalies nesutinka su Nutarimu, nes paskirta bauda yra per griežta ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, prieštaraujanti teisingumo ir proporcingumo principams. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 52 straipsnyje numatyta, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Nuo pat pažeidimo paaiškėjimo dienos pareiškėja bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais ir nedelsdama ėmėsi priemonių pašalinti patikrinimo metu nustatytus trūkumus. Iš karto po 2021-09-10 atlikto patikrinimo siekdama, kad į aplinką, kad ir po valymo, nebūtų išleidžiamos nuotekos, pareiškėja sudarė nuotekų priėmimo sutartį ir įsigijo vilkiką su puspriekabe nuotekoms vežti. Tam įmonė, net ir esant sunkiai finansinei padėčiai, išleido daugiau kaip 15 000 eurų. Pažymėtina, kad pareiškėja nuolat deda pastangas, kad neterštų gamtos, ir tam įsigyja įvairių priemonių nuotekų valymui ir paslaugų nuotekų surinkimui, valymui ir nuotekų dumblo tvarkymui. Tai patvirtina pridedamos PVM sąskaitų faktūrų kopijos. Pareiškėja pripažino padariusi pažeidimus ir neginčijo jų padarymo aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad dėl šio pažeidimo būtų kilę žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms.
Pastaruoju metu pareiškėja savo vykdomoje veikloje patiria nuostolių ir turi finansinių sunkumų. Šias aplinkybes patvirtina su skundu teikiamos pelno (nuostolių) ataskaitos, iš kurių matyti, kad šie metai įmonei yra nuostolingi. Nepaisant to pareiškėja yra socialiai atsakinga ir būdama, galima sakyti, vienintelė įmone (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkėse, ir žinodama, kad nedarbo lygis minėtoje vietovėje yra itin didelis, siekia išsaugoti darbo vietas darbuotojams, kurių įmonėje dirba daugiau kaip penkiasdešimt ir kurie yra daugiausia iš aplinkinių vietovių. Be to, pareiškėja, net ir patirdama nuostolių, pinigais ir savo produkcija remia (duomenys neskelbtini) ir aplinkinių kaimų bendruomenių organizuojamus renginius.
Todėl akivaizdu, kad paskirtos 5 000 eurų dydžio ekonominės sankcijos taikymas pažeistų proporcingumo ir teisingumo principus, o tokio dydžio ekonominė sankcija būtų neadekvati pareiškėjos padarytam teisės pažeidimui ir aiškiai per didelė, turinti neigiamos įtakos ne tik pareiškėjos veiklai, bet ir Kalvarijos savivaldybės bendruomenei, todėl turi būti sumažinta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b. l. 42–43) nurodė, jog skyrius nustatė, kad pareiškėja 2020 ir 2021 metais į aplinką leido gamybines nuotekas po valymo, kurių kiekis buvo didesnis nei 5 m³ per parą, neturėdama Taršos leidimo, todėl pažeidė Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 (toliau – ir Taisyklės), 6 punkto, 1 priedo 1.1 punkto, o taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Atsakovas 2021-10-25 Nutarimu pareiškėjai už ūkinės veiklos vykdymą, neturint Taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, paskyrė ekonominę sankciją – 5 000 eurų baudą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje.
Kadangi paties pažeidimo padarymo fakto pareiškėja neginčija, o sprendimas skirti ar ne mažesnę baudą pareiškėjai yra teismo prerogatyva, atsakovas prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra. Atsakovas neginčija pareiškėjos skunde išdėstytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pažymi, kad sankciją pareiškėjai paskyrė laikydamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnyje nustatytų ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui nuostatų. Atsižvelgiant į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į tai, kad jos veikoje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jai už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta minimali ekonominė sankcija – 5 000 eurų bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilęs dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021-10-25 nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J31-388/2021, kuriuo pareiškėjai paskirta 5 000 Eur ekonominė sankcija, pakeitimo.
Pareiškėja neginčija Departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus Nutarime nustatytų faktinių aplinkybių ir nustatyto pažeidimo, tačiau prašo teismo sumažinti ekonominės sankcijos dydį.
2021-09-10 vykusio neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja nuo 2020-12-01 išleidžia į aplinką daugiau kaip 5 m³ per parą gamybinių nuotekų po valymo, neturėdama taršos leidimo, nors tokiai veiklai leidimas reikalingas.
Tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Taisyklių 6 punkto, 1 priedo 1.1 punkto ir 1 priedo 1 priedėlio 1 punkto 2 papunkčio, Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsakomybė už tokį pažeidimą numatyta Įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje. Departamentas 2021-10-25 Nutarimu skyrė ekonominę sankciją – 5 000 Eur baudą (b. l. 45–54, 73–75).
Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Byloje ginčo nėra, jog pareiškėja neturėjo taršos leidimo, todėl pažeidė Taisyklių 6 punkto, 1 priedo 1.1 punkto ir 1 priedo 1 priedėlio 1 punkto 2 papunkčio reikalavimus.
Pareiškėja nurodo, kad, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ekonominė sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog institucijų priimtų sprendimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias, kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr., pvz., sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-3056/2011, Nr. A662-2368/2011, Nr. A502-114/2012, kt.). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007, 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Konstatuotina, kad teismas turi diskreciją įvertinti, ar atsakovo paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjo padarytam teisės pažeidimui, taip pat teismas įpareigotas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą.
Atsakovas skirdamas ekonominę sankciją įvertino pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. jog pareiškėja padėjo tyrimui, savanoriškai teikė informaciją. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Kaip minėta, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, yra teismo prerogatyva, diskrecijos teisė, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.
Pareiškėja, skunde nurodžiusi, jog pripažino pažeidimą, nedelsdama ėmėsi priemonių pašalinti patikrinimo metu nustatytus trūkumus (2021-09-27 sudarė nuotekų priėmimo sutartį, įsigijo vilkiką su puspriekabe nuotekoms vežti (b. l. 10–16), nebuvo sukelta jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala aplinkai ar žmonėms, nurodė, jog įmonės veikla šiuo metu yra nuostolinga (b. l. 26–28).
Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad pareiškėjos pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių, žalos aplinkai, valstybės ekonominiams interesams, į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su institucija, gailisi dėl padaryto pažeidimo, pažeidimas pašalintas iš karto po patikrinimo ir atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktas pelno (nuostolių) ataskaitas, juridinių asmenų registro pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 26–28), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais darytina išvada, jog Nutarimu nustatyta sankcija yra aiškiai per didelė padarytam teisės pažeidimui, jos taikymas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principą, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda. Pareiškėja prašo teismo Nutarimą pakeisti ir skirti mažesnę baudą negu nustatyta minimali bauda. Teismas, nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, sprendžia, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Todėl pareiškėjos skundas tenkinamas, pakeičiant Departamento Nutarimą ir skiriant pareiškėjai 1 000 Eur ekonominę sankciją.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021-10-25 nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J31-388/2021 paskirtą 5 000 Eur ekonominę sankciją pakeisti į 1 000 Eur ekonominę sankciją.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.