- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-199-638/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16598-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui A. V. Š dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Š. (toliau – ieškovė) ieškinyje prašė santuoką tarp A. Š. ir A. V. Š., sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje, akto įrašo Nr. 455, nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 5 000 Eur moralinei žalai atlyginti, nutraukiant santuoką, palikti pavardes – Š., Š., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys susituokė 2009 m. gegužės 8 d. Ieškovė siekė išsaugoti šeimą, taikstėsi su atsakovo ūmiu būdu, nepagarba ir terorizavimu. Šalių šeima iširo dėl sutuoktinio kaltės, o tai nulėmė atsakovo netinkamas elgesys šeimoje, netinkamas požiūris į šeimą, nesugyvenamas charakteris, nesupratingumas, smurto vartojimas, visiškas neprisidėjimas prie šeimos gerovės bei atsakovo neištikimybė. Šalys kartu negyvena faktiškai daugiau negu vienerius mietus. Atsakovui svetimas užuojautos jausmas ar elementarus žmogiškumas, supratimas, moralinės vertybės.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. V. Š. (toliau – atsakovas) pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas atsiliepimu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, sutiko su reikalavimu palikti ieškovei santuokinę pavardę. Nurodė, kad šalys nuo 2021 m. kovo mėnesio gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, nepalaiko šeimyninių santykių. Ieškovė ir atsakovas nuo santuokos sudarymo gyveno kartu Lietuvoje, vėliau su pertraukomis Airijoje. 2021 m. kovo mėnesį mirė atsakovo brolis ir atsakovas išvyko į Lietuvą, į brolio laidotuves, o grįžęs į Airiją nerado ieškovės bendruose namuose. Per visą santuokos laikotarpį ieškovė ne kartą ilgesniam ar trumpesniam laikui buvo išsikrausčiusi arba gyveno atskirai. Atsakovas daugeliu atveju nežinojo nei kur ieškovė išvykdavo, nei su kuo gyvendavo įvairiais laikotarpiais, kurie trukdavo nuo 1 mėnesio iki pusės metų. Šalims gyvenant kartu išryškėjo interesų, charakterių, požiūrių į supančią aplinką skirtumai, tarpusavio santykiai atšalo, prasidėjo nesutarimai. Šalys nerado kalbos esminiais bendro gyvenimo klausimais. Atsakovas sutinka, jog teismas šalių santuoką nutrauktų, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės t. y. neištikimybės, nelojalumo, nepaisymo bendrų interesų, psichologinio ar net smurto. Atsakovas nesutinka, jog santuokos metu buvo neištikimas ieškovei. Tokie ieškovės kaltinimai nepagrįsti, tuo pačiu nepagrįsti ir ieškovės teiginiai, jog dėl atsakovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas po santuokos nutraukimo A. Š. paliko santuokinę pavardę Š., A. V. Š. paliko prigimtinę pavardę Š.. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad įrodymų, jog sutuoktinių elgesys vienas kito atžvilgiu būtų peržengęs visuomenėje priimtas ribas, šalys nepateikė – byloje nėra duomenų apie atsakovo vartojamą smurtą ar kenkimą šeimai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė konkrečių atsakovo pažeidimų, kurie lemtų santuokos nutraukimą dėl atsakovo kaltės. Ieškovė į bylą pateikė elektroninį laišką apie skrydžių datas ir numerius. Teismo vertinimu, šie rašytiniai įrodymai niekaip nepatvirtino ieškovės atstovo išsakytų argumentų, kad atsakovas, skraidydamas vienas, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismo posėdžio metu ir šalių atstovai, ir apklausti liudytojai patvirtino, kad šalys dažnai skraidė į Lietuvą po vieną, čia gyvena jų artimieji, atsakovas turi nekilnojamo turto. Ieškovės atstovas ir byloje apklaustos liudytojos nurodė, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo smurtą. Liudytoja G. K. nurodė, jog vežė ieškovę į policijos komisariatą dėl atsakovo panaudoto smurto. Byloje ieškovė nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kurie patvirtintų ieškovės ar liudytojos nurodytas aplinkybes. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo neištikimas ir pateikė kompiuterio ekrano fotonuotraukas. Teismas pateiktas fotonuotraukas vertino kritiškai, nurodė, kad iš pateiktų fotonuotraukų turinio nėra aišku, kas ir kada jas užfiksavo, kas ir kam rašė žinutes, nėra aiškus nei siuntėjas nei gavėjas. Teismas pažymėjo ir tai, kad elektroniniai laiškai rašyti 2012 metais, o byloje nustatyta, kad šalys gyveno kartu iki 2021 m. kovo mėnesio. Teismas atmetė liudytojų G. K. ir A. M. paaiškinimus, dėl šalių tarpusavio santykių. Teismas nurodė, kad jie yra šalių giminaičiai, ir gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje surinktą medžiagą, konstatavo, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko dėl jų abiejų kaltės, o pirmiausia – dėl jų pasisakymuose išryškėjusio jų nesuderinamumo.
6. Teismas nurodė, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė A. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinį dėl pripažinimo, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinį dėl 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo ieškovės naudai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų apimčiai perskirstyti pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo ieškovės ir apklaustų liudytojų G. K. bei A. M. nurodytas aplinkybes apie atsakovo neištikimybę, jo smurtą ieškovės atžvilgiu, vienareikšmiai suponuojančias atsakovo kaltę dėl ieškovės ir atsakovo santuokos iširimo, besąlygiškai vadovaudamasis tik vienos iš ginčo pusių - atsakovo paaiškinimais, kuris iš esmės tik viską neigė. Faktinę aplinkybę apie tai, kad ieškovė rado atsakovo susirašinėjimus su kitomis moterimis, kad ji pati gaudavo kitų moterų žinučių, patvirtino teisme apklausta liudytoja A. M., kuriai ieškovė apie tai išsipasakojo. Teisme apklaustos liudytojos G. K. ir A. M. patvirtino ieškovės įrodinėtas aplinkybes apie atsakovo smurtą jos atžvilgiu, o tuo pačiu ir žiaurų atsakovo elgesį su ieškove. Todėl laikytina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas ne tik iškraipė tikrąsias faktines aplinkybes bei neatskleidė bylos esmės, bet ir pažeidė esminius sprendimo motyvavimo reikalavimus (CPK 268 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis), priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
1.2. Teismas, konstatuodamas ir pačios ieškovės kaltę, pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmens lygybės įstatymui ir teismui, CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, bei buvo šališkas šioje byloje, nes pastatė apeliantę (ieškovę) į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu - atsakovu, o taip pat neleistinai tendencingai (išskirtinai atsakovo naudai) interpretavo byloje surinktus įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas.
1.3. Byloje surinkti įrodymai, liudytojų G. K. bei A. M. paaiškinimai, suponuoja išvadą, kad atsakovo neištikimybę, jo smurtą, patirtus pažeminimus ieškovė kentėjo ilgą laiko tarpą. Todėl jos patirti ilgalaikiai dvasiniai išgyvenimai turi būti tinkamai kompensuoti, o ieškovės prašoma 5 000 Eur suma, kaip neturinės žalos atlyginimas yra tik minimali kompensacija, atsižvelgiant į tai, kokius pažeminimus teko patirti, ir į šių pažeminimų pobūdį bei trukmę.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. V. Š. prašo ieškovės A. Š. apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Apeliantė neįrodė, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai santuoką pripažino iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė tiek 2021 m. spalio 21 d. ieškinyje, tiek 2022 m. lapkričio 3 d. apeliaciniame skunde dėmesį skyrė iš esmės tik tam, kad įrodytų tariamus sutuoktinio pareigų pažeidimus, tačiau visiškai neįrodinėjo priežastinio ryšio, t. y. kad konkretūs veiksmai ar neveikimas lėmė santuokos iširimą. Apeliantė suabsoliutina rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, kurių patikimumo negalima objektyviai patikrinti. Kas reiškia, jog apeliantė bando įrodinėti ir tarpusavyje sieti tik įrodymus, kurių patikimumo patikrinti negalima. Byloje nei vieno oficialaus ar kitokio objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų, kokias nors aplinkybes, susijusias su sutuoktinio pareigų pažeidimu.
2.2. Apeliantė tariamai patirtą neturtinę žalą grindžia tik įstatyme ir teismų praktikoje nurodytų formuluočių deklaratyviu atkartojimu, tačiau nepateikė įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kaip realiai jos pasireiškė. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad apeliantė patyrė kažkokį pažeminimą, išgyvenimus, dėl kurių būtų sutrikdytas jos įprastas gyvenimas ar atsirado kitokios pasekmės. Nėra duomenų, kad apeliantė negalėjo dirbti ar užsiimti kitomis įprastomis veiklomis, kreipėsi į psichologus, psichoterapeutus, psichiatrus ar kitus specialistus dėl pagalbos. Nėra duomenų, jog jai būtų paskirti ir vartoti vaistai. Nėra duomenų, kad apeliantei kilo kokios nors pasekmės, dėl kurių ji nebegalėtų įgyvendinti savo svajonių, tikslų. Todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad apeliantė patyrė kokias nors neigiamas pasekmes. Taip pat nėra jokių duomenų, kad būtų patyrusi turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinė instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo nustatymo (CK 3.60 straipsnis), įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis).
11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys susituokė 2009 m., kurį laiką gyveno Lietuvoje, paskui išvyko į Airiją. Abi šalys sutinka, kad kartu negyvena nuo 2021 m. kovo mėnesio.
13. Pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino visus šalių pateiktus įrodymus, nė vienas ieškovės pateiktas įrodymas nebuvo ignoruojamas, kaip kad nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos sutuoktinio kaltės prezumpcijos teismas pagrįstai netaikė, nes nė viena iš šiame straipsnyje nurodytų sąlygų (nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, žiaurus elgesys, neištikimybė, šeimos palikimas) nebuvo įrodyta.
14. Ieškovė įrodinėjo atsakovo žiaurų elgesį su ja, sumušimą, įvykusį ieškovės nenurodomu laiku. Smurto vartojimas buvo bandomas įrodinėti liudytojų G. K. ir A. M. parodymais, duotais 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje. Tačiau išklausius teismo posėdžio garso įrašą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimams, kad liudytojų parodymai buvo nekonkretūs, nenurodytas įvykio laikas, pačios liudytojos nematė ir konkretaus smurto vartojimo prieš ieškovę, tik iš pačios ieškovės paaiškinimo žino, kad smurtą vartojo būtent atsakovas. Ieškovė, jeigu ir buvo smurtas pavartotas jos atžvilgiu, iškart po įvykio nebuvo nuosekli: gydytojų apžiūros atsisakė, policijai pareiškimo nerašė. Todėl jokių objektyvių įrodymų, kada, koks smurtas ir kieno buvo panaudotas, nėra surinkta ir nėra teismui pateikta.
15. Kitas galimas sutuoktinio kaltės pagrindas – neištikimybė – buvo įrodinėjama telefono žinutėmis, Skype susirašinėjimo tekstu; skrydžių į Lietuvą sąrašu. Tačiau teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pateikti įrodymai kelia abejonių dėl savo formos: vadinamoji telefono žinutė yra Messenger paskyros „I. V.“ keleto žinučių vaizdas kompiuterio ekrane, vienoje žinutėje yra paminėtas A. S., klausiama jo telefono numerio, kita žinutė yra jau rusų kalba, neaišku, kuo susijusi su pirmąja žinute. Neaišku, kieno paskyros yra nuotraukoje, kada rašyta ir pan. Apibendrinant, pateiktoji nuotrauka net negali būti laikoma įrodymu, nes neatitinka patikimumo, tikrumo, sąsajumo reikalavimų. Tas pats pasakytina apie vadinamąjį susirašinėjimą su E., nes tai yra redaguojamas failas (word formato), atsakovas viso proceso metu šio susirašinėjimo nepripažino, todėl teismas pagrįstai juo nesirėmė. Apeliantės pateiktas skrydžių sąrašas taip pat niekuo nėra susijęs su atsakovo skrydžiais į Lietuvą 2014-2015 metais, nes neįrodo, kad būtent atsakovas nurodytais skrydžiais naudojosi, ir tuo labiau neįrodo atsakovo neištikimybės.
16. Duomenų, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip metus ja nesirūpino, taip pat nebuvo pateikta. Atsakovas įrodė priešingas aplinkybes, kad jis nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2022 m. mokėjo nuomą už butą Nr.7, L. P., M. S., T.. Vadinasi, faktas, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip metus ja nesirūpino, taip pat nebuvo įrodytas.
17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abu sutuoktiniai yra kalti tuo atveju, kai santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė, nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl santuokos nutraukimo yra abiejų sutuoktinių kaltė.
18. Duomenų, kad teismas buvo šališkas, pastatė apeliantę į blogesnę padėtį, teisėjų kolegija nenustatė. Nenustačius atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, nebuvo pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
19. Kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių kaltės nustatymą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
20. Atsakovui priteistina 544,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.