- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-15
- Bylos Nr.
- II-996-1129/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00835-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Pažeidėjas
- A. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. skundą dėl Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) 2025 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
(duomenys neskelbtini)) 2025 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) patraukė pareiškėją A. V. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) per nustatytą laikotarpį nepateikė (duomenys neskelbtini) tvarkytojui informacijos apie Asociacijos naudos gavėjus. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti (duomenys neskelbtini) tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 „Dėl juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų (toliau – Nuostatai) 13 punktą, Nuostatų 11.1 papunktį nurodyti duomenų tiekėjai duomenis apie juridinių asmenų (išskyrus investicines bendroves) naudos gavėjus teikia ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo. Vadovaujantis 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 2 straipsniu, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie naudos gavėjus (duomenys neskelbtini) varkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) įregistruota 1996 m. rugsėjo 20 d., todėl informacija apie Asociacijos naudos gavėjus (duomenys neskelbtini) varkytojui privalėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 1 d. Vadovaujantis Nuostatų 11.1 papunkčiu, 14 punktu, už (duomenys neskelbtini) teikiamų duomenų teisingumą, teisėtumą, tikslumą ir pateikimą laiku įstatymų nustatyta tvarka atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose nenurodyta kitaip. Už šį administracinį nusižengimą A. V. Nutarimu skirta nuobauda – 615 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, A. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2025 m. liepos 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodoma, kad Pareiškėjui buvo neaišku, kas apima sąvoką „naudos gavėjas“, jis bandė išsiaiškinti per (duomenys neskelbtini) konsultacijų portalą bei nurodytais telefonų numeriais, tačiau susisiekti su šia įstaiga buvo labai sudėtinga – telefonais retai kas atsiliepia. Buvo neaišku, kas yra naudos gavėjas jų tipo organizacijoje, kadangi nėra nei akcininkų, nei dirbančių už atlygį darbuotojų. Pagal logiką, naudos gavėjai yra visi klubo nariai, nes už surinktą paramą klubas apmoka dalyvių starto mokesčius varžybose. Pareiškėjas nurodo, kad jis pats nėra naudos gavėjas, greičiau – naudos davėjas, kadangi dirba savanoriškai be atlygio. Gauti konsultacijas iš (duomenys neskelbtini) buvo be galo sunku, nes įstaiga dirba tik darbo dienomis ir valandomis, pagalbos turėjo ieškoti laisvu nuo darbo metu. Skambinant tekdavo laukti net iki 30 min, turi garso įrašus, patvirtinančius nesėkmingus bandymus prisiskambinti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad portalas, kuriame turėjo registruoti naudos gavėją, veikė su trikdžiais arba visai neveikė, nebuvo galima pasirašyti dokumentų, neveikė nuorodos. Kadangi registraciją atlikdavo po darbo valandų, negavo jokios pagalbos. Pareiškėjas kreipėsi elektroniniu paštu į (duomenys neskelbtini), gavo atsakymą, kad portalas yra kūrimo stadijoje ir gali pasitaikyti klaidų. Naudos gavėją pakartotinai bandė įkelti 2025 m. gegužės 27 d., Portalas rodė, kad operacija įvykdyta, todėl tikėjosi, kad viskas tvarkoje. Gavęs nutarimą dėl baudos, bandė susisiekti su dokumente nurodyta specialiste, tačiau ji neatsiliepė telefonu, neatsakė į el. laišką. Pareiškėjas nurodo, kad jam neaišku, kokioje sistemoje reikia registruoti naudos gavėją – (duomenys neskelbtini) svetainėje minima (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) – puslapis nerastas. Konsultacijų galimybės buvo ribotos, nes telefonais neatsiliepė. Bylą nagrinėjusi Institucijos specialistė nurodo, kad naudos gavėjas neįregistruotas 2025 m. liepos 16 d., nors Pareiškėjo atidaromuose puslapiuose rodoma, kad registracija įvykdyta. (duomenys neskelbtini) įstatai, registracijos pažymėjimai ir vadovo duomenys buvo pateikti Institucijai, vadovas yra oficialiai įregistruotas, informacija apie naudos gavėją buvo prieinama. Nors informacija nebuvo pateikta (duomenys neskelbtini) tai nebuvo sąmoningas pažeidimas. Situacijoje yra abipusė kaltė – tiek dėl Registrų centro netinkamai veikiančio portalo, tiek dėl jų negebėjimo tinkamai perprasti sistemos. Nurodo, kad Asociacija visomis išgalėmis stengiasi laikytis įstatymų ir vykdyti valdžios nurodymus. Pareiškėjas nurodo, kad skirdama bauda, Institucija akivaizdžiai nesiekė vykdyti duomenų surinkimo funkcijos, bet padarė parodomąjį nubaudimą. Tai akcentuojama ir protokole – minima nepakankama vadovo kompetencija, naudojamos frazės „įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės“, nurodo, kad baudos skyrimas yra auklėjimo priemonė parodyti savo viršenybę, neatsižvelgiant į pačių padarytas klaidas bei sistemos trūkumus. (duomenys neskelbtini)“ metinis biudžetas yra labai nedidelis, užsiimama socialine veikla, moko vaikus orientavimosi sporto, bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas ir pats yra (duomenys neskelbtini) narys, moko šaulius navigacijos ir topografijos įgūdžių. Visų veikla yra savanoriška, be atlygio, todėl bet kokia bauda yra finansiškai labai sunki.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pateiktą skundą, prašo skundo netenkinti ir palikti Institucijos skundžiamą 2025 m. liepos 16 d. Nutarimą nepakeistą. Institucija pažymi, jog pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. (duomenys neskelbtini) tikslas – informacinių technologijų priemonėmis kaupti ir teikti duomenis turintiems teisę juos gauti fiziniams ir juridiniams asmenims apie: juridinių asmenų (uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų, viešųjų įstaigų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų, labdaros ir paramos fondų, kurie yra nevyriausybinės organizacijos (toliau – labdaros ir paramos fondai) dalyvius (5.1. papunktis); visų teisinių formų juridinių asmenų ir kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelė dalyvė yra valstybė ar savivaldybė) naudos gavėjus (5.2. papunktis). Be to, kaip minėta, visų juridinių asmenų pareiga atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus numatyta PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalyje. Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – JAR nuostatai) 38 punkte nustatyta, kad duomenis JAR tvarkytojui teikia steigiamo juridinio asmens steigėjai, juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kai taip nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, filialų ar atstovybių – valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip, Teisingumo ministerija, nemokumo administratorius, laikinasis administratorius; juridinio asmens likvidatorius (likvidacinės komisijos pirmininkas) (toliau – dokumentų ir duomenų teikėjai) ir kt. Pagal JAR nuostatų 39 punktą, jeigu dokumentų ir duomenų teikėjai veikia per atstovą, kartu su dokumentais JAR tvarkytojui turi būti pateikiami atstovo įgaliojimus patvirtinantys dokumentai. Pagal JAR nuostatų 40 punktą, jeigu duomenys JAR tvarkytojui teikiami elektroniniu būdu, dokumentų ir duomenų teikėjai gali pateikti JAR tvarkytojui minėtame punkte nurodytus dokumentus ir informaciją apie juridinio asmens, užsienio juridinio asmens arba kitos organizacijos filialo ar atstovybės atstovą (fizinį asmenį), kuris turės galimybę elektroniniu būdu JAR tvarkytojui pateikti pasikeitusius dokumentų ir duomenų teikėjo duomenis. Vadovaujantis PPTFPĮ 25 straipsniu, JADIS nuostatų, 11.1 papunkčiu, 13, 14 punktais, ANK 223 straipsnio 1 dalimi, už duomenų pateikimą laiku JADIS tvarkytojui atsako būtent juridinio asmens vadovas, o ne kiti asmenys. Institucija pažymi, kad Pareiškėjas skunde nurodo, kad gavęs Protokolą, bandė pateikti duomenis apie naudos gavėjus, tačiau dėl sistemos trikdžių to padaryti nepavyko. Jo teigimu, vadovas buvo oficialiai įregistruotas, o informacija apie naudos gavėją buvo prieinama, nors nebuvo pateikta per JADIS sistemą. Pareiškėjas teigia, kad informacijos nepateikimas nebuvo sąmoningas pažeidimas. Pasak Pareiškėjo, šioje situacijoje egzistuoja abipusė kaltė – tiek dėl Registrų centro portalo techninių nesklandumų, tiek dėl jo paties negebėjimo tinkamai naudotis sistema. Pažymi, kad Pareiškėjas pateikė įrodymus, jog bandė pateikti informaciją apie naudos gavėjus, tačiau tai padarė tik po to, kai gavo Protokolą. Įrodymų, kad būtų kreipęsis ar bandęs pateikti duomenis iki Protokolo gavimo, nepateikė. Pareiškėjas, būdamas Asociacijos vadovas (pirmininkas) ir atsakingas už įmonės dokumentų bei duomenų pateikimą JAR tvarkytojui per nustatytą laikotarpį, nesiėmė atitinkamų veiksmų ir neužtikrino, kad JADIS tvarkytojui informacija apie Asociacijos naudos gavėjus būtų pateikta įstatyme numatytu terminu. Pareiškėjas informaciją apie Asociacijos naudos gavėjus pateikė 2025 m. liepos 17 d. Taip pat pažymėta, kad nagrinėjamu atveju konstatuota, kad padarytas trunkamasis nusižengimas (informacijos JADIS tvarkytojui apie Asociacijos naudos gavėjus nepateikimas), kas reiškia, kad terminas skaičiuojamas nuo trunkamųjų nusižengimų paaiškėjimo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 27 d., 14.39 val. – Protokolo su nurodymu surašymo dienos. Priimant Nutarimą buvo įvertinta, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjui skirta bauda yra artima minimaliai ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatytai baudai, todėl 615 Eur dydžio bauda, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, negali būti laikoma per griežta. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų nusižengimų. Aukščiau išdėstytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad Asociacijos vadovas (pirmininkas) turėjo visas galimybes pateikti informaciją apie naudos gavėjus, ir už šios pareigos neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 1 dalimi, yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda, todėl Registrų centras priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, paskirdamas 615 Eur baudą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais motyvais.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
A. V. skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2025 m. liepos 16 d. nutarimu A. V. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 1 dalyje ir jam buvo skirta administracinė nuobauda – 615 Eur dydžio bauda.
ANK 223 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neteisingų juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui, juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui laiku teisės aktų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas nurodo, kad informacijos apie naudos gavėjus nepateikimas įvyko dėl abipusės kaltės – tiek dėl Institucijos tinkamai neveikiančio portalo, tiek dėl Asociacijos negebėjimo tinkamai naudotis reikalingais portalais, nurodo, kad nežinojo, kas tiksliai yra naudos gavėjas, konsultuotis su Institucija nepavyko, tačiau reikalingą informaciją apie naudos gavėjus yra pateikęs.
ANK 223 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą norminį administracinį teisės aktą, kuriame įtvirtinta teiktinos informacijos Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui pateikimo pareiga. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu valstybė ar savivaldybė yra vienas iš juridinio asmens dalyvių, šioje dalyje nurodyta informacija Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui teikiama tik apie kitus to juridinio asmens naudos gavėjus. Šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie naudos gavėjus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d. Taigi, paminėtos normos taikymas, be kita ko, yra siejamas su Įstatyme įtvirtinta pareiga pateikti visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims informaciją Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui apie juridinio asmens naudos gavėjus iki nustatytos datos, t. y. 2019 m. liepos 1 d. arba ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo.
Remiantis administracinio nusižengimo bylos duomenimis, teismas vertina, kad byloje esančių duomenų pakanka įrodyti, kad A. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 1 dalyje. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis PPTFPĮ 25 straipsniu, JADIS nuostatų, 11.1 papunkčiu, 13, 14 punktais, ANK 223 straipsnio 1 dalimi, už duomenų pateikimą laiku JADIS tvarkytojui atsako būtent juridinio asmens vadovas, o ne kiti asmenys. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. V. nuo 2016 m. gruodžio 18 d. yra (duomenys neskelbtini) vadovas (pirmininkas), taigi jis yra tinkamas subjektas patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymi, kad esamo teisinio reglamentavimo pagrindu nustatyta, kad Asociacijos vadovas (pirmininkas), ar jo įgaliotas asmuo, turėjo pareigą ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 1 d. pateikti JADIS tvarkytojui duomenis apie juridinio asmens naudos gavėjus, tačiau tokią informaciją apie naudos gavėjus Asociacija pateikė tik 2025 m. liepos 17 d., taigi, neginčytinai nustatyta, kad Asociacijos vadovas A. V. laiku nepateikė naudos gavėjų sąrašo, tą padarė praleidus 2019 m. liepos 1 d. terminą, todėl buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį. A. V. argumentai, kad reikiamos informacijos laiku nepateikė dėl to, jog internetinė platforma, per kurią turėjo pateikti, tinkamai neveikė, laikytini nepagrįstais ir vertintini kaip gynybinė pozicija. Iš bylos duomenų matyti, kad informaciją apie naudos gavėjus A. V. bandė pateikti 2025 m. gegužės 27 d., jau po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, taigi byloje nėra jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių Asociacijos vadovas negalėjo laiku pateikti reikalingos informacijos.
ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-744/2018). Šiuo atveju, (duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo faktą nustatė 2025 m. gegužės 27 d., ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Byloje nesant duomenų apie ankstesnius institucijos pažeidimo tyrimo veiksmus, administracinio nusižengimo protokolo surašymo diena laikytina ir šio trunkamojo nusižengimo nustatymo diena, todėl nusižengimo padarymo laikas protokole fiksuotas tinkamai ir pareiškėjo argumentai dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pabaigos atmetami kaip nepagrįsti.
A. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, remiantis administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad anksčiau už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus A. V. nėra baustas, per 5 metų laikotarpį administracine tvarka jis baustas 2 kartus, abu kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos. Įvertinęs bylos duomenis, tai, kad nenustatyta A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta jam už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).
Nėra abejonių, kad A. V. padarė administracinį nusižengimą, todėl skirtina nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau kaip jau minėta, tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pažeisto straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda nelaikytina proporcinga padarytam pažeidimui, teismas atsižvelgė ir į A. V. išdėstytą poziciją, į tai, jog tinkamai nežinojo, kas yra naudos gavėjas, bei į tai, kad jo veiksmuose piktybiškumo požymių nenustatyta, pareigą pateikti informaciją apie naudos gavėjus A. V. įvykdė.
Atsižvelgiant į A. V. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pasekmes, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes yra pagrindas pareiškėjui nutarimu paskirtą baudą pakeisti į įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.
(duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeisti ir A. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.