Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-07-22 · Administracinė byla Nr. eAS-1019-662/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-20Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2016-06-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-22
Bylos Nr.
eAS-1019-662/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01017-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“, Ko, "Ūrus" ir Ko
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūrai
Administracinė byla Nr. eAS-1019-662/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01017-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ūrus“ ir Ko (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Aplinkos apsaugos agentūra, Agentūra, atsakovas) 2015 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (15.11)-A4-1014 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (15.11)-A4-1014 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ galiojimą, kol šioje administracinėje byloje įsiteisės teismo sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Ūrus“ ir Ko prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (15.11)-A4-1014 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ galiojimą, kol šioje administracinėje byloje įsiteisės teismo sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-628-492/2015 nusprendė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, sustabdyti Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (15.11)-A4-1014 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ galiojimą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 11 d. buvo gautas atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros prašymas panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas informavo, kad Aplinkos apsaugos agentūroje 2015 m. gegužės 15 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros (toliau – ir Utenos rajono agentūra) 2015 m. gegužės 15 d. raštas Nr. (11-s)-174 (toliau – ir Raštas). Utenos rajono agentūra Raštu nurodė, kad 2015 m. balandžio 14 d. Utenos rajono agentūra, turėdama informacijos, kad UAB „Ūrus“ ir Ko neteisėtai veža iš VĮ „Visagino atominė“ paimtas atliekas ir jas talpina bendrovės eksploatuojamoje nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje (duomenys neskelbtini) Utenos r. sav., patikrino informaciją vietoje (patikrinimo aktas Nr. (11-KD)-41) ir nustatė, kad bendrovės darbuotojai iš krovininės transporto priemonės (valst. Nr. FTV 572) puspriekabės iškrauna ir į sandėlį, kuris nėra nurodytas UAB „Ūrus“ ir Ko išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. TU(2)-65 (toliau – ir TIPK leidimas), talpina iš VĮ „Visagino atominė“ atvežtas atliekas (2015 m. balandžio 14 d. krovinio gabenimo važtaraštis Nr. Par-1042, 12,855 t nebenaudojama elektroninė įranga), pagal atliekų klasifikavimo kodą 16 02 14. Utenos rajono agentūra neteisėtą atliekų talpinimo minėtoje atliekų tvarkymo aikštelėje faktą užfiksavo ir 2015 m. balandžio 17 d. (krovinio važtaraštis 2015 m. balandžio 17 d. Nr. Par-1083, statybinės griovimo atliekos). Taip pat pateikė informaciją, kad UAB „Ūrus“ ir Ko iš VĮ „Visagino atominė“ atliekų išvežimus vykdė 2015 m. balandžio 10 d. (16,745 t pavojingų atliekų), 2015 m. balandžio 15 d. (7,750 t pavojingų atliekų).

Pažymėjo, kad UAB „Ūrus“ ir Ko šiais veiksmais padarė aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą, nevykdydama TIPK leidime nustatytų sąlygų, neturėdama laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos (Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas SĮLD Nr. 031226 galiojo iki 2010 m. rugsėjo 22 d.) ir draudimo liudijimo poliso (Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas galiojo iki 2015 m. kovo 7 d.), tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingas – ilgiau kaip vienerius metus, turi gauti leidimus (TIPK ar Taršos leidimus), Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį, kurioje nurodyta, kad pavojingąsias atliekas surenkančios, vežančios, šalinančios ar naudojančios įmonės apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant tokią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai, Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, nes iki šiol neturi banko garantijos ar laidavimo draudimo sutarties, Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 „Dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklės), 35.1 papunktį, kuriame nurodyta, kad pavojingų atliekų tvarkymo licencijos turėtojas privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautinius sutarimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius licencijuojamą veiklos rūšį.

Nurodė, kad Utenos rajono agentūra raštu taip pat informavo, kad UAB „Ūrus“ ir Ko nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4980-734/2015, kuria UAB „Ūrus“ ir Ko buvo uždrausta (duomenys neskelbtini) Utenos r. sav., lauke laikyti pavojingas atliekas, taip pat bendrovė įpareigota visas nurodytoje aikštelėje laikomas atliekas perduoti atliekų tvarkytojams. Atsakovas prašė panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi netinkamai tvarkomos pavojingos atliekos gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai. Pažymėjo, kad pavojingų atliekų tvarkymo pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, TIPK leidimo ir pavojingų atliekų licencijavimo veiklos sąlygų laikymosi užtikrinimas yra aplinkos apsauga, t. y. viešasis interesas. UAB „Ūrus“ ir Ko vykdydama ūkinę veiklą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesilaikydama TIPK leidimo sąlygų, pavojingų atliekų licencijuojamos veiklos sąlygų dėl galimo ir objektyviai labai tikėtino pavojingų atliekų patekimo į aplinką kelia realią grėsmę žmogaus teisės į švarią aplinką įgyvendinimui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros prašymą tenkino ir netaikė (panaikino) reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (15.11)-A4-1014 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ galiojimą.

Teismas išdėstė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusiomis nutartimis pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones, nėra kliūtis proceso dalyviams pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo (pakeitimo) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-334/2007).

Atsakovas pateikė naujus duomenis apie tai, kad pareiškėjas pažeidžia Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, TIPK leidimo ir pavojingų atliekų licencijavimo veiklos sąlygas. Pažymėta, kad 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB 17 straipsnis, įtvirtinantis bendrąsias Pavojingų atliekų kontrolės nuostatas, numato, jog „valstybės narės imasi veiksmų, būtinų siekiant užtikrinti, kad pavojingų atliekų gamyba, rinkimas ir vežimas, saugojimas ir apdorojimas būtų vykdomi tokiomis sąlygomis, kuriomis geriausiai apsaugoma aplinka ir žmonių sveikata“. Aplinkos apsauga, kuriai pavojų gali sukelti neatsakingas pavojingų atliekų tvarkymas, kaip viešasis interesas ne kartą ad hoc yra pripažinta ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-349/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, rodančias pavojingą aplinkai pareiškėjo elgesį, tolesnis reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas – ginčijamo atsakovo sprendimo sustabdymas – iš esmės sukurtų tokią faktinę situaciją, jog pareiškėjas galėtų vykdyti padidinto pavojaus šaltinio veiklą, kurios vykdymui reikalinga licencija, neišpildžiusi specialiųjų reikalavimų. Teismo vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas labiau nei jų taikymas užtikrintų viešąjį interesą, t. y. būtų mažesnė tikimybė, kad įvykus draudiminiam įvykiui, o pareiškėjui neturint įstatymų numatytos formos laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos, nebeliktų subjekto, privalančio atlyginti nuostolius bei pašalinti aplinkai ir visuomenei pragaištingas pasekmes, kurias kelia pavojingos atliekos ir jų tvarkymas.

Pareiškėjo galimi finansiniai nuostoliai ir žala, panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemones, teismo vertinimu, negali paneigti ar sumenkinti viešojo intereso, nes šiuo atveju grėsmė valstybės turtui, žmonių sveikatai ir aplinkai yra svarbesnė negu pareiškėjo galimi finansiniai nuostoliai ir žala. Pažymėta, kad teismui patenkinus skundą dėl ginčijamo akto panaikinimo, pareiškėjui neužkertama galimybė reikalauti žalos atlyginimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei į atsakovo prašyme nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus darė išvadą, kad nėra pagrindo toliau taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl prašymas tenkintas.

III.

Pareiškėjas UAB „Ūrus“ ir Ko padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį bei klusimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki šios bylos sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Agentūros 2015 m. vasario 3 d. sprendimo „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ Nr. (15.11)-A4-1014 galiojimą.

Atskirajame skunde nurodo, jog jokių naujų faktinių aplinkybių teismui iš esmės nebuvo nurodyta. Pažymi, kad Pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000392, pareiškėjui išduota 2008 m. birželio 13 d., buvo panaikinta dėl to, kad įmonė nesilaikė TIPK leidime Nr. TU(2)-65 nustatytų sąlygų ir neva tai nepateikė laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos. 2015 m. gegužės 27 d. prašyme teismui atsakovas vėl nurodė, kad pareiškėjas nesilaiko TIPK leidime nustatytų sąlygų ir vykdydamas veiklą neturi laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos bei draudimo liudijimo poliso, tačiau šios aplinkybės jau buvo aptartos ankstesnėse teismų nutartyse (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartis), todėl minėtos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis ir nesudaro pagrindo revizuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. priimto sprendimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas skundžiamoje nutartyje perrašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo atveju UAB „Ūrus“ ir Ko nevykdė jokios kenksmingos aplinkai veiklos, bet vykdė teigiamą aplinkai veiklą – pavojingų atliekų tvarkymą. Nagrinėjamu atveju panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas bus priverstas stabdyti paruošiamuosius darbus atliekų išvežimui galutiniam šalinimui į užsienį, tuo bus neabejotinai pažeidžiamas ir viešasis interesas. Byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjui toliau vykdant ūkinę veiklą būtų daroma žala gamtai. Pareiškėjo įsitikinimu, laiku vykstantis ir nenutrūkstamas atliekų tvarkymas, nesant jokių objektyvių duomenų apie žalos kilimo grėsmę, labiau saugo viešąjį interesą negu veiklos sustabdymas.

UAB „Ūrus“ ir Ko atliekas tvarko laikydamasis visų reikalavimų, tokiu būdu atliekos yra visiškai apsaugotos nuo bet kokio atmosferos poveikio ir neturi net mažiausios galimybės patekti į aplinką. Tinkamai supakuotų atliekų laikymas lauke savaime nesukelia jokios grėsmės aplinkai ar žmonių sveikatai. Kita vertus, Agentūra nurodydama, kad dėl laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos nepateikimo gali kilti pavojus tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokią išvadą. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad įmonės veikla, neturint įstatyme nustatytos garantijos ar draudimo, pati savaime nėra laikoma aplinkai kenksminga veikla. Be to, atsakovas prašyme klaidingai nurodė ir tai, kad pareiškėjas, vykdydamas pavojingų atliekų tvarkymo veiklą, nėra apdraudęs savo civilinės atsakomybės ir neturi draudimo liudijimo poliso. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 10 d. su „If P&C Insurance AS“ filialu pasirašė draudimo sutartį BCA Nr. 00010836, kuri galioja iki 2016 m. balandžio 9 d. Taigi laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. pareiškėjas, vykdydamas pavojingų atliekų tvarkymo veiklą, buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę ir turėjo draudimo liudijimo polisą.

Pažymi, kad tiek laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. kuomet UAB „Ūrus“ ir Ko vykdė atliekų surinkimą iš VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“, tiek šiai dienai pareiškėjas turi galiojančią pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, kuri jam suteikia teisę tvarkyti (rinkti, saugoti, šalinti ir naudoti) pavojingas atliekas. Juo labiau kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog galimybės tvarkyti pavojingas atliekas suvaržymas sukelia tiesioginę grėsmę pareiškėjo veiklos tęstinumui, nukentės ne tik pati bendrovė, bet ir valstybė, nes reikšmingai sumažės mokami mokesčiai biudžetui. Taigi atsakovo teiginys, kad pareiškėjas neteisėtai vykdė atliekų surinkimą iš VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ yra visiškai nepagrįstas.

Pasisakydamas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4980-734/2015 nevykdymo, pareiškėjas pažymi, kad šio teismo sprendimas neturėjo visiškai jokios įtakos UAB „Ūrus“ ir Ko teisei teikti atliekų surinkimo paslaugas. Pareiškėjo nurodyti įrodymai ir kiti bylos dokumentai patvirtina pareiškėjo teiginius, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, o teismui galimai priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, padėties, buvusios iki ginčijamo akto, atkūrimas būtų itin sudėtingas arba negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimas yra neproporcingas ir neadekvatus veiksmas.

Nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. iki skundžiamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.), kadangi be licencijos pareiškėjui draudžiama eksploatuoti visas pavojingų atliekų tvarkymo aikšteles, dėl licencijos panaikinimo pareiškėjas bus priverstas nutraukti galiojančias ir vykdytinas sutartis su privačiomis ir valstybinėmis (savivaldybių) įmonėmis, praras kvalifikuotus darbuotojus, negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, neteks apie 80 proc. pajamų ir kils reali grėsmė dėl įmonės veiklos tęstinumo.

Atkreipia dėmesį, kad Agentūros 2015 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. (15.11)-A4-1014 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ yra priimtas ne dėl daromų aplinkai kenksmingų poveikių, o dėl to, kad pareiškėjas neva nepateikė laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos. Tačiau ginčas kilo ne dėl dokumentų nepateikimo ar prievolės neįvykdymo, bet dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų priimtinumo, t. y. jų turinio.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir pašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. kovo 18 d. nutartimi pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjui vėl buvo suteikta teisė vykdyti pavojingų atliekų tvarkymo veiklą, tačiau pareiškėjas ne tik kad netvarkė pareiškėjo atliekų tvarkymo aikštelėje sukauptų pavojingų atliekų, esančių (duomenys neskelbtini) Utenos r., bet ir vykdydamas naujai sudarytus įsipareigojimus, rinko ir kaupė naujas atliekas, kurių tik dalis perduota tvarkyti kitiems atliekų tvarkytojams. Tai patvirtina ir Utenos rajono agentūros Rašte nurodyta informacija. Pažymi, kad dėl tokių pareiškėjo veiksmų, turint teisę tvarkyti pavojingas atliekas, pavojingų atliekų kiekiai pareiškėjo aikštelėje ir toliau nevaldomai didėja, dėl ko didelė dalis sukauptų pavojingų atliekų kiekų šiuo metu laikomos lauke, tose vietose, dėl kurių pareiškėjas neturi TIPK leidimo, nes atliekos nebetelpa į sandėlius, kuriuose jos turėtų būti laikomos pagal šiai aikštelei išduoto TIPK leidimo sąlygas. Pareiškėjas vykdo pavojingų atliekų tvarkymo veiklą nesilaikydamas aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų, pažeisdamas teisės aktų nuostatas.

Agentūros nuomone, teismui priėmus sprendimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjui būtų sudaryta galimybė dar kaupti atliekas, didinti jų kiekį ir ateityje vengti jas sutvarkyti, tokiu būdu šią pareigą paliekant valstybei. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas toliau vykdys sutartinius įsipareigojimus rinkti, tvarkyti, laikyti pavojingas atliekas lauke atvirose vietose, neužtikrindamas pavojingų atliekų laikymo reikalavimų atitikimo nustatytiems teisiniams reikalavimams. Tokia savo veikla dėl galimo ir objektyviai labai tikėtino pavojingų atliekų patekimo į aplinką pareiškėjas kelia realią grėsmę žmogaus teisės į švarią aplinką įgyvendinimui. Remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, netinkamai tvarkomos pavojingos atliekos gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai. Nepritaikius (panaikinus) reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas turės atlikti visus veiksmus, įgyvendindamas Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nurodytas priemones. Vadinasi, licencijos galiojimo panaikinimas, kaip prevencinė priemonė, užtikrina, kad pareiškėjas, atliekų tvarkytojas, tinkamai sutvarkys pavojingas atliekas. Tokiu būdu bus užtikrinta viešo intereso apsauga ir išvengta poveikio aplinkai. Be to, pabrėžta, kad pasikeitus nurodytoms aplinkybėms, paaiškėjus naujoms, pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 71 straipsniu, turės teisę teismo prašyti pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Papildomai informuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį, kuria uždrausta pareiškėjui trijų mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 29 d., priimti pavojingas ir nepavojingas atliekas iš tiekėjų ar gamintojų ir kaupti jas įmonės veiklavietėje, adresu (duomenys neskelbtini) Utenos r.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui priėmus sprendimą palikti pirmosios instancijos teismo nutartį netaikyti (panaikinti) reikalavimų užtikrinimo priemonės, pareiškėjas vis tiek galėtų išvežti pavojingas atliekas iš (duomenys neskelbtini) Utenos r. esančios aikštelės, tačiau neturėtų teisės rinkti, saugoti, šalinti, naudoti naujų atliekų. Be to, pareiškėjas turi teisę net ir esant teisminiam ginčui, kreiptis į Agentūrą dėl naujos licencijos išdavimo dėl pavojingųjų atliekų tvarkymo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl pavojingųjų atliekų surinkimo, apvažiavimo būdu, vykdyti užteršto grunto, jo susidarymo vietoje, tvarkymo darbus. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, viešasis interesas būtų apsaugotas labiau. Vien tik laiku nepakoreguotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas savaime negali būti kvalifikuotas kaip išteklių naudojimo arba aplinkos apsaugos reikalavimai pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas Aplinkos apsaugos agentūros prašymą tenkino ir netaikė (panaikino) reikalavimo užtikrinimo priemonės sustabdyti Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr.(15.11)-A4-1014 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ galiojimą.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (15.11)-A4-1014 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui buvo panaikinta Pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000392, išduota 2008 m. birželio 13 d. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad įmonė nesilaikė TIPK leidimo Nr. TU(2)-65 26 punkte nustatytos sąlygos pavojingas atliekas laikyti tik uždarose patalpose, nevykdė Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469, 5, 13 punktuose nurodytos prievolės pateikti galiojantį garantą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi šioje byloje buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir, vadovaudamasis tuo, jog byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad TIPK leidimo Nr. TU(2)-65 26 punkte nustatytos sąlygos pavojingas atliekas laikyti tik uždarose patalpose nesilaikymas daro neleistiną neigiamą poveikį aplinkai, taip pat tai, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas nagrinėjamu atveju gali sukelti tokius padarinius pareiškėjo vykdomai veiklai, kurių atkūrimas teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą bus neįmanomas, teismas laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, sustabdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (15.11)-A4-1014 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ galiojimą.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog atsakovas pateikė naujus duomenis apie tai, kad pareiškėjas pažeidžia Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, TIPK leidimo ir pavojingų atliekų licencijavimo veiklos sąlygas, ir konstatavo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas labiau nei jų taikymas užtikrintų viešąjį interesą, šiuo atveju grėsmė valstybės turtui, žmonių sveikatai ir aplinkai yra svarbesnė negu pareiškėjo galimi finansiniai nuostoliai ir žala.

Pareiškėjo teigimu, jokių naujų faktinių aplinkybių atsakovas teismui nepateikė, todėl teismas nepagrįstai netaikė (panaikino) reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vienas iš pagrindinių motyvų, kuriuo vadovaudamasis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, buvo tai, jog, pirmosios instancijos teismui reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymą motyvuojant viešojo intereso – aplinkos apsaugos nuo kenksmingų poveikių – užtikrinimu, byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad TIPK leidimo Nr. TU(2)-65 26 punkte nustatytos sąlygos pavojingas atliekas laikyti tik uždarose patalpose nesilaikymas daro neleistiną neigiamą poveikį aplinkai.

Teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012). Taigi proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo, tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamos bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vertina, ar pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis naujai pateiktais duomenimis, pagrįstai nutarė netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ir atsakovo kartu su atskiraisiais skundais pateikti nauji įrodymai nevertintini.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo turėjo įvertinti, kokiais pagrindais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir nuspręsti, ar atsakovas pateikė duomenis, sudarančius pagrindą kitaip vertinti tas aplinkybes, kurių pagrindu buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo, įvertino atsakovo pateiktus dokumentus (Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros 2015 m. gegužės 15 d. rašte Nr. (11-s)-174) nurodytą informaciją) ir sprendė, jog atsakovas pateikė naujus duomenis apie tai, kad pareiškėjas pažeidžia Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, TIPK leidimo ir pavojingų atliekų licencijavimo veiklos sąlygas, ir konstatavo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas labiau nei jų taikymas užtikrintų viešąjį interesą. Tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas nevertino, ar atsakovas pateikė duomenis dėl tų aplinkybių, kurių pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, t .y. jog TIPK leidimo Nr. TU(2)-65 26 punkte nustatytos sąlygos pavojingas atliekas laikyti tik uždarose patalpose nesilaikymas daro neleistiną neigiamą poveikį aplinkai. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo naujai pateiktus duomenis, pažymi, jog Utenos rajono agentūros 2015 m. gegužės 15 d. rašte Nr. (11-s)-174) nurodyta informacija patvirtina, jog pareiškėjo darbuotojai iš krovininės transporto priemonės puspriekabės iškrauna ir į sandėlį talpina iš VĮ „Visagino atominė“ atvežtas atliekas, t. y. patvirtina, jog pareiškėjas užsiima pavojingų atliekų surinkimo veikla, tačiau nepatvirtina, jog TIPK leidimo Nr. TU(2)-65 26 punkte nustatytos sąlygos pavojingas atliekas laikyti tik uždarose patalpose nesilaikymas daro neleistiną neigiamą poveikį aplinkai.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo neįvertino, ar aplinkybės, kurios Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. kovo 18 d. nutartimi sudarė pagrindą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, sustabdyti Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (15.11)-A4-1014 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ galiojimą, yra pasikeitusios, ar atsakovas pateikė įrodymus, kurie sudarytų pagrindą kitaip vertinti minėtas aplinkybes, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė netaikyti reikalavimo užtikinimo priemonės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis naikintina, o atskirasis skundas tenkintinas, klausimą išsprendžiant iš esmės – atsakovo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo atmetant. Papildomai pažymėtina, jog teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė lieka nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros prašymo panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėIrmantas Jarukaitis