- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- eI-7108-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01017-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Bronius Januška, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Ūrus“, Ko
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūrai
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Eligijui Vinckui, atsakovės atstovėms Aušrai Palubinskienei ir Justinai Kalinkevičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Ūrus“ ir Ko skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Ūrus“ ir Ko (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovė) 2015 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (15.11)-A4-1014 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
Paaiškina, kad vykdydama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 11 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtintos Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 punkto reikalavimą, pateikė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir Utenos RAAD) įgytą praplėstą bendrosios civilinės atsakomybės draudimą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir draudimas).
Pareiškėjos nuomone, praplėstas bendrosios civilinės atsakomybės draudimas yra lygiavertis Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytai laidavimo draudimo sutarčiai ar banko garantijai. Utenos RAAD šio draudimo nepripažino kaip atitinkančio Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir Tvarkos 5 punkte nurodytiems dokumentams, todėl ginčijamu sprendimu panaikino pareiškėjos Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000392 (toliau – ir Licencija).
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad ginčijamame sprendime nurodyti pažeidimai nėra ir negali būti laikomi licencijuojamos veiklos reikalavimų pažeidimais, todėl ginčijamas sprendimas nepagrįstai ir neteisėtai grindžiamas Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 4 punktu.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad priimant ginčijamą sprendimą nebuvo vadovautasi Viešojo administravimo ir kituose nustatytomis taisyklėmis, turėjusiomis užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti skunde ir patikslintame skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu į skundą ir atsiliepimu į patikslintą skundą prašo pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą atmesti.
Paaiškina, kad 2015 m. sausio 7 d. raštu Nr. (15.11)-A4-98 informavo pareiškėją apie Licencijos galiojimo sustabdymą ir įpareigojo pašalinti Privalomuosiuose nurodymuose Nr. (11-KE)-70 ir Nr. (11-KE)-71 nurodytus pažeidimus iki 2015 m. sausio 27 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja Privalomojo nurodymo Nr. (11-KE)-70 neįvykdė, t. y. iki 2015 m. sausio 27 d. nepateikė laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos, užtikrinančios atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Privalomojo nurodymo Nr. (11-KE)-71 (užtikrinti, kad pavojingosios atliekos būtų laikomos tik uždarose patalpose) vykdymas buvo pratęstas iki 2015-02-17.
Nurodo, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 4 punkte nustatyta, kad licencija naikinama nepašalinus pažeidimų privalomajame nurodyme nustatytais terminais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjai buvo teisėtai ir pagrįstai ginčijamu sprendimu panaikinta Licencija.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės prašė skundą ir patikslintą skundą atmesti atsiliepimuose nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (15.11)-A4-1014 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjai buvo surašytas Privalomasis nurodymas Nr. 12-KE-10, kuriame nurodyta: sudaryti laidavimo draudimo sutartį (arba gauti banko garantą), užtikrinančią UAB „Ūrus“ ir Ko atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų; užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) aikštelėje vykdoma veikla nepažeistų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. TU(2)-65 26 p. nustatytų sąlygų – visas pavojingas atliekas laikyti tik uždarose patalpose. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėja Privalomąjį nurodymą Nr. 12-KE-10 skundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. birželio 12 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-99-283/2015 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
2014 m. lapkričio 27 d. buvo surašytas pakartotinis Privalomasis nurodymas Nr. (11-KE)-70, kuriame nurodyta, kad UAB „Ūrus“ ir Ko neįvykdė 2014 m. rugpjūčio 5 d. Privalomajame nurodyme Nr. 12-KE-10 nurodymų pateikti laidavimo draudimo sutartį arba banko garantą ir pakartotinai įpareigota iki 2015 m. sausio 27 d. juos pateikti; taip pat kitas 2014 m. lapkričio 27 d. pakartotinis Privalomasis nurodymas Nr. (11-KE)-71, kuriame nurodyta, kad UAB „Ūrus“ ir Ko neįvykdė 2014 m. rugpjūčio 5 d. Privalomajame nurodyme Nr. 12-KE-10 nurodymo užtikrinti, kad pavojingosios atliekos būtų laikomos tik uždarose patalpose ir įpareigota iki 2015 m. sausio 27 d. šiuos nurodymus įvykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. sausio 7 d. raštu Nr. (15.11)-A4-98 atsakovė informavo pareiškėją apie Licencijos galiojimo sustabdymą ir įpareigojo pašalinti Privalomuosiuose nurodymuose Nr. (11-KE)-70 ir Nr. (11-KE)-71 nurodytus pažeidimus iki 2015 m. sausio 27 d.
2015 m. sausio 16 d. buvo gautas pareiškėjos 2015 m. sausio 16 d. prašymas pakeisti sprendimą sustabdyti Licencijos galiojimą.
Atsakovei konstatavus, kad pareiškėja iki nustatyto termino neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. (11-KE)-70, priėmė ginčijamą 2015 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (15.11)-A4-1014 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“.
Nagrinėjamoje byloje vertinamas 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (15.11)-A4-1014 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Kaip matyti iš ginčyjamo sprendimo turinio, jis inter alia yra grindžiamas 2015 m. sausio 7 d. raštu Nr. (15.11)-A4-98 ir Privalomuoju nurodymu Nr. (11-KE)-70. Atsakovo priimti sprendimai yra nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais, todėl jie laikytini teisėtais ir pagrįstais ir nėra šios administracinės bylos vertinimo dalyku.
Privalomasis nurodymas Nr. (11-KE)-70 yra grindžiamas 2014 m. rugpjūčio 5 d. Privalomuoju nurodymu Nr. 12-KE-10, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra jau įvertintas anksčiau nurodytu Panevėžio apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu.
Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, matyti, kad jis priimtas vadovaujantis inter alia Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 4 punktu. Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 4 punktas nustato, kad pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas panaikinamas jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą laikotarpį nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti pažeidimai (4 punktas).
Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas sustabdomas, kai paaiškėja, kad licencijos turėtojas pažeidė licencijuojamos veiklos reikalavimus (1 punktas). Nagrinėjamu atveju 2015 m. sausio 7 d. raštu Nr. (15.11)-A4-98 vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 1 punktu buvo sustabdytas pareiškėjos Licencijos galiojimas ir pareiškėja įpareigota pateikti laidavimo draudimo sutartį arba banko garantą. Pareiškėjos nuomone, jos pateiktas bendrosios civilinės atsakomybės draudimas yra lygiavertis laidavimo draudimo sutarčiai arba banko garantui, todėl mano, kad nurodymą įvykdė tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs bendrosios civilinės atsakomybės draudimą (duomenys neskelbtini), konstatuoja, kad jis nėra lygiavertis laidavimo draudimo sutarčiai arba banko garantui, kadangi kaip matyti iš Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, šių garantijų tikslas yra užtikrinti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.
Pareiškėjos praplėstas civilinės atsakomybės draudimas apima tik garantijas dėl žalos padarytos tretiesiems asmenims pareiškėjai vykdant veiklą, tačiau neapima srities, su kuria Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis sieja laidavimo draudimo sutarties arba banko garanto reikalingumą, t. y. užtikrinti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.
Įvertinus byloje esančias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjos licencija buvo sustabdyta 2015 m. sausio 7 d. raštu Nr. (15.11)-A4-98, o pareiškėja įpareigota pateikti laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją. Sustabdymo pagrindu sprendime nurodytas Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 1 punktas ir nurodyta, kad pareiškėjai pateikti laidavimo draudimo sutartį arba banko garantą. Pareiškėja, kaip matyti iš bylos medžiagos šio reikalavimo neįvykdė.
Pareiškėjos motyvai, kad atsakovės reikalavimai nėra susiję su 12 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytu licencijuojamos veiklos reikalavimų pažeidimu išeina už šios administracinės bylos ginčo ribų, kadangi šie motyvai yra susiję su atsakovės 2015 m. sausio 7 d. rašto Nr. (15.11)-A4-98 teisėtumu ir pagrįstumu, kuris nėra šios administracinės bylos dalyku. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai reikalauja, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, tinkamai suformuluotų savo reikalavimą (skundo dalyką) ir nurodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo faktinį pagrindą). Tinkamas skundo dalyko ir pagrindo suformulavimas yra būtina procesinė teisės kreiptis į teismą sąlyga. Tik tinkamai suformulavus skundo dalyką ir pagrindą teismas gali spręsti dėl skundo priėmimo. Be to, būtent skundo dalykas ir pagrindas iš esmės apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-1832/2005). Administracinis teismas, net ir turėdamas pareigą būti aktyvus nagrinėjant administracines bylas, paprastai neturi teisės keisti reikalavimo pagrindą arba dalyką savo iniciatyva ir, nagrinėjant bylą, išeiti iš reikalavimo ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-506/2003).
2015 m. sausio 7 d. rašte Nr. (15.11)-A4-98 išdėstyta apskundimo tvarka ir terminai, šia tvarka pareiškėja įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepasinaudojo, vadinasi šis sprendimas nėra nuginčytas įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais. Atitinkamai vertinimas ar laidavimo draudimo sutarties arba banko garanto reikalavimas yra licencijuojamos veiklos reikalavimas išeina iš šios bylos nagrinėjimo ribų, nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko, todėl nenagrinėtinas.
Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir yra nustatyta, kad pavojingas atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas, kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.
Įvertinus išdėstytą, teismas konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai nustatė, jog egzistavo visos Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos licencijos galiojimo panaikinimui: licencija buvo sustabdyta Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu; buvo nustatytas terminas pareiškėjai pašalinti pažeidimus; nustatytu terminu pažeidimai pašalinti nebuvo.
Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus individualiam administraciniam aktui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Ūrus“ ir Ko skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.