- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- I-99-283/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00310-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui E.V.,
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei K.M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinių sprendimų panaikinimo atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, ir UAB (duomenys neskelbtini), ir Bendrovė) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti kaip nepagrįstus atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, ir Utenos RAAD) Visagino savivaldybės agentūros 2014 m. rugpjūčio 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Utenos RAAD 2014 m. rugpjūčio 20d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja skunde nurodė, kad Bendrovė pateikė atsakovui Utenos RAAD Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (polisą), serija (duomenys neskelbtini), ir taip įvykdė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 11 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtintų Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 5 punkto reikalavimus. Nurodyto draudimo liudijimo 1 ir 3 punktuose yra numatytas civilinės atsakomybės draudimas pagal Tvarkos 5 punktą, todėl pateiktas dokumentas prilygsta Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytoms laidavimo draudimo sutarčiai ir banko garantijai. Teigė, kad Utenos RAAD atsisakymas pripažinti nurodytą aplinkybę yra nepagrįstas, kadangi Atliekų tvarkymo įstatymas ir Tvarka konkrečios dokumentų rūšies, jų formos ar pavadinimo tiksliai neapibrėžia, o tik nurodo, jog įmonė turi pareigą sudaryti laidavimo sutartį. Pareiškėja teigė, kad ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo sudaryti laidavimo draudimo sutarties ar gauti banko garantijos. Teigė, kad banko garantijai gauti reikėjo patirti didžiulių finansinių išlaidų, kadangi bankai reikalavo įkeisti įmonės turtą, imti kreditą su didelėmis (12-15 proc.) palūkanomis. Be to, pareiškėja, remdamasi tuo, kad patikrinimą atliko ne Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūra ar Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūra, tvirtino, jog Utenos RAAD organizuotas patikrinimas buvo šališkas, atliktas tendencingai, t. y. turint tikslą nubausti (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Utenos RAAD, spręsdamas dėl pareiškėjos skundo, nepagrįstai rėmėsi gautais draudimo bendrovių atsakymais, kadangi teikdamas užklausimus apie galimybes sudaryti laidavimo draudimo sutartis, draudimo bendrovėms nenurodydavo draudimo sumos. Utenos RAAD, pasisakydamas dėl reikalavimo vykdyti TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 26 punkto reikalavimą ir visas atliekas laikyti uždarose patalpose, neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė dar 2012-01-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovą buvo informavusi, jog dėl Pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje Utenos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (toliau – Atliekų tvarkymo aikštelė) 2011-05-29 kilusio gaisro padarinių šalinimo viename iš sandėlių dalis atliekų bus laikoma lauke sandariai uždarytos ir uždengtos tentais, taip užtikrinant aplinkos apsaugą nuo taršos. Kadangi iki patikrinimo iš Utenos RAAD dėl tokios Bendrovės veiklos jokių prieštaravimų nebuvo gauta, tokie atsakovo veiksmai buvo suprasti kaip sutikimas. Pareiškėja pažymėjo, kad Atliekų tvarkymo įstatymas nedraudžia atliekas sandėliuoti lauke, tik reikalauja, jog būtų laikomasi jų saugojimo reikalavimų. Teigė, kad dėl šališkos Utenos RAAD ir jo buvusio vadovo veiklos Bendrovė negalėjo koreguoti Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento sąlygų ir reikalavimų, numatant galimybę dalį nepavojingų ir pavojingų atliekų saugoti atviroje aikštelėje. Akcentavo, kad atlikti šių veiksmų bei gauti Utenos RAAD leidimą statyti papildomus sandėlius Bendrovė negalėjo ir dėl teismine tvarka nagrinėtų ginčų dėl atsakovo 2012 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Aplinkos apsaugos agentūros 2012 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 2-8 b. l.).
Pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) atstovai advokatai A. K. ir E. V., iš esmės remdamiesi skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais motyvais ir argumentais, prašė tenkinti skundo reikalavimus.
Advokatas A. K., teikdamas paaiškinimus, akcentavo, kad Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis nėra tipinė civilinės atsakomybės draudimo sutartis, sudaryta tik pagal bendrąsias draudimo taisykles. Advokato A. K. teigimu, su UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” filialu sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis būtent ir yra užtikrinamas atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimas. Dėl šios priežasties tokia draudimo sutartis prilygsta laidavimo draudimo sutarčiai. Pareiškėjos atstovas pripažino, kad bendrovė iki 2012 m. buvo sukaupusi pakankamai lėšų, kad galėtų įgyvendinti atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą, o vėliau šių lėšų nebekaupė. Akcentavo, kad vykstant teisminiams ginčams dėl TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir licencijos galiojimo panaikinimo, Bendrovė objektyviai neturėjo galimybės sudaryti laidavimo draudimo sutarties, nes nė viena draudimo bendrovė nerizikuotų užtikrinti atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą 387 161 Lt sumai. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas A. K. patvirtino, kad dėl 2011 metais kilusio gaisro Utenos rajono agentūra leido laikyti atliekas lauke iki 2012 m. ir kad šios atliekos iki 2014 m. balandžio mėn. vykusio patikrinimo buvo kaupiamos. Kadangi Bendrovei buvo panaikinta licencija, tai trukdė pakoreguoti Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą taip, kad būtų galima tinkamoje taroje supakuotas pavojingas atliekas laikyti lauke.
(duomenys neskelbtini) atstovas advokatas E. V. pateikė rašytinius paaiškinimus ir juose nurodytus argumentus pakartojo, teikdamas paaiškinimus žodžiu. Bendrovės atstovas atkreipė dėmesį, kad su UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” filialu sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis prilygsta Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir Tvarkos 5 punkte nurodytoms banko garantijai ir laidavimo draudimo sutarčiai, nes nurodytos sutarties 1 ir 3 punktuose įtvirtintos sąlygos, užtikrina atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimą. Be to, advokatas E. V. tvirtino, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl Bendrovės ūkinės veiklos būtų daroma žala gamtai ar kad būtų reali grėsmė jai kilti. Nurodė, kad atliekos yra apsaugotos nuo bet kokio atmosferos poveikio ir nėra net mažiausios galimybės joms patekti į aplinką, nes yra saugomos sandariose pavojingų atliekų gabenimo ir sandėliavimo reikalavimus atitinkančiose talpyklose; šios talpyklos sudėtos Atliekų tvarkymo aikštelėje ant nelaidžios dangos.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos RAAD atsiliepimu prašė UAB (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą. Utenos RAAD nurodė, kad, pagal Atliekų tvarkymo įstatymo imperatyvias nuostatas, UAB „(duomenys neskelbtini) privalo turėti laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, kurios užtikrintų atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų saugojimo, naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Bendrovė Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų Utenos RAAD nepateikė, jų neturėjo ir per atliktą patikrinimą. Dėl šių priežasčių Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluotas reikalavimas gauti laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją yra teisėtas. Atsakovas teigė, kad remiantis UAB (duomenys neskelbtini) pateiktu Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimu, šio draudimo objektas yra žala, padaryta tretiesiems asmenims dėl draudėjo vykdomos veiklos, todėl tokia draudimo sutartis negali būti laikoma atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano faktinio įgyvendinimo užtikrinimu. Atsakovas, remdamasis Aplinkos ministerijos 2011 m. vasario 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtino, kad laidavimo draudimo sutartis ar banko garantija įmonės sukauptų atliekų ir atliekų tvarkymo įrenginių sutvarkymo užtikrinimui negali būti pakeistos civilinės atsakomybės draudimu dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimo. Utenos RAAD teigimu, Bendrovei kliūčių įvykdyti Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo: priimant nurodytą nurodymą, jokių teisminių ginčų tarp Utenos RAAD ir UAB „(duomenys neskelbtini) nevyko, draudimo bendrovės teikė ir teikia laidavimo draudimo sutartis. Atkreipė dėmesį, kad ir vykstant teisminiams ginčams dėl TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ar licencijos pavojingų atliekų tvarkymui panaikinimo, teismai buvo laikinai sustabdę skundžiamus sprendimus, todėl Bendrovė galėjo vykdyti ir vykdė ūkinę veiklą (1 t., 100-101 b. l.).
Teismo posėdyje atsakovo Utenos RAAD atstovė K. M., pakartodama atsiliepime nurodytus motyvus ir argumentus bei remdamasi jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovė K. M. akcentavo, kad Bendrovė nuo 2010 m. rugsėjo 21 d., t.y. apie 5 metus, nepateikia Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir Tvarkos 5 punkte nurodytų banko garantijos ar laidavimo draudimo sutarties. Pareiškėjos turima Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis negali būti prilyginama laidavimo draudimo sutarčiai, kadangi šia sutartimi užtikrinamas tik aplinkai, žmonių sveikatai padarytos žalos atlyginimas. Atsakovo atstovė akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, jog Utenos RAAD reikalavimas pagrįsti atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nurodytus įkainius buvo pagrįstas. Pažymėjo, kad Atliekų naudojimo ar šalinimo reglamentas yra neatsiejama TIPK leidimo dalis, todėl ūkio subjektas jame privalo laikytis jame nurodytų atliekų laikymo sąlygų. Šiame reglamente Bendrovė numatė, kad pavojingos atliekos turi būti laikomos uždarame sandėlyje arba dengtame sandėlyje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė dalį atliekų laiko perpildytame mūriniame sandėlyje, o dalį - lauke. Vertindama Bendrovės teiginius, kad atliekos saugomos uždarose talpose ir kad tai nekelia grėsmės aplinkai, atsakovo atstovė, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismine praktika, teigė, kad pavojingų atliekų tvarkymas kenkia žmonių sveikatai, todėl ši ūkinė veikla negali vykti be nustatytų dokumentų. Nurodė, kad po 2011-05-29 kilusio gaisro pareiškėjai buvo leista iki 2012 m. atliekas laikyti lauke, iki to laiko Bendrovė buvo įsipareigojusi įrengti sudegusį sandėlį ir perkelti į jį pavojingas atliekas. Bendrovė sandėlį suremontavo, tačiau Bendrovė sukaupė atliekų kiekį, viršijantį nustatytas normas, sandėlis yra perpildytas, dėl to patikrinimo metu dalis atliekų, tarp jų – ir pavojingų, buvo laikomos lauke.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) tvarko pavojingas ir nepavojingas atliekas – jas šalina, naudoja ir saugo, savo ūkinėje veikloje eksploatuoja Utenos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančią Atliekų tvarkymo aikštelę. Bendrovė nurodytą veiklą vykdo pagal Utenos RAAD 2009 m. rugsėjo 21 d. išduotą TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), koreguotą 2009 m. lapkričio 11 d. ir 2010 m. kovo 18 d., bei 2008 m. birželio 13 d. Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Bendrovės parengtą Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą (1 t., 26-27 b. l.), atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įvykdymo išlaidų suma yra 112 129,66 Eur (387 161,30 Lt).
Utenos RAAD Anykščių rajono ir Visagino savivaldybės agentūrų vedėjai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas ir Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas, dalyvaujant UAB(duomenys neskelbtini) atstovams, patikrino Atliekų tvarkymo aikštelę ir 2014 m. gegužės 2 d. parengė Patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 10-12 b. l.). Šiame akte patikrinimą atlikę aplinkos apsaugą vykdančių institucijų pareigūnai konstatavo, kad Bendrovė, nesilaikydama Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies ir Tvarkos 5 punkto reikalavimų, ūkinę veiklą Atliekų tvarkymo aikštelėje vykdo, neturėdama laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos (Išvadų 1 punktas); tikrinimo metu didelė dalis pavojingų atliekų laikomos lauke ir sukrautos trimis aukštais, patalpos visiškai užimtos ir net perpildytos, taip pažeisti Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento 4.3 ir 4.4 punktų reikalavimai (Išvadų 7 punktas). Utenos RAAD Visagino savivaldybės agentūra 2014 m. rugpjūčio 5 d. parengė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo nurodymu pareiškėjai UAB (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta iki 2014 m. rugsėjo 5 d.: 1) sudaryti laidavimo draudimo sutartį (arba gauti banko garantą), užtikrinančią UAB (duomenys neskelbtini) atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų, ir pateikti Utenos RAAD nurodytos sutarties sudarymą ar banko garantijos gavimą patvirtinančius dokumentus. Nurodytas reikalavimas grindžiamas Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi ir Tvarkos 5 punktu; 2) užtikrinti, kad Utenos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančioje atliekų aikštelėje vykdoma veikla nepažeistų TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 26 punkte nustatytos sąlygos visas pavojingas atliekas laikyti tik uždarose patalpose ( 13-14 b. l.).
UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 14 d. skundu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Utenos RAAD ir prašė jį panaikinti kaip nepagrįstą. Pareiškėja teigė, kad 2014 m. gegužės 2 d. patikrinimo akte nustatyti aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimai yra tariami, nes po trijų mėnesių parengtas privalomas nurodymas patvirtina, jog nebuvo padarytas ir patikrinimo metu nustatytas koks nors realus kokį nors pavojų aplinkai keliantis ir aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus neatitinkantis pažeidimas. Bendrovė, remdamasi administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, teigė, kad draudimo bendrovės ir bankai neteikia reikalaujamų laidavimo draudimo ir banko garantijų tokiai sumai, kuri UAB (duomenys neskelbtini) reikalinga pagal Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano sąmatą atliekų tvarkymo aikštelei. Bendrovės vertinimu, Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1-ajame punkte suformuluoto nurodymo Bendrovė negali įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Bendrovė nurodė, kad ji turi išplėstinį bendrosios civilinės atsakomybės draudimą, kurio draudimo sąlygos numato atsakomybę pagal Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos nuostatas ir kuris yra lygiavertis Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytai laidavimo draudimo sutarčiai ir banko garantijai. Bendrovės teigimu, pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių reikalavimus, UAB (duomenys neskelbtini) vykdoma pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo veikla su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis yra draudimo objektas. Ginčydama Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2-ajame punkte suformuluotą nurodymą, UAB (duomenys neskelbtini) teigė, kad aplinkybė, jog dalis atliekų yra laikoma atviroje aikštelėje, iš dalies yra susijusi su šališka Utenos RAAD veikla nederinant Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento sąlygų pakeitimų. Nurodė, kad Bendrovė rengia ir derins su Aplinkos apsaugos agentūra šio reglamento sąlygas, pagal kurias, pavojingos atliekos bus laikomos ir atviroje aikštelėje, nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų, tačiau šiam procesui reikalingas ilgesnis terminas (15-16 b. l.).
Atsakovas Utenos RAAD, išnagrinėjęs Bendrovės skundą, 2014 m. rugpjūčio 20 d. parengė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino pagrįstu ir paliko nepakeistą. Utenos RAAD nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra pavojingas ir nepavojingas atliekas tvarkanti įmonė, todėl ji privalo vykdyti imperatyvius Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus bei Tvarkos 5 punkte įtvirtintus reikalavimus. Tvarkos 14 punktas aiškiai nurodo garanto gavėją - regiono aplinkos apsaugos departamentą, o 13 punktas garantijos sumą sieja su atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytomis priemonėmis ir jų įgyvendinimui reikalinga sąmata. Atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) draudimo kompanijos ar banko garantijos neturėjo, todėl Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimas gauti ir Utenos RAAD pateikti sudaryti laidavimo draudimo sutartį arba banko garantiją, užtikrinančias UAB (duomenys neskelbtini) atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų, yra pagrįstas. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas dar 2012 metais buvo nubaustas už aukščiau nurodyto garanto neturėjimą, tačiau Bendrovė ir toliau vykdė veiklą. Bendrovė privalo vykdyti TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 26 punktą ir pavojingas atliekas tvarkyti bei saugoti tik uždarose patalpose. Nustačius, kad Bendrovė nesilaiko šio reikalavimo, aplinkos apsaugos pareigūnai turėjo pagrindą pareikalauti, kad visos pavojingos atliekos būtų laikomos tik uždarose patalpose. Utenos RAAD, atsižvelgęs į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) be banko garantijos ar laidavimo draudimo sutarties veiklą vykdo ketvirtus metus, ir į tai, kad Bendrovei ne kartą buvo duoti nurodymai gauti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, konstatavo, jog nustatytas 1 mėnesio terminas privalomiesiems nurodymams įvykdyti yra protingas (17-19 b. l.).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atliekas tvarkančiam ūkio subjektui skirto regiono aplinkos apsaugos departamento privalomojo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo.
Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, kuriame numatyti didžiausias leidžiamas įmonėje laikyti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos (1 punktas), atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos (2 punktas), atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos (3 punktas), Atliekų tvarkymo įstatymo 2 dalies 1–3 punktuose numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema (4 punktas). Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis reikalauja, kad pavojingas atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas, kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Tvarkos 5 punkte. Be to, pagal Tvarkos 13 punktą (2010-07-26 įsakymo Nr. D1-654 ir 2010-11-15 įsakymo Nr. D1-919 redakcija), banko garantija ar laidavimo draudimo sutartis turi būti suteikta sumai, ne mažesnei, negu nurodyta suderinto atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano priemonių įgyvendinimo sąmatoje. Tvarkos 14 punktas (2010-11-15 įsakymu Nr. D1-919 redakcija) nurodo, kad banko garantija ar laidavimo draudimo sutartis turi būti sudaryta Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai. Remiantis nurodytomis teisės normų nuostatomis, daroma išvada, kad banko garantija ar laidavimo draudimo sutartimis yra užtikrinama ne tretiesiems asmenims ar gamtai padarytos žalos atlyginimas, o atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimo, kai įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų, užtikrinimas.
Byloje nustatyta, kad patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytų laidavimo draudimo sutarties ar banko išduotos garantijos, užtikrinančių atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų, neturėjo (Išvadų 1 punktas, 1 t., 12 b. l.). UAB (duomenys neskelbtini) pateikė 2014 m. kovo 7 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” filialo išduotą Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (polisą) serija(duomenys neskelbtini) (1 t., 20-22 b. l.). Pareiškėja skunde, o teismo posėdžiuose ir jos atstovai teigė, kad sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis apima ir išplėstinį civilinės atsakomybės, kylančios dėl Bendrovės veiksmų (veikimu ir neveikimu) padarytos žalos aplinkai, draudimą, kuris užtikrina atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų (20-22 b. l.). UAB (duomenys neskelbtini), pagrįsdama tokią poziciją, rėmėsi Aplinkos apsaugos agentūros 2011-08-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (23 b. l.). Atsakovas Utenos RAAD atsiliepime ir jos atstovė K. M. teismo posėdyje tvirtino, kad laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos civilinės atsakomybės draudimo sutartis dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimo negali pakeisti ( 101 b. l.).
Išanalizavus Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (polisą) (duomenys neskelbtini), daroma išvada, jog nurodytos draudimo sutarties šalys susitarė, kad draudimo objektais yra ir UAB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės ar išplėstinės atsakomybės, kylančių dėl Bendrovės veikimu ar neveikimu padarytos žalos aplinkai ir jos likvidavimo draudimas (draudimo apsaugos sąlygos Nr. 204, Nr. 205). Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) dalyje ,,Papildomos sąlygos ir informacija” 1-e punkte sutarties šalys susitarė, kad draudimo objektu pagal draudimo apsaugos sąlygą Nr. 201 ,,Civilinės atsakomybės, kylančios dėl Draudėjo vykdomos veiklos, draudimas” laikoma UAB ,, (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė dėl žalos, padarytos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei dėl tokios draudėjo vykdomos veiklos: pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimas, vežimas, saugojimas, eksportas, šalinimas ar naudojimas; įmonės veikla arba neveikimas, kai įmonė neįgyvendino ar netinkamai neįgyvendino atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytas priemones pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-09-25 įsakyme Nr. 469 nustatytą tvarką; avarijų padarinių, išsiliejus teršalams, likvidavimas ir kt. (20-21 b. l.). Siekiant išsiaiškinti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” filialo 2014 m. kovo 7 d. sudarytos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties turinį, buvo gauti sutarties parengiamieji dokumentai (1 t., 148-175 b. l.) bei teismo posėdyje apklausta nurodytos draudimo bendrovės Šiaurės regiono verslo direktoriaus pavaduotoja R. M., dalyvavusi rengiant draudimo sutartį ir ją pasirašiusi. R. M. nurodė, kad pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, draudimo bendrovė yra įsipareigojusi atlyginti tik žalą, dėl UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos ūkinės veiklos atsiradusią trečiųjų asmenų turtui, sveikatai ir gamtai. Liudytoja patvirtino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)” filialas nevykdo veiklos laidavimo draudimo sutarčių sudarymo srityje, todėl Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) dalyje ,,Papildomos sąlygos ir informacija” 2-e punkte sutarties dalyviai specialiai susitarė, jog sutarties nuostata ,,...įmonės veikla arba neveikimas, kai įmonė neįgyvendino ar netinkamai įgyvendino atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytas priemones pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-09-25 įsakyme Nr. 469 nustatytą tvarką...” negali būti traktuojama kaip laidavimo draudimas.
Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir atsižvelgęs į UAB ,, (duomenys neskelbtini)” filialo patvirtintas Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurią patvirtina 2014 m. kovo 7 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” filialo išduotas Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (polisas), serija (duomenys neskelbtini), negali būti prilyginta Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytai laidavimo draudimo sutarčiai. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia ir į Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje bei Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartyje pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) ir su UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” filialu Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygų aiškinimą. Nurodyti bendrosios kompetencijos teismai konstatavo, kad Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas, serija (duomenys neskelbtini), nėra laidavimo draudimo sutartis (1 t., 135, 181-186 b. l.). Teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, kad pagal Aplinkos apsaugos agentūros 2011-08-02 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), jos turima praplėsta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, patvirtinta 2014-03-07 liudijimu (polisu), serija(duomenys neskelbtini), atitinka laidavimo draudimo sutartį. Įvertinus paminėtą raštą (1 t., 23 b. l.), daroma išvada, kad Aplinkos apsaugos agentūra Bendrovei pateikė išaiškinimą, jog regiono aplinkos apsaugos departamentas gali priimti ir derinti tik tokį draudimo liudijimą, banko garantiją ar kitą dokumentą, kuriame šalių sulygtos sąlygos garantuotų ne atsiradusios žalos gamtai ar tretiesiems asmenims atlyginimą, o užtikrintų Tvarkos 26 ir 27 punktų vykdymą, susidarius Tvarkos 3, 17, 22, 24 ir 25 punktuose numatytoms aplinkybėms, ir turėjimą pakankamų lėšų atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano priemonių įgyvendinimui.
Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) skunde ir jos atstovai teigė, kad sudaryti laidavimo draudimo sutarties negalėjo, kadangi iš visų draudimo bendrovių, į kurias Bendrovė šiuo reikalu kreipėsi, gavo neigiamus atsakymus. Nurodytam argumentui patvirtinti pareiškėja pateikė duomenis apie 2010 m. rugsėjo mėn. – 2012 m. liepos mėn. vykusį susirašinėjimą su įvairiomis draudimo bendrovėmis dėl laidavimo draudimo sutarties sudarymo (1 t., 52-64 b. l.). Atsakovas Utenos RAAD skunde ir jos atstovė K. M. teigė, kad šalyje veikiančios draudimo bendrovės sudaro laidavimo draudimo sutartis, ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikė draudimo bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ SE filialo Lietuvoje, Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, UAB DK „PZU Lietuva“ parengtus raštus (1 t., 106-110, 192-201 b. l.). Teismas, išanalizavęs nurodytuose dokumentuose pateiktą informaciją, daro išvadą, kad 2012-2014 m. laikotarpiu šalyje veikė draudimo bendrovių, kurios turėjo teisę sudaryti ir sudarydavo su įmonėmis, vykdančiomis atliekų tvarkymo veiklą, laidavimo draudimo sutartis, užtikrinančias atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Taigi, objektyvių ir nuo Bendrovės valdymo organų priimtų valinių sprendimų nepriklausančių priežasčių, užkirtusių kelią pareiškėjai sudaryti laidavimo draudimo sutartį, nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta.
Be to, UAB (duomenys neskelbtini), teikdama paaiškinimus apie priežastis, dėl kurių Bendrovė neturėjo Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos laidavimo draudimo sutarties, nurodė, kad Utenos RAAD be pagrindo nederino Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano pakeitimų, kuriais buvo siekiama sumažinti atliekų tvarkymo kainas. Šiems argumentams patvirtinti pareiškėja pateikė 2012-01-02 prašymą Nr. 1 ,,Dėl paraiškos TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtinės dalies (Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano turinio) koregavimui”, 2011-01-19, 2012-01-10, 2012-02-23 rengtus raštus dėl Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano derinimo, šiame plane numatytų išlaidų paaiškinimo ir pagrindimo bei Utenos RAAD 2012-01-06 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-02-14 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 29-30, 31-39). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje UAB (duomenys neskelbtini) kėlė reikalavimą įpareigoti atsakovą Utenos RAAD teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti Bendrovės 2012-01-02 prašymą Nr. 1 „Dėl paraiškos dėl TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtinės dalies (Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano turinio) koregavimo” ir koreguoti TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, patikslinant Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano pagrindinės lentelės 6 skiltį „Išlaidos, Lt“. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 4 d. sprendimu Bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Utenos RAAD, gavęs pareiškėjo 2012-01-02 prašymą Nr. 1 koreguoti Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą, kuriame buvo nurodytos kur kas mažesnės atliekų tvarkymo išlaidos, nei 2009 metais patvirtintame plane, 2012-01-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai nurodė, jog negali išnagrinėti pateikto plano koregavimo, nes trūksta informacijos apie priduodamų atliekų kainas ir prašė pateikti papildomą informaciją, įrodančią atliekų pridavimo, eksporto kaštus. UAB (duomenys neskelbtini) nurodžius priežastis, dėl kurių atliekų tvarkymo išlaidos sumažėjo, tačiau nepateikus konkrečių duomenų, leidžiančių spręsti apie šių išlaidų pagrįstumą ir realumą, bei nurodžius, kad atliekų priėmimo kainos yra konfidenciali komercinė įmonės informacija ir negali būti atskleista, Utenos RAAD pagrįstai 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius atliekų tvarkymo kaštus, nurodė, kokie konkrečiai dokumentai galėtų būti pateikti, bei išaiškino, kad nepateikus tokių dokumentų, pateiktas Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas nebus derinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Bendrovei nepateikus dokumentų, pagrindžiančių atliekų tvarkymo kaštus, Utenos RAAD neturėjo teisės nurodytą planą koreguoti, ir pabrėžė, jog priešingu atveju Utenos RAAD neįgyvendintų savo funkcijos užtikrinti, kad įmonei bankrutavus ar dėl kitų priežasčių nutraukus veiklą, valstybė, turėdama sutvarkyti likusias atliekas, nepatirtų didelių nuostolių. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad šiais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog Utenos RAAD, spręsdamas dėl Bendrovės Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano koregavimo, neteisėtų veiksmų neatliko. Dėl šios priežasties UAB (duomenys neskelbtini) argumentai, jog Utenos RAAD be pagrindo nederino Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano pakeitimų, kuriais buvo siekiama sumažinti atliekų tvarkymo kainas, teismo pripažįstami nepagrįstais.
Pareiškėja tvirtino, kad draudimo bendrovėms atsisakant sudaryti laidavimo draudimo sutartis, bankai, keldami skolininkui nepalankias sąlygas, piktnaudžiavo susidariusia situacija, todėl Bendrovė objektyviai neturėjo galimybės gauti banko garantijos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.90 straipsnį, garantija yra vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui - kreditoriui, jeigu asmuo - skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (1 dalis), o garantas, už skolininką įvykdęs prievolę, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui. Banko garantija bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą, o už garantijos suteikimą skolininkas moka garantui skolininko ir banko sudarytoje sutartyje nustatytą atlyginimą (CK 6.93 straipsnis). Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad garantija yra civilinis sandoris, sudaromas jo dalyviams susitarus dėl jo sąlygų. Pareiškėjos pateikti susirašinėjimo su bankų įstaigomis duomenys patvirtina, kad bankai (pvz., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, AB ,,Citadele” bankas, AS ,,UniCredit Bank” Lietuvos skyrius, AB Swedbank, AB SEB bankas ir kt.) teikė banko garantijas, tačiau kėlė tam tikras sąlygas, kuriomis siekė užtikrinti atgręžtinio reikalavimo teisę (1 t., 65-71 b. l.). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad UAB (duomenys neskelbtini) nurodytos priežastys priklausė nuo šio ūkio subjekto valinių veiksmų ir buvo subjektyvaus pobūdžio.
Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB skundą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjęs teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdė Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi nurodytos nutarties dalį, kuria buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, panaikino ir atmetė UAB (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendrovė 2012 m. liepos 9 d. prašymu pakartotinai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje administracinėje byloje. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nurodytą nutartį panaikino, tenkino UAB (duomenys neskelbtini) prašymą ir laikinai sustabdė Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“ galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Utenos RAAD dėl sprendimo panaikinimo (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinus, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 64.6 punktas (2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-330 redakcija), kuriuo buvo grindžiamas Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), prieštaravo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsniui (2002 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1004 redakcija) ir prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 1 daliai (2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija), Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu Utenos RAAD 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (8.26)-s-356A „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“ panaikino. Nurodytas sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas ir įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 7 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu panaikino Aplinkos apsaugos agentūros 2012 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytas teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas ir įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d.
Minėta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Atliekų tvarkymo aikštelėje didelė dalis pavojingų atliekų buvo laikomos lauke, jos buvo sukrautos trimis aukštais, sandėliavimo patalpos visiškai užimtos ir perpildytos (Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalies „Patikrinimo metu nustatyta“ 5 punktas, Išvadų 7 punktas ( 1 t., 11, 12 b. l.). Išanalizavus pareiškėjai išduoto TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 26 punkte įtvirtintus reikalavimus, daroma išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo pavojingas atliekas saugoti ir tvarkyti uždarose patalpose, sandėliuoti pagal bendrąsias pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisykles; užtikrinant kad nebūtų teršiami dirvožemis ir gruntinis vanduo, visas atliekas privalėjo saugoti sandariose talpose, uždaroje patalpoje; siekiant apsisaugoti nuo atsitiktinio teršalų išsiliejimo, sandėlio grindys privalėjo būti išbetonuotos, o privažiavimai prie sandėliavimo patalpų – išasfaltuoti (128 b. l.). Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nurodyta, kad atliekos saugomos dviem aukštais, o gyvsidabrio ir ėdžios atliekos - vienu aukštu (4.4 punktas). Atsižvelgus į taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąvoką, daroma išvada, kad ūkio subjektas ūkinę veiklą privalo vykdyti šiame akte nurodytomis sąlygomis. Pareiškėja pripažino, kad dėl sandėlyje 2011-05-29 kilusio gaisro dalis atliekų buvo laikinai saugoma lauke, tačiau tvirtino, kad atliekos buvo saugomos, užtikrinant, jog atliekoms išsipylus ar nutekėjus, dirvožemis ir gruntinis vanduo nebūtų teršiamas. Bendrovė teigė, kad iki administraciniai teismai išsprendė ginčus dėl Utenos RAAD 2012 m sprendimo (duomenys neskelbtini) ir Aplinkos apsaugos agentūros 2012 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo galimybės pakeisti TIPK leidimo ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamento sąlygų ir reikalavimų, numatant galimybę atliekas sandėliuoti ir atviroje aikštelėje.
Įvertinęs aukščiau išvardintas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad UAB(duomenys neskelbtini) vėliausiai nuo 2014 m. balandžio 7 d. turėjo galimybę imtis aktyvių veiksmų ir derinti TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano sąlygas. Be to, teismas, įvertinęs bylos proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti Utenos RAAD atstovės K. M. paaiškinimais, kad Bendrovė per gaisrą nukentėjusį sandėlį atstatė. Taigi, pareiškėja turėjo galimybę ir privalėjo taip organizuoti atliekų tvarkymo veiklą, kad pavojingos atliekos būtų sandėliuojamos laikantis TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 26 punkto reikalavimų. Teismo vertinimu, pareiškėja jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad Bendrovė rengė Atliekų tvarkymo aikštelėje papildomų sandėlių statybos projektus ir kad šiems darbams trukdė Utenos RAAD veikla, nepateikė.
Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad Utenos RAAD, nustatęs, jog UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies ir Tvarkos 5 punkto reikalavimus bei TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 26 punkto sąlygas, teisėtai ėmėsi priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti ir pagrįstai priėmė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus šio nurodymo turinį, daroma išvada, kad jame suformuluoti reikalavimai yra konkrečiai ir aiškiai apibrėžti, pagrįsti Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir paremti tinkamomis teisės normomis.
Vertinant UAB(duomenys neskelbtini) argumentus, jog Utenos RAAD, organizavusio Bendrovės patikrinimą, veikla buvo neobjektyvi, atsižvelgiama į tai, kad nurodytą patikrinimą atliko ne tik Utenos RAAD struktūrinių padalinių (Anykščių rajono ir Visagino savivaldybės agentūros), bet ir Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai. Pastarieji asmenys 2014 m. gegužės 2 d. patikrinimo aktą pasirašė be pastabų. Teismui įrodymų apie šių pareigūnų atskirai parengtus tarnybinius pranešimus, kuriuose būtų pateikta duomenų apie netinkamus Anykščių rajono ir Visagino savivaldybės agentūrų vedėjų veiksmus, nesutikimą su Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluotomis išvadomis, nebuvo pateikta. Aplinkos apsaugos agentūros 2015-01-07 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys patvirtina, kad ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas, 2014 m. rugsėjo 2-5 d. patikrinęs Atliekų tvarkymo aikštelę, nustatė analogiškus pažeidimus, kurie nurodyti 2014 m. gegužės 2 d. patikrinimo akte (duomenys neskelbtini) (1 t., 205 b. l.). Išanalizavus Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje bei Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartyje (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktą tuometinio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. Š. veikų kvalifikaciją, daroma išvada, kad nurodyti teismai nenustatė, jog Utenos RAAD pareigūnai, tirdami ir nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą bei skirdami administracinę nuobaudą tuometiniam Bendrovės vadovui, būtų pažeidę administracinių bylų teiseną reglamentuojančias teisės normas. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nagrinėjant bylą, duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti Utenos RAAD, kaip viešojo administravimo subjekto, atliktų veiksmų objektyvumu, nenustatyta.
Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, kad Utenos RAAD Visagino savivaldybės agentūros parengtas Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Utenos RAAD Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįsti ir teisėti, todėl pagrindo juos naikinti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinių sprendimų panaikinimo atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.