Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. ir jo atstovui pagal įstatymą – tėvui A. K.,

nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą,- atstovui,

A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazijos 3 klasės moksleivio, nedirbančio, nevedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė V. G. 2021 m. vasario 7 d. surašė nepilnamečiui A. K. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, t. y. už tai, kad A. K. 2020 m. vasario 7 d. 19.30 val., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir, neturėdamas Nutarimo 2.1.7 punkte numatyto pagrindo atvykti iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę, automobiliu „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

Nepilnametis A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis gyvena ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Jam modelių agentūra parašė į „facebook‘ą“, kad reikia atvykti į Vilnių, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusifilmuoti. Jo brolis A. K. studijuoja Vilniuje, todėl tą dieną – 2021 m. vasario 7 d., kai jam reikėjo nuvažiuoti į Vilnių, brolio A. nebuvo namuose, bet jis jam parašė, kad ateitų prie močiutės namo ir jį nuveš į Vilnių. Kai atėjo susitikti su broliu, pamatė, kad brolio mašinoje dar yra ir brolio draugas G. J.. Jis jį pažįsta tik iš matymo, kai mokėsi kitoje mokykloje. Jis neturėjo pasirinkimo, todėl sėdo pas brolį į mašiną ir visi kartu važiavo. Automobilis „Volvo“ yra brolio, jis ir vairavo. G. taip pat važiavo į Vilnių, bet jam reikėjo užsukti į (duomenys neskelbtini) rajoną, pas ten gyvenantį tėvą pasiimti pinigų. Kai sustabdė policijos pareigūnai, jis jiems rodė tą pačią pažymą, kurią pateikė teismui, kad vyksta filmuotis. Tačiau policininkams tai netiko. Į (duomenys neskelbtini) kaimą užsuko, nes G. J. reikėjo iš tėvo pasiimti pinigų. Bet kai sustabdė policija, jie dar nebuvo spėję užvažiuoti pas G. tėvą, užvažiavo tik po to, kai juos paleido. Šias aplinkybes galėtų patvirtinti brolis, G. J. tėtis. Broliui A. ir G. J. taip pat buvo surašyti protokolai. Jis jaučiasi nekaltas, nieko blogo nepadaręs, nes nuo jo niekas nepriklausė, automobilį vairavo brolis, o jis nesprendė, pro kur važiuoti ar kur užsukti.

Nepilnamečio A. K. įstatyminis atstovas - tėvas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai, jog sūnūs, važiuodami į Vilnių, užsuks į (duomenys neskelbtini) kaimą, nežinojo. Sūnus A. išsilaikė teisę vairuoti transporto priemones, susitaupė pinigų ir pats nusipirko automobilį. Tuo automobiliu, susirašydamas „facebook‘e“, kai dar nebuvo karantino, kažką paveždavo į Vilnių. Važiuojant į Vilnių, vis tiek reikia kirsti (duomenys neskelbtini) savivaldybę, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybes. Jei kas nutiktų: į ligoninę, ar pasiklystų, ar užsipilti degalų, vis tiek reikės užsukti į šias savivaldybes. Nors šiuo atveju užsukti į (duomenys neskelbtini) kaimą jo sūnums nereikėjo, bet priežastis buvo – užsukti pas G. J. tėvą. Sūnus A. nieko blogo nemanė, niekur kitur neužsuko. Be to, jie yra persirgę Covid liga, todėl nieko užkrėsti negalėjo. To vaiko - G. J. - tėvai išsiskyrę, o, kiek jis žino, tėvas buvo pažadėjęs G. duoti pinigų, o gavo baudą. Nepilnametis A. šiuo atveju – aplinkybių įkaitas, nes automobilį vairavo pilnametis brolis A., kuris turėjo savo nepilnametį brolį A. nuvežti į Vilnių, bet priėmė sprendimą užsukti dar į (duomenys neskelbtini) kaimą. A. – nepilnametis ir nieko įtakoti negalėjo. Dėl šio įvykio jų šeimos ūkiui 500 Eur už abiejų sūnų pažeidimus – labai daug. Sutinka, kad pilnametis sūnus A. pasielgė neatsakingai, jis už tai nubaustas. Bet dėl nepilnamečio A. – nesutinka, nes vaikas važiavo su svarbia priežastimi ir sprendimų priimti, pro kur važiuoti ar kur užsukti, negalėjo. Jų visa šeima persirgo Covid liga, yra pasidarę antikūnių testus, bet dar neturi rezultatų, juos gali pristatyti vėliau. Mano, kad sūnus nekaltas, tapo aplinkybių įkaitu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas, b) objektyvieji požymiai, c) subjektas, d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirai įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą administracinio nusižengimo byloje įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, sukėlusias pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7. papunktis (galiojęs nepilnamečiui A. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo metu) numatė, jog nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, į bylą pateikta 2021 m vasario 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie darbą šioje įmonėje, o taip pat paties administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. bei jo įstatyminio atstovo (tėvo) parodymais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad nepilnametis A. K. 2021 m. vasario 7 d. automobiliu „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu pilnamečio brolio A. K. vyko į Vilniuje esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 7 d. vykdomą fotosesiją, kurioje A. K. turėjo dalyvauti kaip šios fotosesijos modelis. Tuo pačiu automobiliu kartu vyko ir kitas nepilnametis keleivis G. J.. A. K. vairuojamas automobilis 2021 m. vasario 7 d. 19.30 val. buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų.

Administracinio nusižengimo byloje abejonių, jog A. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 nuo 2020 m. lapkričio 7 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas ir pagal šio Nutarimo 2.1.7. papunktį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu lankėsi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, nekyla, ginčo dėl to nėra. Tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes: A. K. turėtą teisėtą išimtinį pagrindą, numatytą Nutarimo 2.1.7. papunktyje, vykti iš savo namų (duomenys neskelbtini) į Vilnių dalyvauti fotosesijoje (darbo reikalais), daro išvadą, jog A. K. atvyko į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Tiek policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, tiek paties nepilnamečio bei jo įstatyminio atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad A. K. į Vilnių vyko pilnamečio brolio A. K. vairuojamu automobiliu, jis, kaip ir kitas kartu važiavęs nepilnametis G. J., buvo keleiviai, A. K. yra nepilnametis ir teisės vairuoti transporto priemonių neturi. Taigi, sprendimas užsukti į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaimą pagal nepilnamečio G. J. prašymą, priimtas vairuotojo - pilnamečio A. K., dėl ko, kaip liudija bylos medžiaga, jis prisiėmė neigiamas tokio elgesio pasekmes, nepaisydamas Nutarimu nustatyto draudimo dėl judėjimo ribojimų. Byloje šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nėra. Todėl teismas sprendžia, jog nenustatyta, kad nepilnametis A. K. sąmoningai siekė pažeisti Nutarimo 2.1.7. papunktyje įtvirtintą ribojimą judėti tarp savivaldybių ir yra kaltas dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo.

Įvertinus visas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, spręstina, kad teismui pateikta bylos medžiaga nėra pakankama pripažinti A. K. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, nes visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, A. K. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 - 637 straipsniais, 646 straipsniu,

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį A. K. atžvilgiu.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.