- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- 1-3651-667/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50330-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.4.13Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju (BPK 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimusi (duomenys neskelbtini)d. Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 15.30 val. Kaune, Žemaičių pl. ties namu Nr. 37 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai alkoholio matuokliu nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas mažiausias 2,13 promilės alkoholio neblaivumas.
Kaltinamoji A. J. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d. ji automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pasiimti sūnaus iki poliklinikos. Jis sunkiai vaikšto, serga cerebriniu paralyžiumi. Prie poliklinikos aikštelėje kliudė kitą automobilį. Jos vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs. Ji buvo išgėrusi alaus. Supranta, kad neblaiviai vairuot negalima. Atvykus policijos pareigūnams ir patikrinus ją alkotesteriu, jai buvo nustatytas neblaivumas virš 2 promilių. Supranta, kad negerai pasielgė, gailisi nusikaltusi. Ji gauna apie 500 eurų atlyginimą, sūnus invalidumo negauna, nes atsisakė, nes to norėjo jos sūnus. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant laiduotoju jos tėvą, kuris gyvena kartu su ja
Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
2019 m. lapkričio 26 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 26 d. apie 15.35 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu Kaune, Žemaičių pl. Nr. 37 yra įvykęs eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą rado automobilius „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastarojo automobilio vairuotoja L. Z. paaiškino, kad atėjusi prie savo automobilio rado stovinčią A. J., kuri pasakė, kad savo automobiliu sukdama į kairę kliudė jos automobilį. Vairuotojos norėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau paaiškėjo, kad jos draudimas pasibaigęs, todėl iškvietė policiją. Bendraujant su A. J. nuo jos sklido stipris alkoholio kvapas, patikrinus alkotesteriu, antru bandymu nustatyta 2,13 promilės girtumas (b. l. 11).
2019 m. lapkričio 26 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kaune, Žemaičių pl. ties namu Nr. 37. Kelių eismo įvykio rūšis – transporto priemonės atsitrenkimas į kliūtį. Apžiūros metu buvo fotografuota ir nubraižytas eismo įvykio vietos planas (b. l. 12–14).
2019 m. lapkričio 26 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėti automobiliai „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti automobilių sugadinimai (b. l. 15–16, 17–24).
Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB 0330, patikros Nr. 1172764, 2019 m. lapkričio 28 d. 16.04 val. A. J. nustatyta 2,31 promilės girtumas; 16.21 val. – 2,13 promilės girtumas (b. l. 31–33).
VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra A. J. (b. l. 43).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Opel Astra GL“, 1994 m. kaina Lietuvoje be PVM yra 239 eurai (b. l. 44).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. J. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 15.30 val. Kaune, Žemaičių pl. ties namu Nr. 37 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairavus automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai alkoholio matuokliu nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas mažiausias 2,13 promilės alkoholio neblaivumas, pasitvirtino.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, be to, jos kaltę patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio duomenys, apžiūros protokolai. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, žinojo vengimo tikrintis neblaivumo pasekmes, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jos veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Sprendžiant kaltinamosios A. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamosios A. J. tėvo M. K. prašymas perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą. M. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis su dukra A. J. gerai sutaria. Anūko sveikata nėra gera. Jis su dukra kartu išlaiko šeimą. Dukra dirba slaugytojos padėjėja. Nežinojo, kad ji vairuoja būdama neblaivi. Prašo atleisti A. J. nuo atsakomybės pagal laidavimą, galėtų sumokėti 500 eurų užstatą. Jis neteistas, dirbo veterinarijos ūkyje, dabar yra pensininkas.
Prokurorė siūlė taikyti laidavimą be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Sprendžiant klausimą dėl A. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos A. T. 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos A. T. 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos A. T. 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).
Kaltinamoji A. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdama neteista (b. l. 54), nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b. l. 53), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Kaltinamosios A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog duomenų, kad kaltinamoji A. J. būtų registruota Priklausomybės ligų centre ir psichikos sveikatos centre, nėra.
Bylos duomenys patvirtina, jog M. K., kaltinamosios tėvas, yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 88). Su kaltinamąja jie kartu išlaiko šeimą, sutaria gerai, gali daryti jai teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad M. K. yra tikrai vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo dukrai A. J. ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant M. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji A. J. atiduotina pagal laidavimą 1 metams 6 mėnesiams be užstato tėvo M. K. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos A. T. 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos A. T. 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos A. T. 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos A. T. 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos A. T. 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).
Šiuo atveju matyti, kad A. J. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamosios veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamosios asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamoji pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b. l. 83, 84).
Įvertinus A. J. padarytą nusikalstamą veiką bei jos asmenybę, darytina išvada, kad jai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paskyrimo dienos, tai yra nuo 2019 m. lapkričio 28 d. (b. l. 64–65, 66–68).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Byloje nustatyta, kad A. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama jai priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 43), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso A. J. (b. l. 43).
VšĮ ,,Emprekis“ pateiktus duomenis, automobilio „Opel Astra GL“, 1994 m. kaina Lietuvoje be PVM yra 239 eurai (b. l. 44). Įvertinus tai, kad kaltinamoji dėl pavojingos nusikalstamos veikos nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina, o tai reiškia, kad jokia bausmė jai neskirtina, automobilio konfiskavimas kitų šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkanti pusiausvyrą tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.
Kaltinamajai A. J. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis byloje voke (b. l. 75), perduotinas VĮ „Regitra“.
2019 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro M. Š. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintinas pradėjus teismo baudžiamajam įsakymo vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
A. J. perduoti laiduotojo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu skirti A. J. dvi baudžiamojo poveikio priemones:
- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 28 d.;
- konfiskuoti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikomą UAB „Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A, Kaunas.
Kardomąsias priemones –specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje voke, perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti A. J., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui M. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.