Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2023 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovui L. M. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimų pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. gegužės 11 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 37 839,85 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.

Bendrovės pelno mokesčio avanso nepriemoka biudžetui susidarė už 2023 metus. PVM mokestinė nepriemoka susidarė už 2022 m. liepos mėnesį. VMI prie FM nuo 2022 m. gruodžio 1 d. taiko priverstinius mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyksta.

Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams vykdymą, 2023 m. kovo 15 d. pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2023 m. balandžio 13 d. Operatyvaus patikrinimo metu tikrinta mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas, buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, banko, kasos, avansinių apyskaitų dokumentai už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. kovo 15 d.

Operatyvus patikrinimas atliktas pagal Bendrovės pateiktas dokumentų kopijas bei VMI prie FM turimą informaciją. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenimis, pavedimo išrašymo dieną, 2023 m. kovo 7 d., Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 64 623,48 Eur, tačiau šio pareiškimo rengimo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas sudaro 37 839,85 Eur. Paaiškiname, kad mokestinė nepriemoka sumažėjo Bendrovei 2023 m. balandžio 23 d. patikslinus PVM deklaraciją už 2022 m. birželio mėn.

Bendrovės direktorius L. M. 2023 m. balandžio 12 d. VMI prie FM pateiktame paaiškinime nurodė, jog Bendrovė neturėjo buhalterio ir direktorius pamiršo pateikti FR600 deklaraciją. Neturėtų būti taikomas šis PVM, nes atgavus kodą šios PVM nepriemokos nebebus. Bendrovė gali sumokėti PVM susilizingavę „Audi R8“ automobilį, nes jau gavo patvirtinimą iš banko arba išdėstyti PVM susimokėjimą. Pabrėžtina, kad Bendrovė nauju PVM mokėtoju tapo 2023 m. gegužės 6 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai, įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės - mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.9301 straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to - su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse, bet ne lygiagrečiai su jais. Šiuo atveju Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybei, turėjo pirmiausiai atsiskaityti su aukštesnės eilės, o tik po to su vėlesnės eilės kreditoriais.

Išnagrinėjus atsiųstus banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama įsiskolinimą valstybei, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenimis, Bendrovė į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nuo 2022 m. lapkričio 26 d. savanoriškai įmokų nemokėjo. Priverstinai per PLAIS sistemą iš Bendrovės išieškota suma — 8,65 Eur (Įmokus kodas 8230).

Tai, kad Bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, patvirtina ne tik operatyviam patikrinimui pateiktas vadovo paaiškinimas, tačiau ir pateikta 2023 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita, 2023 m. kovo 31 d. balansas, taip pat VMI prie FM pateiktas naujas Bendrovės prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) sudarymo . Aukščiau nurodytos bankų sąskaitose atliktos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas L. M. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių L. M. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka liko nepadengta. Taigi L. M. pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Bendrovės vadovas L. M., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, kad L. M. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. M. ir VMI prie FM atstovas nedalyvavo, apie posėdį jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą gauta nebuvo, todėl byla nagrinėta jiems nedalyvaujant.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Už kreditorių teisių pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, atsakomybėn gali būti traukiamas arba įmonės vadovas, arba atsakingas asmuo. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, kad dėl jo padarytos veikos įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo nusižengimu padaroma žala kreditorių interesams, kurie, kaip nustatyta ANK 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat yra ginami teisės priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, kad ji neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi skolą valstybės biudžetui, pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, atsiskaitė su kitais bendrovės kreditoriais, nors jų atsiskaitymo eilė buvo žemesnė nei atsiskaitymo eilė į valstybės biudžetą ir taip pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM – teises.

Bendrovė nuo 2022 m. lapkričio 26 d. turėjo mokestinę nepriemoką, savanoriškai įmokų nemokėjo, o priverstinai iš įmonės pavyko išieškoti tik 8,56 Eur. L. M. turėdamas galimybę mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui sumažinti, to nepadarė. Jis sąmoningai teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais kreditoriais, neužtikrino CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą.

Kaip matyti iš VMI prie FM 2023 m. gegužės 25 d. pranešimo, 2023 m. gegužės 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengė visą buvusį įsiskolinimą ir mokestinės priemokos nebeturi. Ši aplinkybė atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina, tačiau laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, L. M. atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Įvertinęs aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, kadangi, kaip minėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengė visą mokestinę nepriemoką VMI prie FM, vien tik administracinės bylos iškėlimas turėjo teigiamą, tikėtina, ir prevencinį poveikį L. M. veiksmams, dėl ko ateityje jis bus itin rūpestingas ir atidus, užtikrins tinkamą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą.

Išvardintos aplinkybės leidžia teismui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti L. M. švelnesnę nuobaudą nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, t. y. L. M. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtinas įspėjimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, jam skirti įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.