- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-07
- Bylos Nr.
- e2-4683-329/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02018-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“
- Atsakovas
- D. D.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovui D. D. dėl skolos, negautų pajamų, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1881 Eur skolą, kurią sudaro 1500 Eur negrąžintas suteiktas kreditas ir 381 Eur pelno palūkanos iki sutarties nutraukimo, 1755 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. birželio 25 d., 72 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1500 Eur sumos, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties grafiko pabaigos, 169,29 Eur delspinigius nuo priteistos skolos už 180 kalendorinių dienų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 86 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. rugpjūčio 18 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalį – įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikytini tinkamai įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje dienos.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. atsakovas su uždarąja akcine bendrove „IPF Digital Lietuva“ (toliau – UAB „IPF Digital Lietuva“; pirminis kreditorius) elektroninėmis ryšio priemonėmis sudarė asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui suteiktas 1500 Eur kredito limitas.
Sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, paskyros aptarnavimo mokestį, išmokėjimo mokestį ir kitus taikytinus mokesčius, numatytus sutartyje. Atsakovas jam suteiktą kreditą įsipareigojo grąžinti per 36 mėnesių laikotarpį. Laiku negrąžinus jam suteikto kredito atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 procentų netesybas (delspinigius) už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
2017 m. spalio 31 d. pirminis kreditorius su uždarąja akcine bendrove „B2Kapital“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Skolų valdymo centras“) (toliau – UAB „B2Kapital“) sudarė tęstinių reikalavimų teisių pirkimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu susitarta dėl tęstinio reikalavimų į konkrečias skolas perleidimo. Ieškovei reikalavimo teisė į atsakovo skolą perėjo (duomenys neskelbtini) d., tai yra po to, kai (duomenys neskelbtini) d. pirminis kreditorius, raštišku pranešimu įspėjęs atsakovą, vienašališkai nutraukė paskolos sutartį. Atsakovas apie susidariusį įsiskolinimą ir reikalavimo teisės perleidimą rašytiniu pranešimu informuotas (duomenys neskelbtini) d., apie sutarties nutraukimą – (duomenys neskelbtini) d. Ieškovės teigimu, atsakovas iki šiol nėra grąžinęs jam suteikto kredito, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą ir kitus iš sutarties nevykdymo kylančius mokesčius.
Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui elektroninės bylos dokumentai: paskolos sutartis; susitarimo dėl tęstinių reikalavimo teisių pirkimo išrašas; sąrašas prie susitarimo dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo ir vertimas; pranešimai dėl įsiskolinimo, sutarties nutraukimo ir reikalavimo teisės perleidimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas įsipareigojimų pagal 2018 m. birželio 15 d. asmeninės kredito linijos sutartį tinkamai nevykdė, o įrodymų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą reglamentuojama CK 6.101 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovo nėra susijęs su kreditorės asmeniu, neprieštarauja įstatymams. CK 6.109 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Teismui pateikti rašytiniai pranešimai, adresuoti atsakovo gyvenamosios vietos adresu, sutampančiu su jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, bei pateiktas ieškinys įrodo, jog atsakovas apie susidariusį įsiskolinimą bei jo nevykdymo pasekmes ir apie reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1881 Eur skolą, kurią sudaro 1500 Eur negrąžintas suteiktas kreditas ir 381 Eur pelno palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos. Iš paskolos sutarties matyti, jog atsakovui buvo suteikta 1500 Eur paskola, kurią grąžinti įsipareigojo kas mėnesį mokamomis eilinėmis įmokomis, taip pat kas mėnesį turėjo pareigą mokėti atitinkamo dydžio palūkanas. Atsakovas nėra grąžinęs jam suteikto 1500 Eur dydžio kredito, tuo tarpu palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį iki 2018 m. lapkričio 18 d., ir iki šiol nesumokėtos sudaro 381 Eur sumą, todėl ši ieškinio dalis dėl skolos ir palūkanų priteisimo yra pagrįsta ir tenkinama.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1755 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. birželio 25 d. (už 585 dienas), bei 72 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1500 Eur negrąžinto kredito už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki sutarties grafiko pabaigos ((duomenys neskelbtini) d.).
CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos arba sutarties nutraukimo dienos, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą. Sutartį nutraukus, paskolos gavėjo prievolė vykdyti sutartį natūra, taigi ir mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas pasibaigia, tačiau paskolos davėjas įgyja teisę sutartį pažeidusiam paskolos gavėjui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ir reikalauti jam atlyginti nuostolius (negautas pajamas), kurias sudaro pagal paskolos sutartį mokėtinos palūkanos nuo sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino pasibaigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Aplinkybė, kad ieškinyje formaliai netinkamai įvardinti prašomi priteisti 72 procentų dydžio nuostoliai (ieškovė nuostolius įvardija metinėmis palūkanomis) teismo vertinimu, nesudaro materialaus pagrindo nagrinėjamą reikalavimą atmesti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 1755 Eur nuostolių (negautų pajamų), paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki (duomenys neskelbtini) d. (už 585 dienas), ir 72 procentų dydžio nuostolių (negautų pajamų), skaičiuojamų nuo 1500 Eur negrąžinto kredito už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki sutarties grafiko pabaigos ((duomenys neskelbtini) d.) yra pagrįsti, todėl tenkinami.
CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo sumokėti netesybas, delspinigius. Ginčo sutarties šalys susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku negrąžintos paskolos ir laiku nesumokėtų palūkanų. Ieškovė prašo priteisti 169,29 Eur delspinigius už 180 dienų laikotarpį nuo skolos sumos.
Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles ir aktualią šalies kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. e3K-3-110-219/2019, Nr. e3K-7-75-823/2020 ir kt.), kreditoriui nutraukus paskolos sutartį ir reikalaujant kartu tiek nuostolių atlyginimo, tiek netesybų (šiuo atveju delspinigių) priteisimo, gali būti priteisiama tik viena didesnė iš reikalaujamų sumų. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju didesnę sumą sudarys priteisiami nuostoliai, ieškovės reikalavimas kartu priteisti sutartines netesybas (delspinigius) yra atmetamas, kadangi netesybos įskaitomos į nuostolius.
Be viso to ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Nagrinėjamu atveju kreditorė prašo ir nuostolių, ir kompensuojamojo pobūdžio palūkanų. Įvertinus tai, jog 5 procentų dydžio prašomos priteisti procesinės metinės palūkanos laikomos kompensuojamąją funkciją atliekančiomis palūkanomis, o ieškovės prašomi priteisti nuostoliai (72 procentų dydžio) akivaizdžiai didesni, ši ieškinio dalis laikoma pertekline, todėl netenkinama.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 96 proc. ieškinio (((((3805,29 Eur – 169,29 Eur) * 100 proc.) / 3805,29 Eur) * 3 proc.) * 75 proc.), iš atsakovo ieškovei priteisiamas 83 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) skolą už negrąžintą kreditą, 381 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį iki 2018 m. lapkričio 18 d., 1755 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų) nuostolius, paskaičiuotus nuo skolos sumos už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki (duomenys neskelbtini) d. imtinai, 72 procentų dydžio nuostolius, paskaičiuotus nuo skolos sumos už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., 83 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrove „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 225516770, buveinės adresas Vilnius, Mėnulio g. 7, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT68 7044 0600 0035 8162, akcinė bendrovė „SEB“ bankas, banko kodas 70440.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.