- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-301-210/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Trečiasis asmuo
- „Plius Plius Baltic“
- Pareiškėjas
- D. K., E. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens „Plius Plius Baltic“ OU Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. sausio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-493-284/2019 pagal pareiškėjų D. K. ir E. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo jų bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai D. K. ir E. K. kreipėsi į teismą prašydami nutraukti santuoką jų bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai nurodė, kad jie susituokė (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė duktė E. K., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. K.. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarė nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą, išlaikymą, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Nurodė, kad nuo 2018 m. kovo mėnesio pareiškėjai kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Mano, kad jų santuoka yra iširusi ir jų bendras santuokinis gyvenimas nebeįmanomas. Santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą su ūkio pastatais, kurį pasidalija bendru sutarimu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. E. K. turi kreditorių, kuriems apie bylą pranešta tinkamai, išlaikymo vienas kitam priteisti neprašo. Po santraukos nutraukimo prašė palikti santuokines pavardes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2019 m. sausio 21 d. sprendimu santuoką, įregistruotą(duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. K. ir E. K. nutraukė ir po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes: K. ir K.. Patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių: po santuokos nutraukimo D. K. atitenka butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buto vidutinė rinkos vertė 2954 Eur, 2796/23088 dalys ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato dalies vidutinė rinkos vertė 611,56 Eur iš viso 3565,56 Eur vertės turto. D. K. įsipareigoja išmokėti E. K. kompensaciją, 1782,78 Eur sumą už jai atitekusią didesnę turto dalį. Kitas turtas, įgytas santuokos metu, padalytas natūra ir dėl jo pareiškėjai vienas kitam pretenzijų neturi ir ateityje nereikš. Pareiškėjai nustato, kad nepilnamečių vaikų: dukters E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnaus K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra jų motinos D. K. gyvenamoji vieta. D. K. įsipareigoja netrukdyti E. K. bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų ugdyme ir auklėjime. D. K. įsipareigoja iš anksto raštu (tinka ir elektroninės susisiekimo priemonės) pranešti E. K. apie vaikų gyvenamosios vietos, jų telefono numerių pakeitimus, jų mokymosi vietas, jų pakeitimus, apie ligas bei gydymąsi gydymosi įstaigose. Pareiškėjai įsipareigoja išlaikyti savo nepilnamečius vaikus: dukterį E. K. ir sūnų K. K. skirdami kiekvienas kiekvieno vaiko išlaikymui po 130 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-01-01 iki jų pilnametystės. D. K. lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, tvarkys uzufrukto teisėmis. E. K. lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, ves į D. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos. Šalys sutarė, kad E. K. skola už nepilnamečių vaikų: dukters E. K. ir sūnaus K. K., išlaikymą yra 1782 eurų, kuriuos jis įsipareigoja padengti iki 2019-12-31. E. K., įsipareigojo išsikeldinti iš D. K. buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 2796/23088 dalių ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iki 2019-04-01. Sutuoktinių išlaikymo klausimais vienas kitam pretenzijų neturi. E. K. įsipareigojo padengti D. K. ½ dalį turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos vedimu, 200 Eur sumą iki 2019-06-01. Turtiniai įsipareigojimai UAB „FERRATUM FINANCE“, „PliusPlius Baltic“ OU Lietuvos filialui bei bankui „Swedbank“ yra asmeniniai E. K. turtiniai įsipareigojimai, kuriuos padengs asmeniškai.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjų E. K. ir D. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo teismas pripažino pagristu ir atitinkančiu įstatymo reikalavimus, jį tenkino visiškai. Teismas pažymėjo, kad abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs, nuo jų santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieni metai, yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių ar jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų. E. K. kreditoriams pranešta tinkamai, jie turimą nekilnojamąjį turtą pasidalija bendru sutarimu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jų santuoka yra faktiškai iširusi ir nėra galimybių atnaujinti pareiškėjų santuokinio gyvenimo, nes jie apie vienuolika mėnesių gyvena atskirai, nebeveda santuokinio gyvenimo ir bendro ūkio nebeveda.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo „Plius Plius Baltic“ OU Lietuvos filialas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. sausio 21 d. dalį dėl turto padalijimo ir grąžinti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo įpareigojant pareiškėjus pateikti šio turto vertinimo aktus, kurie įrodytų realią turto vertę atsižvelgiant į nekilnojamojo turto savybes. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl turto pasidalijimo, turto verte ir kompensacijos dydžiu už D. K. atitekusią didesnę turto dalį. Apeliantas nurodo, kad turto vidutinė vertė ir nurodyta kompensacija už turtą, kuri pagal sutartį atitenka D. K., yra per maža, kadangi buvo nurodyta vidutinė rinkos vertė, bet ne konkretaus turto, atsižvelgiant į jo būklę, statymo metus ir kitas savybes, vertė, todėl, apelianto nuomone, pareiškėjai turi pateikti konkretaus turto vertinimo aktus, kurie konkrečiai įrodytų nekilnojamojo turto vertę.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja D. K. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantas pirmosios instancijos teisme atsiliepimo nepateikė, 2019-01-21 vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų nepateikė. Pats apeliantas elgėsi nerūpestingai ir tik pasibaigus procesui nesutikdamas su nurodyta nekilnojamo turto vidutine rinkos verte bei kompensacijos dydžiu, apskundė teismo sprendimo dalį. Įrodymų apie kitokią nekilnojamojo turto vertę apeliantas neteikia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
6. Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto vertės ir kompensacijos už šį turtą dydžio.
7. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kreditoriaus apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 ).
8. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 str.).
9. CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Teismas turi patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, taip pat privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.35 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebus pažeidžiamos jo teisės. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006).
11. Sutuoktiniai turtinių klausimų negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams susitariant dėl sutarties sąlygų turi būti nustatomos tokios sąlygos, kurios nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 str., 1.137 str.). Sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei bei atitinka įstatymo reikalavimus, būtina įvertinti padarinių, patvirtinus sutartį, pasekmes. Teismui būtina patikrinti, ar patvirtinus sutartį atsiranda ar gali atsirasti pasekmės ne tik sutuoktiniams, jų nepilnamečiams vaikams, bet ir atskiriems asmenims.
12. Kreditorius „Plius Plius Baltic“, prašydamas panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl turto padalijimo, apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad nekilnojamojo turto vidutinė vertė ir E. K. priteista kompensacija už turtą yra per maža, todėl pareiškėjai turi pateikti konkretaus turto vertinimo aktus, kurie konkrečiai įrodytų nekilnojamojo turto vertę.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą, turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.). Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
14. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pareiškėjų pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ir santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu pasekmių sutartyje nurodyta nekilnojamojo turto –2796/23088 ūkinio pastato dalių, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė skiriasi. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nekilnojamojo turto – buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2954 Eur nustatyta tik 2003-12-08, todėl teisus apeliantas tvirtindamas, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Trečia, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ūkinio pastato 2796/23088 dalys, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nėra įregistruotos kaip šalių nuosavybė. Nagrinėju atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo visiškai tenkintas pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir vertindamas pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių visiškai netikrino pateiktų duomenų ir rėmėsi pareiškėjų pateiktu subjektyviu nekilnojamojo turto įvertinimu.
15. Atskirai teisėjų kolegija pastebi, kad apelianto vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, jog nekilnojamasis turtas turi savybę dėvėtis, kas lemia turto vertę, nepaneigiant VĮ Registrų centre nurodytos, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog buvo remtasi neaktualiais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Apeliantas, nesutikdamas su pareiškėjų pateiktais duomenimis apie turto vertę, turėjo pareigą įrodyti turto vertę teisminio nagrinėjimo metu (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau jokių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose neteikė.
16. Šių išdėstytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė pareiškėjų pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų dėl nekilnojamojo turto vertės ir pagal byloje pateiktus įrodymus šio klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Šis proceso teisės normų pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. sausio 21 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.