Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – 3 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 1 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams.

R. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Iš R. S. subsidiariai priteista UAB ,,Swedbank lizingas“ 474 150 Lt žalai atlyginti, neturint pakankamai lėšų ar piniginių lėšų šiam kreditoriniam reikalavimui patenkinti iš bankrutuojančios UAB „Turneka“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB „Turneka“, įmonės kodas xxx, reg. (duomenys neskelbtini), direktorius, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2009 m. vasario 19 d., sudaręs UAB „Turneka“ vardu finansinio lizingo sutartis su UAB „Hansa lizingas“ (pavadinimas pakeistas į UAB „Swedbank lizingas“, įmonės kodas xxx, reg. (duomenys neskelbtini)) atstovais, veikdamas vieninga tyčia, pažeisdamas finansinio lizingo sutarties reikalavimus, jog parduoti turtą galima tik turint atskirą tam išduotą lizingo bendrovės sutikimą (sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.5 punktas), žinodamas, jog nuosavybės teise nei jam, nei UAB ,,Turneka“ nepriklauso, o yra tik perduotas valdyti ir naudotis verslo tikslais (sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punktas) iki visiško sutarties sąlygų įvykdymo, suklastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą, jį parduodamas tretiesiems asmenims:

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymą sąskaitą serija TUR-P Nr. 00004, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,AUDI A6“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė ir tretieji asmenys teisių ar pretenzijų neturi, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą ir nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugpjūčio 4 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,AUDI A6“, kėbulo Nr. xxxx, O. U. už 12 300 Lt, taip iššvaistė jam patikėtą 12 000 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,AUDI A6“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. liepos 26 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą serija TUR-K Nr. 00003, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,Mazda 6“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė ir tretieji asmenys teisių ar pretenzijų neturi, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą ir nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. liepos 26 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,Mazda 6“, kėbulo Nr. xxxx, A. B. Z. (A. B. Z.) už 23 400 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 23 400 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,Mazda 6“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas

tikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą TUR Nr. 00040, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,SAAB 9-5“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą ir nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugpjūčio 7 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,SAAB 9-5“, kėbulo Nr. xxxx, UAB „Rikona“ už 32 800 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 30 000 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,SAAB 9-5“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. rugsėjo 19 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą TUR-K Nr. 00006, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,Alfa Romeo 166“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė ir tretieji asmenys teisių ar pretenzijų neturi, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugsėjo 19 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,Alfa Romeo 166“, kėbulo Nr. xxxx, S. L. (S. L.) už 13 200 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 12 900 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,Alfa Romeo 166“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 1 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą TUR-K Nr. 00004, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,O. Z.“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė ir tretieji asmenys teisių ar pretenzijų neturi, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,O. Z.“, kėbulo Nr. xxxx, E. G. už 12 100 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 12 100 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,O. Z.“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 20 d. PVM pažymą sąskaitą TUR-P Nr. 00008, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,T. A.“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė ir tretieji asmenys teisių ar pretenzijų neturi, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugpjūčio 20 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,T. A.“, kėbulo Nr. xxxx, J. L. už 11 300 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 11 100 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,T. A.“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas

tikrą dokumentą – 2008 m. liepos 24 d. PVM pažymą sąskaitą TUR-P Nr. 00003, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,T. A.“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė ir tretieji asmenys teisių ar pretenzijų neturi, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. liepos 24 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,T. A.“, kėbulo Nr. xxxx, R. J. už 22 750 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 22 450 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,T. A.“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2009 m. vasario 19 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą TUR-K Nr. 00029, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,C. V.“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė ir tretieji asmenys teisių ar pretenzijų neturi, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB ,,Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2009 m. vasario 19 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,C. V.“, kėbulo Nr. xxxx, A. P. (A. P.) už 10 400 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 10 300 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,C. V.“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 14 d. pažymą sąskaitą TUR-P Nr. 00005, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,Peugeot 307/RIV“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė ir tretieji asmenys teisių ar pretenzijų neturi, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugpjūčio 14 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,Peugeot 307/RIV“, kėbulo Nr. xxxx, G. K. už 11 100 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 10 800 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,Peugeot 307/RIV“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. gruodžio 12 d. pažymą sąskaitą TUR-P Nr. 00035, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,T. Y.“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė ir tretieji asmenys teisių ar pretenzijų neturi, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugpjūčio 12 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,T. Y.“, kėbulo Nr. xxxx, L. L. už 19 000 Lt, 2008 m. gruodžio 12 d. pažymoje sąskaitoje TUR-P Nr. 00035 nurodydamas, kad sumokėjo 12 000 Lt, ir taip iššvaistė jam patikėtą 12 000 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,T. Y.“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas

tikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą TUR-K Nr. 00005, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,Š. O.“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė ir tretieji asmenys teisių ar pretenzijų neturi, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugpjūčio 26 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,Š. O.“, kėbulo Nr. xxxx, K. I. (K. I.) už 10 300 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 10 300 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,Š. O.“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. rugsėjo 29 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą TUR-K Nr. 00007, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,Audi A4“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė ir tretieji asmenys teisių ar pretenzijų neturi, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugsėjo 29 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,Audi A4“, kėbulo Nr. xxxx, A. I. (A. I.) už 9 000 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 8 700 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,Audi A4“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. liepos 24 d. pažymą sąskaitą TUR-P Nr. 00001, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,Hyundai Trajet“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė ir tretieji asmenys teisių ar pretenzijų neturi, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. liepos 24 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,Hyundai Trajet“, kėbulo Nr. xxxx, R. K. už 10 300 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 10 000 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,Hyundai Trajet“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2009 m. vasario 3 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą TUR-K Nr. 00027, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,N. N.“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė ir tretieji asmenys teisių ar pretenzijų neturi, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2009 m. vasario 3 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,N. N.“, kėbulo Nr. xxxx, O. G. (O. G.) už 12 200 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 40 000,01 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,N. N.“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą TUR Nr. 00051, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,N. N.“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugpjūčio 13 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,N. N.“, kėbulo Nr. xxxx, IĮ „Automobilių pervežimai“ už 21 000 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 21 000 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,N. N.“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą TUR Nr. 00051, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,(duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugpjūčio 13 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,(duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. xxxx, IĮ „Automobilių pervežimai“ už 46 900 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 47 000 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,(duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą TUR Nr. 00051, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,(duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugpjūčio 13 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,(duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. xxxx, IĮ „Automobilių pervežimai“ už 14 120 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 14 200 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,(duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą TUR Nr. 00051, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,(duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugpjūčio 13 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,(duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. xxxx, IĮ „Automobilių pervežimai“ už 17 564 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 17 600 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,(duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą TUR Nr. 00051, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,T. Y.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), yra UAB „Turneka“ nuosavybė, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugpjūčio 13 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,T. Y.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), IĮ „Automobilių pervežimai“ už 19 700 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 19 700 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,T. Y.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. gruodžio 29 d. PVM pažymą sąskaitą TUR-P Nr. 00037, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,Peugeot 407“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė ir tretieji asmenys neturi teisių ar pretenzijų, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. gruodžio 29 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,Peugeot 407“, kėbulo Nr. xxxx, D. B. už 50 000 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 50 000 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,Peugeot 407“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą TUR Nr. 00051, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,Mercedes-Benz ML320“, kėbulo Nr. xxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugpjūčio 13 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,Mercedes-Benz ML320“, kėbulo Nr. xxx, IĮ „Automobilių pervežimai“ už 26 900 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 27 000 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,Mercedes-Benz ML320“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą TUR Nr. 00053, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,T. C.“, kėbulo Nr. xxxx yra UAB „Turneka“ nuosavybė, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,T. C.“, kėbulo Nr. xxxx, IĮ „Automobilių pervežimai“ už 20 026,24 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 19 000 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,T. C.“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą TUR Nr. 00058, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,O. Z.“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,O. Z.“, kėbulo Nr. xxxx, IĮ „Automobilių pervežimai“ už 22 443,20 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 21 000 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,O. Z.“, kėbulo Nr. xxxx;

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastodamas tikrą dokumentą – 2008 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą TUR Nr. 00058, t. y. įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad automobilis ,,VW POLO“, kėbulo Nr. xxxx, yra UAB „Turneka“ nuosavybė, bei jį panaudodamas – pateikdamas UAB „Teisingas pasirinkimas“ buhalterei, tvarkančiai UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „Turneka“ buhalterinę apskaitą, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nenustatytoje vietoje pardavė automobilį ,,VW POLO“, kėbulo Nr. xxxx IĮ „Automobilių pervežimai“ už 13 120,64 Lt ir taip iššvaistė jam patikėtą 12 000 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilį ,,VW POLO“, kėbulo Nr. xxxx;

taip iššvaistė jam patikėtą didelės 474 550 Lt vertės svetimą UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) turtą – automobilius.

Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo nepagrįsta, nes jis inkriminuotų nusikaltimų nepadarė.

Byloje esantys duomenys rodo, kad tarp UAB „Turneka“ ir UAB „Swedbank lizingas“ buvo sudarytos ne finansinio ar grįžtamojo lizingo sutartys, kaip teigiama nuosprendyje, bet sandėlio finansavimo sutartis. Sandėlio finansavimas – tai produktas, skirtas tik itin patikimiems klientams, kurio esmė – apyvartinių lėšų finansavimas, neregistruojant turto kaip lizingo davėjo nuosavybės. Turtas gali būti perleidžiamas tretiesiems asmenims ir padengiamas kitu turtu.

Byloje nustatyta, jog UAB „Turneka“ gavus produktą – sandėlio finansavimą, atskiros lizingo sutartys dėl kiekvieno automobilio tarp jos ir UAB „Swedbank lizingas“ apskritai neturėjo būti pasirašomos, tą patvirtino UAB „Swedbank lizingas“ teisininkas D. J. bei tuometis UAB „Swedbank lizingas“ generalinis direktorius A. U..

Vis dėlto sutartys buvo pasirašytos ir jų sąlygos neatitiko UAB „Turneka“ suteikto produkto (sandėlio finansavimo) esmės, tą patvirtino liudytojai E. V. ir A. U.

Teismas šių aplinkybių neaptarė ir nevertino, į tarp šalių susiklosčiusius santykius bei apelianto veiką pažiūrėjo itin formaliai, t. y. analizavo ir vertino juos tik tarp UAB ,,Turneka“ bei UAB ,,Swedbank lizingas“ pasirašytų sutarčių sąlygų lingvistinio pobūdžio aspektu.

Tokiu būdu teismas ne tik pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą, kad aiškinant sutartį pirmiausia reikia nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, bet ir padarė neteisingas bei nepagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės.

Konstatuodamas, jog R. S. perleido svetimą turtą, teismas vadovavosi tik rašytiniais dokumentais, nevertino liudytojų parodymų, kad tokio pobūdžio dokumentai ne tik neatitiko tikrųjų šalių ketinimų ir tarp jų susiklosčiusių santykių, bet apskritai neturėjo būti sudaromi.

Teismas neanalizavo, nevertino ir nepaneigė duomenų, patvirtinančių, jog automobiliai priklausė ne UAB ,,Swedbank lizingas“, o būtent UAB ,,Turneka“. Byloje liko nepaneigti liudytojų V. B., N. L. parodymai; nepaneigtas argumentas, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda pinigus ar kitus daiktus paskolos gavėjo nuosavybėn, o tai reiškia, jog nuosavybėn gauto turto nei pasisavinti, nei iššvaistyti neįmanoma, nes jis nėra kaltininkui svetimas.

Aplinkybę, kad UAB ,,Turneka“ buvo suteiktas ne paprastas kreditavimas (lizingas), o būtent paskola, patvirtino liudytojai V. B., G. V., A. U.. Iš to galima daryti išvadą, jog automobiliai liko UAB ,,Turneka“ nuosavybėje. Teismas nevertino to, kad į jokį konkretų turtą UAB ,,Swedbank lizingas“ nepretendavo, tai reiškia, jog ir jokio konkretaus turto savo nuosavybe nelaikė.

Teismas neanalizavo duomenų, kad sudarydama grįžtamojo lizingo sutartis UAB ,,Swedbank lizingas“ neišrašė UAB Turneka“ PVM sąskaitų faktūrų ir nesumokėjo jokių mokesčių į valstybės biudžetą. Liudytojas V. B. paaiškino, kodėl taip buvo daroma.

Visos šios aplinkybės sukelia pagrįstų abejonių dėl teismo išvados, paremtos tik prielaidomis ir prieštaringais įrodymais, neva automobiliai priklausė UAB „Swedbank lizingas“, teisingumo ir pagrįstumo, kadangi leidžia daryti visiškai priešingą išvadą, jog perleisti automobiliai nuosavybės teise priklausė ne lizingo bendrovei, o būtent UAB „Turneka“.

Kita vertus, inkriminuojant asmeniui nusikaltimą, kiekvienu atveju būtina nustatyti jo vidinį (psichinį) ryšį su daroma veika. Šiuo atveju būtina nustatyti, kaip, nepaisant to, ar automobiliai priklausė lizingo bendrovei, ar UAB „Turneka“, apeliantas suvokė jų priklausomumą ir ar suprato perleidžiantis galimai svetimą turtą.

Apeliantas nurodė, kad automobiliai visada buvo įtraukti į UAB „Turneka“ balansą kaip turimas turtas. Su tuomečiu UAB „Swedbank lizingas“ Panevėžio atstovybės vadovu buvo sutarta, jog UAB „Turneka“ gali pardavinėti tuos automobilius, nes jie ir buvo perkami išimtinai tam tikslui, gavusi lizingo davėjo raštišką ar žodinį sutikimą, todėl jis neturėjo nė menkiausio preteksto įtarti, kad automobiliai nuosavybės teise gali priklausyti ne UAB „Turneka“, bet kitam asmeniui.

Iš tiesų tarp UAB „Turneka“ ir UAB „Swedbank lizingas“ susiklostė painūs, teisiškai teisingai neįforminti paskoliniai santykiai, kurių tam tikri aspektai nebuvo aiškūs ne tik apeliantui, neturinčiam specialaus išsilavinimo, bet ir patiems lizingo bendrovės darbuotojams. Kaip pavyzdį galima paminėti vadybininką V. B., dirbusį su UAB „Turneka“, patvirtinusį, jog automobiliai, jo nuomone, nuosavybės teise UAB „Swedbank lizingas“ nepriklausė.

Iš nuosprendžio matyti, kad apelianto veiksmus teismas pripažino neteisėtais, remdamasis turto disponavimo taisyklėmis, nustatytomis tarp UAB „Turneka“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytų sutarčių bendrosiose sąlygose. Teisme nustatyta, jog bendrosios sutarčių sąlygos neatitiko tikrųjų šalių ketinimų bei realiai egzistavusių tarpusavio santykių ir buvo pasirašytos tik todėl, kad kitokių sąlygų, skirtų naujam produktui – sandėlio finansavimui, tuo metu nebuvo. Akivaizdu, jog nuosprendyje minimas bendrųjų sąlygų 3.1 punktas negali būti taikomas UAB „Turneka“, kadangi visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad automobiliai buvo lizinguojami ne naudojimuisi verslo tikslais kaip ilgalaikis turtas – transporto priemonės, bet pardavimui – kaip trumpalaikis turtas – sandėlio atsargos, kurias ketinta realizuoti.

Dėl tos pačios priežasties UAB „Turneka“ ir UAB „Swedbank lizingas“ santykiams negali būti taikomas bendrųjų sąlygų 5.1.5 punktas, pagal kurį lizinguojamas turtas gali būti perleistas, tik gavus raštišką lizingo bendrovės sutikimą. Taigi teismo išvada, jog R. S. veiksmų neteisėtumą lemia 5.1.5 punkto reikalavimų pažeidimas, yra neteisinga ir nepagrįsta. Tokią poziciją paremia liudytojų parodymai, kad sandėlio finansavimo atveju automobiliai tam tikrais atvejais būdavo parduodami ir iki gaunant lizingo bendrovės raštišką sutikimą.

Nuosprendyje teismas ne tik klaidingai nurodė, jog apeliantas savo veiksmais pažeidė bendrųjų sutarčių sąlygų 5.1.5 punktą, bet ir padarė nepagrįstą išvadą, kad būtinu lizingo bendrovės raštišku sutikimu buvo laikomas lizingo pabaigos aktas, ką neva patvirtina liudytojų V. B., A. M., V. D., R. E. parodymai. Tokią išvadą teismas galėjo padaryti, tik tinkamai neišnagrinėjęs ir neišanalizavęs šių įrodymų viseto, t. y. nevertinęs jų kompleksiškai ir nepalyginęs tarpusavyje, kadangi išsamiai išanalizavus šių liudytojų paaiškinimus bei juos susiejus į vieningą loginę visumą akivaizdu, jog parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl vertintini kaip nepatikimi. Be to, šių liudytojų parodymai prieštarauja UAB ,,Swedbank lizingas“ teisininko D. J. parodymams. Jis apskritai neminėjo jokio pabaigos akto, o teigė, kad norint parduoti automobilį turėjo būti gautas lizingo bendrovės laisvos formos sutikimas.

Teismas, besąlygiškai patikėjęs prieštaringais kai kurių liudytojų parodymais, nenustatė, kuo remdamiesi jie nurodė tokią tvarką, t. y. nenurodė, koks teisės aktas ar kitas dokumentas reglamentuoja tokią tvarką. Liudytojai rėmėsi bendrųjų sąlygų nuostatomis, kurios netiko santykiui tarp UAB „Turneka“ ir UAB „Swedbank lizingas“. Neaišku, kodėl jie tvirtina, jog automobilio išpirkimo procedūra įvykdavo greitai, jeigu pagal bendrąsias sąlygas vien tik įspėjimas apie ketinimą išpirkti turtą lizingo bendrovei turėjo būti įteiktas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki išpirkimo. Taip pat neaišku, kuo remdamiesi jie teigia, kad automobiliai galėjo būti sukeičiami, jeigu bendrosios sąlygos tokios galimybės, juo labiau jos vykdymo tvarkos, apskritai nenumato.

Nuosprendyje atkreipiamas dėmesys į tai, jog UAB „Swedbank lizingas“ kreditų komiteto protokole nebuvo numatytas leidimas UAB „Turneka“ parduoti neišpirktus automobilius, papildomai nurodant, kad šią aplinkybę patvirtina vienas iš protokolą pasirašiusių asmenų V. D.. Tuo pat metu teismas ignoruoja akivaizdų faktą – protokole nenumatytas draudimas atlikti tokius veiksmus, o kitas protokolą pasirašęs asmuo – A. U. – patvirtino, jog praktikoje tam tikrais atvejais automobiliai buvo parduodami ir negavus pabaigos akto. Tokiu būdu teismas pažeidė savo pareigą išsamiai ir visapusiškai ištirti visas svarbias aplinkybes, susieti jas į vieningą visumą ir nepagrįstai bei neteisėtai vienoms aplinkybėms suteikė prioritetą prieš kitas aplinkybes.

Teismas, vertindamas apelianto argumentą, kad reikalavimas iš pradžių išpirkti automobilį ir gauti pabaigos aktą, o po to jį parduoti, praktiškai sunkiai įgyvendinamas, nurodė, jog ši aplinkybė nepateisina jo veiksmų. Šiuo argumentu apeliantas ir nenorėjo pateisinti savo veiksmų, o bandė parodyti teismui, kad kai kurių UAB „Swedbank lizingas“ darbuotojų parodymai ir juose nurodoma turto pardavimo tvarka neatitinka tikrovės, yra visiškai nelogiška ir neįgyvendinama. Tą patvirtino liudytojas A. G..

Nuosprendyje nurodoma, jog jokios aplinkybės nesudarė R. S. pagrindo manyti, kad automobilių, kurių lizingas nėra pasibaigęs, perleidimas yra teisėtas. Apeliantas teigia priešingai – tiek UAB „Swedbank lizingas“ Panevėžio padalinio vadovo elgesys, tiek susiklostę faktiniai santykiai, tiek aplinkybė, jog UAB „Swedbank lizingas“ nesiėmė jokių sankcijų prieš UAB „Turneka“, kol buvo mokamos įmokos, nors jai buvo žinoma, kad automobiliai parduoti, tiek kitos šiame apeliaciniame skunde aptartos aplinkybės leido apeliantui pagrįstai tikėti tuo, jog jo elgesys yra teisėtas.

Nepagrįstas teismo argumentas, kad nuteistasis turtą perleido neatlygintinai ir tokiais veiksmais padarė didelės žalos UAB „Swedbank lizingas“.

Turto perleidimo neatlygintinumas suprantamas kaip turto perleidimas iš savininko ar kito teisėto valdytojo tretiesiems asmenims negrąžinamai, nekompensuojant, neatlyginant už tą turtą. Pagal paskolos sutartį gauto turto negrąžinimas skolininkui gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę tik tuo atveju, jeigu paskolos sutarties pagrindu gautas turtas yra iššvaistomas ir paaiškėja, jog jau sudarydamas sutartį kaltininkas nesirengė vykdyti sutarties sąlygų, buvo nusprendęs jam patikėtą turtą pasisavinti arba neatlygintinai perduoti tretiesiems asmenims.

Teisme liudytojai A. G., V. B. ir kiti patvirtino, kad apelianto atstovaujama UAB „Turneka“ savo įsipareigojimus pagal sutartis vykdė tinkamai – įmokos visada buvo mokamos laiku, todėl bendrovė buvo tarp VIP klientų. Apeliantas ne kartą kreipėsi į UAB „Swedbank lizingas“ atstovus, prašydamas išpirkti automobilius. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai A. G., A. M., G. B., E. V., 2009 m. sausio 17 d. UAB „Turneka“ raštas. Nė vienas iš apklaustų liudytojų – UAB „Swedbank lizingas“ darbuotojų – nesugebėjo paaiškinti, kodėl šie prašymai nebuvo patenkinti ir UAB „Turneka“ automobilių neišpirko. Viso teisminio nagrinėjimo metu UAB „Swedbank lizingas“ atkakliai bandė klaidinti teismą bei įtikinėjo, jog tokių veiksmų R. S. neatliko. Teismui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, neva jokių raštų iš UAB „Turneka“ lizingo bendrovė nėra gavusi. Liudytojas G. V. pradžioje kategoriškai neigė faktą, kad UAB „Swedbank lizingas“ žodžiu ar raštu yra gavęs prašymus išpirkti automobilius arba padengti juos kitu turtu. Vėliau jis vis dėlto patvirtino, jog UAB „Turneka“ prašymai išpirkti automobilius buvo gaunami, o, teismui pateikus 2009 m. sausio 17 d. UAB „Turneka“ raštą su šio liudytojo viza ir antspaudu, G. V. pripažino egzistavus ir tokį prašymą, tik jis neva neturėjo nieko bendro su automobilių sukeitimu. Tokius jo teiginius paneigė kiti liudytojai (V. B., A. M., R. E.) paaiškinę, kad automobilių sukeitimo procedūra visada prasidėdavo nuo prašymo išpirkti automobilius, kuris dažniausiai buvo siunčiamas faksu. Taigi tokiu būdu liudytojas G. V. bandė tyčia suklaidinti teismą, kadangi mažai tikėtina aplinkybė, jog asmuo, vadovaujantis visam padaliniui, nežino lizinguojamo turto sukeitimo tvarkos.

Nepaisant aplinkybės, kad teismui nepavyko nustatyti priežasčių, kodėl UAB „Turneka“ 2009 m. sausio 17 d. prašymas nebuvo patenkintas ir automobiliai nebuvo išpirkti ar sukeisti, jis nuosprendyje konstatavo, jog UAB „Swedbank lizingas“ atstovas nedarė kliūčių automobiliams išpirkti. Tokia išvada padaryta remiantis aplinkybe, kad ant prašymo uždėta viza. Tačiau tolesnis prašymo likimas bei aplinkybės – ar jis perduotas vykdyti, ar UAB „Turneka“ pranešta apie sutikimą išpirkti ir pan., nebuvo nei nustatinėjamos, nei tiriamos. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, jog UAB „Swedbank lizingas“ savo raštuose į teismo paklausimus visada teigdavo, kad nebuvo gauta UAB „Turneka“ jokių prašymų nei raštu, nei žodžiu. Dėl to teismo išvada nepagrįsta ir neparemta jokiais įrodymais.

Taigi automobiliai nebuvo perleisti neatlygintinai – net praėjus ilgam laikui po jų perleidimo (5–6 mėnesiams) už juos buvo mokamos palūkanos, siunčiant prašymus buvo bandoma juos išpirkti, pakeisti kitu turtu. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog apelianto veikoje nėra būtinojo turto iššvaistymo požymio – neatlygintinumo.

Kaltininko žinioje esančio svetimo turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, todėl turtinės žalos atsiradimo sąlyga yra būtina. Teismo manymu, lizingo bendrovei neigiami padariniai kilo dėl apelianto veiksmų, tačiau tokia teismo pozicija neatitinka tikrovės, ją paneigia byloje esantys įrodymai. Civilinio ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovas D. J. paaiškino, kad lizingo bendrovė žalos atsiradimą sieja ne su automobilių perleidimu, bet su finansinių įsipareigojimų bankui nevykdymu. Tai patvirtino liudytojai V. B. bei G. V.. Tai rodo ir aplinkybė, jog sutartys buvo nutrauktos ne tada, kai apeliantas perleido automobilius, o tada, kai UAB „Turneka“ nustojo mokėti įmokas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantui vadovaujant UAB „Turneka“ įsipareigojimai UAB „Swedbank lizingas“ buvo vykdomi laiku ir tinkamai. Nesutarimai prasidėjo, kai UAB „Turneka“ nustojo mokėti įmokas.

Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantui būnant UAB „Turneka“ direktoriumi susitarimai su UAB „Swedbank lizingas“ nebuvo nutraukti, o tai reiškia, kad nebuvo kilusi pareiga grąžinti automobilių arba padengti jų vertę. Dėl to teismo prielaidos ir svarstymai, ar UAB „Turneka“ vienu arba kitu metu buvo pajėgi išpirkti automobilius iš UAB „Swedbank lizingas“, nėra aktualūs. Vienintelė apelianto kaip UAB „Turneka“ vadovo pareiga buvo savalaikis įmokų mokėjimas. Šią pareigą jis visada vykdė tinkamai, dėl to ginčo byloje nėra. Jo pasitraukimo iš UAB „Turneka“ dieną įmonės turtas siekė 1 370 792 Lt, o galimai ir žinomai pradelsti mokėjimai – 115 159 Lt, todėl apeliantas buvo tikras, jog yra pakankamai turto tinkamai vykdyti įsipareigojimus bankui. Jo pasitraukimo momentu įmonė planavo gauti apie 216 000 Lt pajamų iš automobilių pardavimo. Šių lėšų būtų pakakę padengti sukauptiems įmonės veiklos pradžioje nuostoliams, o įmonės turtas viršytų visų įmonės įsipareigojimų sumą.

Be to, apeliantas žinojo, kad net tuo atveju, jei tektų grąžinti visą lizingo suteiktą paskolą, įmonė būtų pajėgi tą padaryti, kadangi vien trumpalaikis turtas sudarė 1 317 239 Lt, o bendra įsipareigojimų suma kartu su palūkanomis UAB „Swedbank lizingas“ sudarė 1 014 187 Lt. Beje, 1 000 000 Lt dydžio avansas buvo investuotas į, kaip tuo metu atrodė, itin patikimą projektą – nekilnojamojo turto statybas, o statytojas buvo tas pats UAB „Swedbank lizingas“. Papildomai už projektą laidavo dvi tuo metu finansiškai itin stiprios įmonės – UAB „Joarta ir ko“ bei UAB „Pajūrio turto investicijos“. Šiuo metu Panevėžio apygardos teisme UAB „Turneka“ bankroto byloje vyksta civilinis ginčas tarp R. S. ir UAB „Swedbank lizingas“, pradėtas pagal apelianto netiesioginį ieškinį dėl minėtų lėšų grąžinimo UAB „Turneka“. Šiuo metu teismas pritaikė UAB „Swedbank lizingas“ laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą.

Liudytojas A. N. patvirtino, jog R. S. ir pasirašydamas 2009 m. sausio 5 d. ketinimų protokolą, ir perleisdamas UAB „Turneka“ akcijas informavo apie įsipareigojimus UAB „Swedbank lizingas“. A. N. patikino R. S., kad jie bus vykdomi tinkamai. Tiek R. S., tiek A. N. informavo UAB „Swedbank lizingas“ apie įmonės savininkų pasikeitimą. Taigi nepaisant to, ar automobiliai buvo perleisti, ar ne, UAB „Turneka“ privalėjo tinkamai vykdyti savo tuo metu galiojusius įsipareigojimus bankui, o būtent, turėjo laiku mokėti įmokas. Jei bendrovė šią pareigą būtų vykdžiusi, UAB „Swedbank lizingas“ nebūtų kėlusi jai jokių pretenzijų – sutartys nebūtų nutrauktos, o automobiliai prašomi grąžinti. Dėl to akivaizdu, jog pavojingi padariniai – žala UAB „Swedbank lizingas“ kilo ne dėl apelianto veiksmų – automobilių perleidimo, o dėl naujųjų savininkų veiksmų – finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Tai reiškia, kad tarp apelianto veiksmų ir UAB „Swedbank lizingas“ kilusių padarinių nėra būtinojo priežastinio ryšio, kadangi perleisdamas automobilius apeliantas negalėjo numatyti, jog, ateityje pardavus bendrovės akcijas kitiems asmenims, naujieji savininkai pažeis susitarimo sąlygas ir nustos vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus mokėti įmokas.

Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių teismo išvadą, kad R. S. turtą iššvaistė veikdamas netiesiogine tyčia. Apelianto veiksmai sutarčių su UAB „Swedbank lizingas“ sudarymo metu ir po to patvirtina, jog jis neturėjo ketinimų elgtis nesąžiningai ir padaryti lizingo bendrovei žalos. Visą jo vadovavimo UAB „Turneka“ laiką bendrovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, įmokos buvo mokamos už visus automobilius, net už tuos, kurie buvo seniai perleisti. Jis nenumatė ir negalėjo numatyti, kad pardavus akcijas naujieji akcininkai, garantavę visišką įsipareigojimų vykdymą, jų nebevykdys ir dėl to UAB „Swedbank lizingas“ bus padaryta didelės žalos.

Teismo išvada, jog R. S. suklastojo dokumentus ir juos pateikė naudoti, yra neteisėta bei nepagrįsta, nes jis šio nusikaltimo nepadarė. Dėl skunde išdėstytų motyvų darytina išvada, kad į dokumentus nebuvo įrašyta jokių melagingų duomenų. Duomenys, jog automobiliai nuosavybės teise priklausė UAB „Turneka“, buvo teisingi ir atitiko tikrovę. Dėl trečiųjų asmenų pretenzijų nebuvimo dokumentuose taip pat nurodyta tikrovę atitinkanti informacija, nes UAB „Swedbank lizingas“ turėjo pretenzijų ne į konkretų UAB „Turneka“ turtą (automobilius), bet į pagal sutartis gautinas sumas.

Teisme paneigtas dar vienas būtinasis dokumento suklastojimo sudėties požymis – veikos padarymas, nes nustatyta, kad apeliantas pats asmeniškai dokumentų nesurašydavo. Liudytojas R. B. paaiškino, jog R. S. ant dokumentų pasirašydavo dar tada, kai jie būdavo neužpildyti. Vėliau pardavus konkretų automobilį, šiuos blankus užpildydavo kiti asmenys, įrašydami juose duomenis apie automobilį ir pirkėją.

Būtinuoju kvalifikuoto dokumento suklastojimo požymiu yra didelė žala ir priežastinis ryšys tarp jos bei veikos. Apelianto veiksmais nebuvo padaryta jokios žalos UAB „Swedbank lizingas“. Net konstatavus, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti, negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp jų ir žalos, nes, jeigu UAB „Swedbank lizingas“ ir buvo padaryta žalos, tai ne dėl automobilių perleidimo, bet dėl įmokų savalaikio nemokėjimo. Apelianto veiksmuose nenustačius objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, negalima kalbėti ir apie subjektyvųjį požymį – kaltę. Net teismui pripažinus, jog veikoje yra objektyvieji dokumento suklastojimo sudėties požymiai, negalima įrodyti kaltės apelianto veiksmuose. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad jis nesuprato ir negalėjo suprasti savo veikos galimo neteisėtumo. Jį suklaidino tiek UAB „Swedbank lizingas“ darbuotojai, tiek kitos faktinės aplinkybės, todėl apeliantas pagrįstai manė veikęs teisėtai ir savo teisėtais veiksmais negalėjęs sukelti žalos UAB „Swedbank lizingas“.

Apelianto nuomone, jis nuteistas nepagrįstai, tačiau, jeigu teismas vis tik manytų apelianto veikoje esant jam inkriminuojamų nusikaltimų sudėties požymių, jis prašo skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nes būtent tokia bausmė atitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės paskirtį ir tikslus bei BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisingumo principą.

Jis teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, nuo inkriminuojamų veikų praėjo treji metai ir per visą tą laiką nepadarė jokių nusikalstamų ar neteisėtų veikų; charakterizuojamas išimtinai teigiamai; visuomeniniais pagrindais daugelį metų dirba socialinį ugdomąjį darbą su vaikais ir jaunimu, už tai Panevėžio miesto vadovai ne kartą įvertino padėkomis; augina du mažamečius vaikus, juos visiškai išlaiko; yra baigęs specialiuosius medicininius kursus ir gavęs specialią kvalifikaciją, kad galėtų slaugyti bei teikti būtinąją medicinos pagalba savo visiškai neįgaliam tėvui B. S., kuriam diagnozuota itin reta liga – esencialinis tremoras, todėl jis yra vienintelis asmuo šeimoje, galintis tą daryti. Išvardytos išimtinės aplinkybės rodo nusikalstamos veikos ir apelianto asmenybės nepavojingą pobūdį. Tai yra pagrindas daryti išvadą, jog, jei teismas vis tik pripažintų apeliantą kaltu, BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl išdėstytų aplinkybių yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Be to, teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, apeliantui pritaikęs subsidiarinę atsakomybę. Tokiu būdu teismas, pirmiausia, neįtrauktam į bylą trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB „Turneka“ sukūrė pareigą atlyginti UAB „Swedbank lizingas“ patirtą žalą. Kita vertus, teismas pripažino, kad R. S. pareiga atlyginti žalą yra neatsiejamai susijusi su BUAB „Turneka“ finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su UAB „Swedbank lizingas“, kadangi mokėtina suma paaiškės, tik užbaigus BUAB „Turneka“ bankroto procedūrą. Toks civilinio ieškinio išsprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas išimtinais atvejais teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šioje situacijoje teismas turėjo vadovautis šia baudžiamojo įstatymo nuostata ir priimti būtent tokį sprendimą.

Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašė nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti arba tą dalį pakeisti ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl R. S. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą ir naujai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė baudžiamosios ir civilinės teisinės atsakomybės atribojimo klausimą, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nagrinėjamu aspektu kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Turto iššvaistymas – tai neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perleidimas tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos.

Nagrinėjamoje byloje R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog, būdamas UAB ,,Turneka“ direktorius, pažeisdamas UAB ,,Turneka“ ir UAB ,,Swedbank lizingas“ (buvęs pavadinimas ,,Hansa lizingas“) sudarytų lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 3 straipsnio 3.1 punktą bei 5 straipsnio 5.1.5 punktą, t. y. žinodamas, kad nuosavybės teise nei jam, nei UAB ,,Turneka“ turtas nepriklauso, o yra tik perduotas valdyti ir naudotis verslo tikslais bei neturėdamas atskiro išduoto raštiško lizingo bendrovės sutikimo, pardavė jam patikėtą didelės 474 550 Lt vertės svetimą – UAB ,,Swedbank lizingas“ – turtą (transporto priemones) ir taip jį iššvaistė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-191/2012 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Turneka“, įregistruota 2007 m. lapkričio 19 d., buvo realiai veikianti įmonė, kurios pagrindinė veikla buvo nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas, prekyba motorizuotomis transporto priemonėmis. Siekdamas gauti vadovaujamai bendrovei apyvartinių lėšų, R. S. kreipėsi į lizingo bendrovę dėl sandėlio finansavimo sutarties sudarymo. AB ,,Swedbank“ paskolų komiteto posėdyje 2008 m. liepos 15 d. priimtu sprendimu (5 t., 188–190 b. l.) UAB ,,Turneka“ suteiktas 1 000 000 Lt sandėlio finansavimo limitas, už kurį įmonė, neviršydama finansavimo sumos, galėjo įsigyti automobilių.

Vykdant susitarimą dėl sandėlio finansavimo, UAB ,,Turneka“ įgytas transporto priemones atskiromis pirkimo–pardavimo sutartimis perdavė UAB ,,Hansa lizingas“ (ankstesnis UAB ,,Swedbank lizingas“ pavadinimas) nuosavybės teise, o lizingo bendrovė atskiromis lizingo sutartimis automobilius perdavė UAB ,,Turneka“ išperkamosios nuomos pagrindu.

Lizingo bendrovės darbuotojai A. U., V. D., A. M., V. B. ir A. G. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad sandėlio finansavimas buvo produktas, skirtas automobilių prekybai. Esminis skirtumas nuo paprasto lizingo produkto buvo tai, jog finansuojami automobiliai nebuvo registruojami lizingo bendrovės vardu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į tarp UAB ,,Turneka“ ir UAB ,,Hansa lizingas“ sudarytų sutarčių pobūdį.

Liudytojai A. U. ir E. V. teisme patvirtino, jog lizingo sutarčių bendrosios sąlygos ne visai atitiko sandėlio finansavimo produkto esmę, nes bendrosios sąlygos buvo daugiau skirtos išperkamosios nuomos sutartims. Sandėlio finansavimo atskirų bendrųjų sąlygų nebuvo.

Bendrųjų lizingo sutarties sąlygų 3 straipsnio 3.1 punkte numatyta, kad lizingo bendrovė su kliento nurodytu pardavėju sudaro turto pirkimo–pardavimo sutartį, po to pagal lizingo sutartį perduoda klientui turtą valdyti ir naudotis verslo tikslais bei, įvykdžius įsipareigojimus pagal sutartį, įsigyti jį nuosavybės teise.

Pirmosios instancijos teismas nustatė R. S. pažeidus šią sutarties sąlygą.

Atkreipiamas dėmesys, jog prieš sudarant sandėlio finansavimo sutartį lizingo bendrovei buvo žinoma, kad UAB „Turneka“ verčiasi transporto priemonių prekyba, t. y. automobiliai įgyjami, turint tikslą juos parduoti tretiesiems asmenims. Dėl to šiuo atveju bendroji lizingo sutarties sąlyga – turtas perduodamas tik valdyti ir naudotis – neatitinka sandėlio finansavimo sutarties esmės. Remiantis lizingo bendrovės ir įmonės tarpusavio santykiais, logiška, jog lizingo bendrovė, žinodama šios įmonės veiklos pobūdį, sudarydama sutartis negalėjo prieštarauti ir neprieštaravo, kad UAB „Turneka“, kuriai finansuotas prekių įsigijimas, tas prekes pardavinėtų.

Bendrųjų lizingo sutarties sąlygų 5 straipsnyje numatyti lizingo gavėjo įsipareigojimai: 5.1.1 punkte – laiku mokėti sutarties įmokas bei kitus mokėjimus; 5.1.5 punkte – sutarties pagrindu nedisponuoti turtu (neparduoti, neįkeisti ir pan.), jeigu neturi atskiro tam išduoto raštiško lizingo bendrovės sutikimo.

Liudytojas A. G. teisme parodė, jog pagal sutartį norint parduoti automobilį reikėjo jį išpirkti ir gauti pabaigos aktą, tačiau tokiu atveju sandėlio finansavimo produktas būtų visiškai nenaudingas ir nereikalingas. Todėl buvo žodinis susitarimas, kad UAB ,,Turneka“ gali automobilius parduoti, tačiau kartą ar du į mėnesį privalo pateikti visus dokumentus. Pateikus prašymus išsipirkimui, komercinius pasiūlymus, įforminama, jog lizingas pabaigtas su konkrečiu automobiliu ir sudaroma nauja sutartis sandėlio finansavimo apimtyje.

Liudytojas A. U. teisme parodė, kad pasitaikydavo atvejų, kai pabaigos aktas būdavo sudaromas vėliau, nei vykdavo pats automobilio pardavimas. Praktikoje pasitaikydavo įvairiai, jog dokumentus suvesdavo vėliau, kadangi sutarčių administravimas, visa kontrolė buvo Vilniuje.

Liudytojas V. D. taip pat nepaneigė, kad techninis pabaigos akto įforminimas galėjo užtrukti.

Be to, byloje nustatyta, jog UAB ,,Turneka“ ne vienerius metus dirbo kartu su lizingo bendrove tokiu pagrindu ir niekada nekilo jokių problemų. Per visą jų bendradarbiavimo laikotarpį lizingo bendrovė nekreipė dėmesio į lizingo sutarčių 5 straipsnio 5.1.5 punktą bei kitus reikalavimus ir tęsė tokio pobūdžio veiklą, sudarydama vis naujas sutartis. Tą teisme patvirtino ir lizingo bendrovės atstovai, kad per visą bendros veiklos laikotarpį nebuvo išduotas raštiškas lizingo bendrovės leidimas parduoti transporto priemones.

Taigi išdėstyti įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog tokia praktika buvo naudinga abiem sutarties šalims, o tarp lizingo bendrovės ir UAB ,,Turneka“ sudaromos atskirų automobilių lizingo sutartys iš esmės neatitiko faktiškai tarp šalių susiklosčiusių santykių ir jų tikrųjų ketinimų.

Lizingo sutarties esmė yra ta, kad lizingo bendrovė perka lizingo gavėjo nurodytą daiktą, įgyja į jį nuosavybės teises ir perleidžia kitam asmeniui (lizingo gavėjui) valdyti bei naudoti su teise per tam tikrą laiką išpirkti daiktą ir, sumokėjus visą sutartyje nurodytą kainą, tapti jo savininku. Asmuo, gavęs turtą naudoti, neturi teisės disponuoti turtu (jo perleisti) be lizingo bendrovės sutikimo. Jei sutarties sąlygos nevykdomos, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu.

Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien sutarties sąlygų nevykdymo ar turto negrąžinimo. Jei nukentėjusiajam žala padaroma dėl lizingo sutarties sąlygų pažeidimo, reikia nustatyti, ar kaltininkas visai neketino mokėti pagal lizingo sutartį numatytų įmokų, o turtas paslepiamas ar perleidžiamas kitiems asmenims ir dėl to apsunkinamas arba tampa neįmanomas turto susigrąžinimas natūra ar pinigine išraiška, arba sutartis nevykdoma dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neginčija, jog transporto priemonės buvo lizingo bendrovės nuosavybė ir UAB ,,Turneka“ neturėjo teisės jų parduoti be turto savininko leidimo. Tokia nuostata buvo kiekvienos lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 5 straipsnio 5.1.5 punkte. Šį sutarties punkto pažeidimą, be jau anksčiau minėto 3 straipsnio 3.1 punkto, pirmosios instancijos teismas nurodė kaip pagrindinį, lėmusį R. S. nuteisimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks lizingo sutarties nuostatų pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nesudaro veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Lizingo sutarties tikslas – išpirkti lizingo bendrovės nuosavybėje esančias transporto priemones. Jeigu su lizingo bendrove laiku atsiskaitoma, tai lizingo bendrovei nepadaroma jokios žalos, nes jai svarbu, jog būtų mokamos įmokos ar išperkamas turtas (šiuo atveju transporto priemonės).

Byloje nustatyta, kad įmokos buvo pervedamos visą laiką, kol UAB ,,Turneka“ vadovavo R. S., o jis pats buvo laikomas ilgamečiu ir pareigingu klientu, kuris visada atsiskaitydavo laiku.

Taigi nors formaliai UAB ,,Turneka“ turėjo pranešti lizingo bendrovei apie transporto priemonių pardavimą tretiesiems asmenims, ir nepranešimas laiku yra tam tikras sutarties sąlygų pažeidimas, tačiau lizingo bendrovei priklausančių transporto priemonių pardavimas negavus sutikimo dar nėra nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-208/2013 ir kt.).

Toks sutarties sąlygų nesilaikymas gali būti pagrindas nutraukti lizingo sutartį, tačiau, kol UAB ,,Turneka“ mokėjo įmokas, lizingo bendrovė, žinodama apie įmonės veiklos pobūdį, ne tik nenutraukė sutarčių, bet ir toliau tęsė bendradarbiavimą su įmone.

Iš bylos duomenų matyti, jog lizingo bendrovė vienašališkai nutraukė sutartį su UAB ,,Turneka“ 2009 m. gegužės 18 d. (1 t., 194–195 b. l.), t. y. po dviejų mėnesių, kai R. S. jau buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir bendrovę valdė tretieji asmenys.

Liudytoja N. T., atlikusi UAB ,,Turneka“ finansinės būklės vertinimą, nustatė, kad R. S. parduodant bendrovę ji buvo moki ir turėjo pakankamai trumpalaikio turto, iš kurio būtų galėjusi padengti įsipareigojimus lizingo bendrovei.

Akivaizdu, jog R. S. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, užkertančių kelią tinkamai vykdyti sutartį arba sumenkinančių lizingo bendrovės galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis.

Tai, kad kito vadovo vadovaujama UAB ,,Turneka“ nustojo mokėti įmokas lizingo bendrovei, negali būti siejama su R. S..

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, tarp UAB ,,Turneka“ ir UAB ,,Swedbank lizingas“ susidariusi situacija gali būti vertinama tik kaip civilinis ginčas, bet ne kaip veika, atitinkanti BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

UAB ,,Turneka“ bankroto paskelbimas ir bankroto procedūrų vykdymas nėra pasunkinimas spręsti kilusius ginčus civilinio proceso tvarka.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, naikinama ir dėl to priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl R. S. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. S., įrašydamas žinomai neteisingus duomenis į kaltinime nurodytus automobilių pardavimo dokumentus, šiuos dokumentus suklastojo, padarydamas didelės turtinės žalos UAB ,,Swedbank lizingas“.

Šios nuosprendžio dalies taip pat nepagrindžia byloje ištirti įrodymai.

Liudytojas R. B. pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis dirbo UAB „Turneka“ vadybininku ir bendrovės vardu pardavinėjo automobilius daugiausia Kauno turguje. Direktorius R. S. automobilių pardavimo dokumentus pasirašydavo dar tada, kai jie nebūdavo užpildyti. Pardavęs konkretų automobilį, liudytojas jo duomenis telefonu pranešdavo dokumentus forminančios įmonės, kuriai iš anksto palikdavo pažymas sąskaitas, darbuotojui, ir šis išrašydavo sąskaitą, į ją įrašydamas duomenis apie automobilį bei pirkėją.

Taigi pažymą sąskaitą išrašydavo ne R. S.. Jis tik pasirašydavo ir uždėdavo antspaudą ant tuščio blanko, kuris būdavo užpildomas po to, kai būdavo parduodamas automobilis.

Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinime bei skundžiamame nuosprendyje nurodytas pažymų sąskaitų, kurias neva suklastojo R. S., tekstas neatitinka to, kuris iš tiesų atspausdintas standartiniame blanke (4 t., 129, 133, 137, 140 b. l. ir kt.): jame nėra nuorodos į UAB ,,Turneka“ nuosavybę, o tai, kad tretieji asmenys jokių pretenzijų neturi, transporto priemonė neareštuota, ji nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta, atitiko tikrovę.

Kita vertus, būtinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymis – didelė žala.

Šiame nuosprendyje nustatyta, jog R. S. veiksmais UAB ,,Swedbank lizingas“ nebuvo padaryta reali žala, todėl R. S. nėra teisinio pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę, numatytą už tyčinį dokumento suklastojimą, padariusį didelės žalos.

Dėl to skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, naikinama.

Taigi dėl išdėstytų motyvų skundžiamo nuosprendžio dalys, kuriose R. S. pripažintas kaltu, naikinamos ir dėl to priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį dėl R. S. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, civilinio ieškinio priteisimo, kardomosios priemonės taikymo bei nuosavybės teisės apribojimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

UAB ,,Swedbank lizingas“ pareikštą 474 150 litų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Panaikinti R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Panaikinti R. S. nuosavybės teisės apribojimą į turtą: (duomenys neskelbtini).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.