Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Birutė Mėlinauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl antstolio veiksmų pagal pareiškėjo A. L. skundą suinteresuotiems asmenims „Swedbank“ AB, V. L., antstoliui Sauliui Ramanauskui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolio S. Ramanausko žinioje yra vykdomoji byla Nr.0102/11/02481 dėl 123 689,08 Eur skolos, 121 888, 26 Eur negrąžinto kredito, 1 658,58 Eur palūkanų, 107,71 Eur delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 34,53 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas bei 130 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo dėl skolininko A. L. neįvykdytų prievolių (vykd. byla, b. l. 3). Antstolio 2011-10-07 patvarkymu Nr.0102/11/02481 (vykd. byla, b. l. 4-6) vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdymui. 2017-05-15 patvarkymu Nr.S-3.5-260 (vykd. byla, b. l. 142) buvo konstatuota, kad įkeistas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 2 266 Eur. 2017-06-22 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo (vykd. byla, b. l. 154-155), kuriuo buvo paskaičiuota vykdymo išlaidų suma. Vykdomosios bylos kreditorius AB Swedbank 2018-02-14 raštu (vykd. byla, b. l. 156) kreipėsi į antstolį su prašymu pradėti išieškojimą iš skolininko A. L. turto - nuosavybės teise priklausančio turto: žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2018-02-19 Turto arešto aktu (vykd. byla, b. l. 162-163) buvo areštuotas skolininkui A. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2018-02-19 patvarkymu Nr.S-3.5-56 (vykd. byla, b. l. 166) skolininkas A. L. buvo įpareigotas raštu pateikti įrodymus, kad likusią išieškoti pinigų sumą (121 888,26 Eur) galima išieškoti per 6 mėn. darant CPK 736 str. nurodyto dydžio išskaitymus, įpareigotas pateikti patikslinančius duomenis, kad žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini) priklauso jam asmeninės nuosavybės teise; areštuotas žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); atšauktas antstolio 2017-06-26 patvarkymas Nr.S-17-102-19182 dėl skolos išieškojimo iš V. L.. 2018-02-22 priimtas patvarkymas Nr.S-18-102-5621 ( vykd. byla, b. l. 169-170 ) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2018-02-22 patvarkymas Nr. S-18-5600 ( vykd. byla, b. l. 171) dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. L..

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Pagal šios CPK dalies normas teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. CPK 512 straipsnyje nustatytas skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas yra procesinis terminas. Procesinių terminų praleidimo padariniai nustatyti CPK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad Skundžiami patvarkymai buvo priimti 2018-02-19 ir 2018-02-22, pareiškėjo skundas pas antstolį gautas 2018-03-12. Taigi, pareiškėjo A. L. skundas dėl antstolio veiksmų pateiktas nepraleidus CPK 512 straipsnyje nustatyto 20-ies dienų termino tokiam skundui pateikti.

Kaip jau minėta, antstolio vykdomoje byloje yra vykdomas išieškojimo iš hipoteka įkeistų keleto nekilnojamojo turto objektų, kurių atskirai imant savininkas yra skolininkas A. L. ir kitas asmuo – V. L.. Tokio dokumento vykdymas yra susijęs su tam tikra specifika. Reikšminga šiuo atveju laikytina ta aplinkybė, jog išieškojimas yra siejamas ne su konkrečiu skolininku, bet su hipotekos dalyku esančiu turtu, t. y. išieškojimas vykdomas iš tų objektų, kurie nurodyti hipotekos teisėjo nutartyje. Taigi vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, antstolis gali išieškoti ir iš įkeisto svetimam asmeniui priklausančio turto, ir iš pačiam skolininkui priklausančio turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, jog svetimo daikto hipotekos atveju tam, kad būtų galima nukreipti išieškojimą ne tik į įkeistą svetimą turtą, bet ir į kitą skolininko turtą, nereikia papildomai kreiptis į teismą ir inicijuoti naujo vykdymo proceso . Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pateikus vykdyti hipotekos teisėjo nutartį dėl išieškojimo iš įkeisto skolininkui priklausančio/ nepriklausančio turto, antstolis vykdydamas tokį dokumentą gali išieškoti tiek iš įkeisto kitam asmeniui priklausančio turto, tiek ir iš įkeisto arba neįkeisto pačiam skolininkui ,šiuo atveju A. L., priklausančio turto.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2009-02-09 Panevėžio apygardos teismo nutartimi jo IĮ (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, todėl, jo nuomone, tolesnis išieškojimas antstolio žinioje esančioje vykdomojoje byloje nebegali būti vykdomas. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kokia yra individuali įmonė, prievoles, jeigu joms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, atsako juridinio asmens dalyvis. Juridinio asmens dalyviu individualios įmonės atveju laikomas jos savininkas (CK 2.45 straipsnis). Taigi, aptartas individualios įmonės ir jos savininko turimo turto tarpusavio santykis (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) lemia individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto proceso ypatumus. Iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). Bankrutuojančios individualios įmonės savininko atsakomybė už įmonės prievoles nėra absoliuti ir neribota, pavyzdžiui, kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė ir nėra šio juridinio asmens dalyvio (savininko) turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės dalyvio (savininko) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad individualios įmonės pabaiga yra pagrindas pasibaigti įmonės prievolėms jos kreditoriams, tačiau tai nesudaro pagrindo pasibaigti įmonės savininkų asmeninėms prievolėms jų kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2010). Nagrinėjamu atveju prievolė AB Swedbank yra asmeninė pareiškėjo A. L., o ne jo individualios įmonės (duomenys neskelbtini), prievolė. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė grąžinti pasiskolintus pinigus yra asmeninė A. L. , o ne IĮ (duomenys neskelbtini) prievolė, todėl ši prievolė nesibaigė likvidavus pareiškėjui priklausančią individualią įmonę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymai nenumato, kad dėl įmonės bankroto kartu bankrutuoja ir fizinis asmuo – įmonės savininkas, t. y. jo atžvilgiu negali būti taikomi analogiški ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms. Tai, kad tenkinant bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus priverstine tvarka buvo realizuotas ir visas juridinio asmens dalyvio (savininko) nuosavybės teise valdomas turtas, nesudaro pagrindo tokio dalyvio kreditorių reikalavimų nurašymui. Priešingas aiškinimas neatitiktų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirties, o taip pat būtų nesąžiningas tokios įmonės dalyvio kreditorių, pagal jo asmenines prievoles, atžvilgiu, nes po individualios įmonės pabaigos jiems būtų užkirstas kelias vykdyti priverstinės skolos išieškojimo procedūras, siekiant savo finansinių reikalavimų patenkinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-858-407/2015). Taigi likus nepadengtam AB „Swedbank banko reikalavimui, likvidavus neribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį ((duomenys neskelbtini)) , kreditoriui turi išlikti galimybė nukreipti reikalavimą į individualios įmonės savininką (A. L.), kadangi kreditoriaus reikalavimų teisiniu pagrindu esantys prievoliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp kreditoriaus AB Swedbank ir buvusio individualios įmonės savininko A. L., kaip atskiro subjekto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog išieškojimui nėra jokių kliūčių ir vienintelis subjektas, kompetentingas tokį išieškojimą vykdyti, yra antstolis, kuriam pateiktas vykdomasis dokumentas.

Pareiškėjas pateiktame skunde teigia, kad vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, suėjus išieškojimo senaties terminui.

CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada vykdomoji byla turi būti nutraukiama. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas vykdomoji byla turi būti nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Pažymėtina, jog normoje imperatyviai nurodyta, jog išieškojimo senaties terminas turi būti nustatytas įstatymu, nes įstatymai nenumato skolos vykdymo senaties terminų. CPK 607 straipsnio 1 dalis nustato, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti. Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad vykdymo procesas yra pradėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-08-25 nutarties pagrindu, kuri gauta antstolio kontoroje 2011-10-06, t. y. vykdomasis dokumentas vykdymui pateiktas nepraleidus CPK nustatytų terminų. Antstolis pradėjo vykdymo procesą priimdamas 2011-10-07 patvarkymą Nr.0102/11/02481 , informavo apie tai skolininką ir toliau tęsė vykdymo veiksmus. Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolis praleido įstatymu nustatytos išieškojimo senaties terminą, todėl, jo teigimu, antstolio priverstinio vykdymo veiksmai ( vykdomoji byla) turi būti nutraukti, remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Kaip jau minėta antstolis vykdomąjį dokumentą pagrįstai priėmė vykdyti. Pareiškėjas tvirtina, kad yra pasibaigęs išieškojimo senaties terminas, dėl ko yra CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas vykdomosios bylos nutraukimui. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai reglamentuoti CPK 629 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Civilinio proceso kodeksas nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Dėl to nėra pareiškėjo nurodyto pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui. Be to, įvertinus pareiškėjo skundžiamų patvarkymų turinį, jų priėmimo tvarką, nenustatyta jokių aplinkybių, kodėl minėti patvarkymai turėtų būti pripažinti neteisėtais. Pažymėtina, kad ir pareiškėjas jokių kitų skundžiamų patvarkymų neteisėtumą patvirtinančių aplinkybių, apart jau minėto išieškojimo senaties termino, nenurodė, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie patvarkymų neteisėtumą.

Esant tokioms aplinkybėms ir jau nurodytų argumentų ir motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad skundas nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-292 straipsniais , 510-512 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Priteisti iš A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.