Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjams A. M. (A. M.), L. M., jų atstovei bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Stiprus žmogus“, atstovaujamai įgalioto asmens bankroto administratoriaus M. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų A. M. (A. M.) ir L. M., atstovaujamų bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Stiprus žmogus“, prašymą dėl bankrutuojančių fizinių asmenų patikslinto kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo, suinteresuoti asmenys kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, akcinė bendrovė „SEB“ bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, antstolė Vida Daugirdienė, antstolis Jonas Petrikas, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas svarbią reikšmę suteikia fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja bankrutuojančio fizinio asmens turtu, kuris įrašytas į planą, depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką, o nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu nustatyta įstatyme (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 18 straipsnio 3 dalis), kreditorių reikalavimai tenkinami plane nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 7, 29 straipsniai).

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnis įgaliojimus tvirtinti planą suteikia tik teismui. Plano nepatvirtinimas sukelia neigiamas pasekmes bankrutuojančiam asmeniui, nes teismui nepatvirtinus plano, bankroto byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 8 dalį šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas numato, kad mokumo atkūrimo planą rengia bankrutuojantis fizinis asmuo, o bankroto administratorius dėl jo įgyvendinimo parengia išvadą (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnis). Įstatyme numatyta, kad kreditoriai turi teisę teikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 26 straipsnio 5 punktas), tačiau įstatymas nenumato, kad kreditoriai gali keisti mokumo atkūrimo planą patys, kreditorių susirinkimuose. Kreditorių susirinkimui nepritarus mokumo atkūrimo planui, šio plano tvirtinimas priskirtinas teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 dalis).

Teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).

Kreditoriai akcinė bendrovė „SEB“ bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ 2018 m. rugsėjo 10 d. nepritarė patikslintam pareiškėjų mokumo atkūrimo planui. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, planas buvo nepatvirtintas iš esmės dėl analogiškų pirmajame kreditorių susirinkime pateiktų motyvų: 1) Numatytos priemonės pareiškėjo mokumui atkurti yra nekonkrečios; 2) Kreditoriai nesutinka su mokumo atkūrimo plane numatyto bankroto administratoriaus atlyginimo nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano patvirtinimo bei bankroto administravimo išlaidų suma po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo; 3) Kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas yra nekonkretus.

Įvertinus 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo protokolus ir jų duomenis nustatyta, kad pareiškėjai, įvertinę pirmame kreditorių susirinkime pateiktas kreditorių pastabas, dėjo pastangas ištaisyti mokumo atkūrimo planą taip, kad jis kuo labiau atitiktų pareiškėjų ir kreditorių interesų pusiausvyrą:

2. Bankroto administratorė pateikė preliminarius ir patirtų išlaidų apskaičiavimus;

4. Pareiškėjai įsipareigojo mokėti einamuosius mokesčius, kaip tai numato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Įvertinus pateiktus duomenis teismas konstatuoja, kad kreditoriams pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas buvo koreguotas atsižvelgiant į kreditorių pastabas ir derinant kreditorių, bankroto administratorės ir bankrutuojančių A. M. (A. M.) ir L. M. interesus, t. y. mokumo atkūrimo planas patikslintas realiai, o ne formaliai.

Vertinant ar 2018 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimui pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas pažeidžia fizinių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą analizuojamos kreditorių pateiktos pastabos, nesutikimo tvirtinti mokumo atkūrimo planą priežastys, bankroto administratorės teikiami paaiškinimai.

Kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo, kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, kurios reikalavimų suma sudaro 36,60 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, nepritarė mokumo atkūrimo planui, nurodydama, kad numatytos priemonės pareiškėjų mokumui atkurti yra nekonkrečios. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad mokumo atkūrimo plano IV dalyje, pareiškėjas A. M. (A. M.) įsipareigojo siekti didinti gaunamas pajamas, akcentuodamas, kad per vasarą to padaryti neturėjo galimybių dėl laisvės apribojimo. Pareiškėjas nurodė, kad nerandant galimybių didinti pajamas esamoje darbovietėje, neatmetama galimybė, jog bus ieškoma geriau apmokamo darbo, be to pareiškėjas įsipareigojo baigti atitinkamus kvalifikacijos kėlimo kursus. Pažymėtina, kad pareiškėjai tiek pirmame, tiek antrame mokumo atkūrimo plano projektuose nurodė, kad dėl dukters O. M. neįgalumo L. M. neturi galimybių įsidarbinti. Pažymėtina, kad kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, manydama, kad pareiškėjų nurodomos mokumo atkūrimo priemonės yra nekonkrečios, nenurodė, kokių konkrečių įrodymų ar veiksmų šiuo atveju iš pareiškėjų tikimasi. Kreditorė, nesutikdama su mokumo atkūrimo plano projektu, nurodė bendro pobūdžio teiginius, jog pareiškėjų mokumo atkūrimo priemonės yra nekonkrečios.

Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, tokia kreditorės pozicija, kuomet išreiškiamos bendro pobūdžio abejonės, negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą netvirtinti mokumo atkūrimo plano, kadangi pareiškėjai kreditoriams pateikė visus prašomus konkrečius duomenis ir informaciją apie numatytas priemones pareiškėjų mokumui atkurti. Be to, akcentuotina tai, kad kreditoriai viso bankroto proceso metu galės kontroliuoti pareiškėjų veiklą bei jų pastangas, siekiant atkurti mokumą.

Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 4 punktą, teismas, iškeldamas asmeniui bankroto bylą, nutartyje, be kita ko, nurodo lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas. To paties straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Pažymėtina, kad ši suma neapima bankroto administratoriaus atlyginimo ir šia suma yra dengiamos tik iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo patirtos bankroto administravimo išlaidos. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pirmasis kreditorių susirinkimas, pritardamas plano projektui, nustato sumą, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nustatoma suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 MMA. Pažymėtina, kad ši suma apima tiek bankroto administratoriaus atlyginimą, tiek ir faktiškai patirtas išlaidas, kurios gali būti didesnės nei teismo nustatyta prognozuotina suma. Iš byloje pateikto administravimo išlaidų pagrindimo aiškiai ir konkrečiai matyti, kad teismo patvirtinta 110 Eur suma yra skiriama bankroto administravimo išlaidoms (transporto, apskaitos, ryšių, kanceliarinės, duomenų teikimo/ gavimo ir kt. išlaidoms) dengti, tačiau ne bankroto administratorės atlyginimui.

Bankroto administratorė savo paaiškinimuose pažymėjo, kad nors kreditorės nesutinka dėl atlyginimo bankroto administratorei nustatymo, teigiant, jog 110 Eur suma yra pakankama padengti tiek bankroto proceso iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo metu (6 mėn.) patiriamas išlaidas, tiek bankroto administratorės atlyginimą, tačiau nei viename susirinkime nekvestionavo patirtų išlaidų dydžio, nors bankroto administratorė pateikė atliktų veiksmų ir jų įkainojimo lentelę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, jog 300 Eur bankroto administratorės atlyginimo suma už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos yra pagrįsta, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, ir ji nelaikytina per didele.

Taip pat iš teismui pateikto 2018 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, kad kreditorės: uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, kurios reikalavimų suma sudaro 36,60 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, kreditorė akcinė bendrovė „SEB“ bankas, kurios reikalavimų suma sudaro 62,35 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios reikalavimų suma sudaro 0,23 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, nesutinka su mokumo atkūrimo plano projekte nurodoma 60 Eur per mėnesį suma, skirtina bankroto administravimo išlaidoms po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Pažymėtina, kad į šią sumą patenka tiek bankroto procedūrų išlaidos, tiek bankroto administratoriaus atlyginimas. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju bankrutuoja du fiziniai asmenys. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad bankroto administravimo išlaidos nurodytos patikslintame mokumo atkūrimo plane atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir jos nelaikytinos per didelėmis. Nagrinėjamu atveju, per plano įgyvendinimo laikotarpį bankroto administratorė vykdys pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnyje, t. y. disponuos fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis įstatymo nustatyta tvarka, atliks plane numatytus mokėjimus kreditoriams, tvarkys visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, šauks kreditorių susirinkimus, be balsavimo teisės dalyvaus kreditorių susirinkimuose ir užtikrins jų protokolavimą, ne rečiau kaip kartą per pusę metų teiks teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą, teiks duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal šios institucijos nustatytas ataskaitų formas, gins fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, atliks kitas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytas pareigas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad administratoriaus atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų. Jis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-486/2010). Teismas yra pažymėjęs, kad, nepaisant fakto, jog bankroto administravimui tenka daugiau lėšų negu kreditorių reikalavimams tenkinti, – bankroto administratorius nėra fizinio asmens kreditorius, administratorius yra užsiimantis verslu subjektas, todėl už teikiamas paslaugas jam turi būti atlyginama (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-451-513/2018). Pažymėtina ir tai, kad tik bankroto proceso metu bus tiksliai galima nustatyti administravimo išlaidų dydį ir jas tikslinti, o šioje stadijoje atsisakius patvirtinti bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą dėl administravimo išlaidų dydžio bankroto byla turėtų būti nutraukta (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas suteiktų kreditorių interesams pirmenybę bankrutuojančio asmens atžvilgiu ir prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros.

Kaip viena iš aplinkybių, dėl ko kreditorės 2018 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkime balsavo prieš mokumo atkūrimo plano patvirtinimą yra nurodoma tai, kad kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas yra nekonkretus. Kaip matyti iš mokumo atkūrimo plano VIII dalies 4.1. punkto, pareiškėjai kreditorių reikalavimams tenkinti kas mėnesį įsipareigojo skirti ne mažiau nei 48 Eur. Pažymėtina, kad dėl objektyvių priežasčių, kurios nepriklauso nuo pačių pareiškėjų valios, pvz., liga, prastova, darbo netekimas ir panašiai, ši suma gali atitinkamai keistis. Šios aplinkybės bei jų įtaka mokumo atkūrimo plano vykdymui taip pat yra aptartos mokumo atkūrimo plano VIII dalies 1.3. punkte. Bankroto administratorės teismui pateiktoje išvadoje pažymėjo, kad mokumo atkūrimo plane sudarytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, bankroto administratorės vertinimu, yra adekvatus fizinių asmenų gaunamoms pajamoms bei patiriamoms būtinosioms išlaidoms. Akcentuotina, kad grafike numatyti dydžiai yra orientaciniai ir gali kisti, atsižvelgiat į fizinių asmenų gaunamas pajamas ir darbinę situaciją (sumažintas darbo krūvis, prastova, liga; priešingai – padidėjęs atlyginimas, priedai prie atlyginimo ir pan.). Fiziniai asmenys, būdami sąžiningi ir pateikdami visą informaciją apie savo finansinę situaciją, negali garantuoti, jog, atsiradus tam tikroms objektyvioms aplinkybėms, nepriklausančios nuo jų pačios valios, dėl kurių fizinių asmenų pajamos sumažėtų, mokumo atkūrimo plane numatytą sumą kreditoriams vis tiek mokėtų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas nesutinka su kreditorės pozicija, kad kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas yra nekonkretus ir tai galėtų būti pagrindas nepritarti mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Be to, teismas pažymi, kad esant situacijai, kai mokumo plane numatyti mokėjimai kreditoriams bus neatlikti, kreditoriai turės teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad bankroto administratorės pateiktas bankrutuojančių A. M. (A. M.) ir L. M. mokumo atkūrimo planas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, atitinka pareiškėjų ir kreditorių teisėtus interesus, pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 – 4 dalis pažeidimų nenustatyta, todėl bankrutuojančių A. M. (A. M.) ir L. M. mokumo atkūrimo planas tvirtintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).

Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, jie turi teisę kreiptis dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo ta pačia tvarka, kaip ir buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 13 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

patvirtinti teismui pateiktą patikslintą bankrutuojančių A. M. (A. M.) ir L. M. mokumo atkūrimo planą.

Įpareigoti bankroto administratorę su nutartimi supažindinti visus bankrutuojančių A. M. (A. M.) ir L. M. kreditorius.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.