Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bei 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., 1 laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su laisvės apribojimo bausme, paskirta Plungės rajono apylinkės teismo 2010-04-13 nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė V. J. paskirta – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant vienerius metus tęsti mokslą, bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmę vykdančios institucijos sutikimo.

Nukentėjusiojo T. Z. pareikštas 4000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Jis 2011-10-01 apie 17.00 val., ties Tilžės g. 14 namu, Klaipėdoje, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė nepilnamečiui T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), už bliuzono kapišono ir pareikalavo atiduoti skaitmeninį fotoaparatą „Panasonic“ 500 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6303 i“ 200 litų vertės, priklausančius D. Z. T. Z. atsisakius atiduoti daiktus bei prašant jį paleisti, V. J. kojos keliu sudavė nukentėjusiajam į šlaunies sritį, reikalaudamas atiduoti daiktus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu V. J. pasikėsino pagrobti D. Z. priklausančio turto už 700 litų.

Nukentėjusysis T. Z. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį, dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pareikštą 4000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė netinkamai, kadangi pagal BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pasak nukentėjusiojo, nusikalstamais V. J. veiksmais jis patyrė moralinių ir dvasinių išgyvenimų, emocinį stresą. Iš V. J. veiksmų ir kalbos jis suprato, kad iškilo reali grėsmė jo gyvybei. Šiais veiksmais jis elgėsi pakankamai ciniškai ir pažeidė jo teises į fizinę neliečiamybę. Apelianto teigimu, taip pat buvo pažeistos jo teisės į saugią aplinką. V. J. parodė didelę nepagarbą visuomeninei tvarkai, savo veiksmais sudarydamas galimybę tiek jam, tiek ir kitiems žmonėms suprasti, kad jo gyvenamoji aplinka nebėra saugi. Pažymi, jog šiuo metu jis nebesijaučia toks saugus kaip ankščiau, dažnai praeidamas tam tikras miesto vietas jaučia baimę ir nesaugumą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad įvertinant žalos dydžio pagrįstumą būtina atsižvelgti į LAT praktiką ir joje suformuotą poziciją, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių išgyvenimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Todėl, nukentėjusysis visiškai nesutinka su teismo argumentu, kad vien tik teisės pažeidimo pripažinimas pats savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Apylinkės teismas nepakankamai įvertino tą faktą, kad nors V. J. yra pripažintas kaltu ir yra labai jauno amžiaus, tačiau jis jau yra padaręs dvi tokios pačios rūšies nusikalstamas veikas. Šito nusikaltimo pabaigti jam neleido tik laiku pasirodę policijos pareigūnai, kitu atveju, nusikaltimas būtų įvykdytas. Taigi nukentėjusiojo įsitikinimu, teismas atsižvelgė tik į V. J. sunkią materialinę padėtį, tačiau neįvertino jo išgyvenimų. Mano, kad teismas galėjo sumažinti prašomos neturtinės žalos dydį, tačiau ne visiškai atmesti jo pareikštą civilinį ieškinį. Tai, kad V. J. dėl padarytos veikos gailisi, stengiasi keisti gyvenimo būdą, šiuo metu mokosi, neįrodo, kad jis daugiau nusikaltimų nedarys, juolab, kad tai yra padarytas trečias analogiškos rūšies nusikaltimas. Teismo pozicija, kad bausmės tikslai bus pasiekti vien tik skyrus jam laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant dvejiems metams ir šiuo atveju nepriteisus civilinio ieškinio, yra per švelni. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad V. J. yra jauno amžiaus, neturi šeimos ir vaikų, kuriuos turėtų išlaikyti ir kurių interesai nukentėtų paskyrus jam atlyginti neturtinę žalą. Atvirkščiai, neturtinės žalos priteisimas tik paskatintų labiau gerbti įstatymus ir jiems nenusižengti, juolab, kad paskirtos bausmės vykdymas jam atidėtas dvejiems metams ir jis bet kada vėl gali nusikalsti. Taigi nukentėjusysis daro išvadą, jog jo, kaip nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjus ir patyrus smurtą dienos metu, būtų sąžininga, protinga ir teisinga, įvertinus visą bylos medžiagą, bei atsižvelgiant į jo patirtus išgyvenimus, iš V. J. priteisti atlyginti padarytą neturtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė ir prokurorė prašo nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nukentėjusysis T. Z. ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį civilinio ieškinio dalyje, prašo tenkinti jo civilinį ieškinį visa apimtimi, t.y. priteisiant jam 4000 litų neturtinę žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis buvo pareiškęs civilinį ieškinį ir prašė teismo iš kaltininko priteisti 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t.1., b.l. 87). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmetė, savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais. Pirmosios instancijos teismo manymu, nukentėjusysis T. Z. teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios teismo gali būti pripažintos, kaip neturtinės žalos padarymas. Teismas atmesdamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atsižvelgė į tai, kad V. J. nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, turtinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta, byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą bei kitas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, be to V. J. yra moksleivis, jo gaunamos pajamos stipendija ir savivaldybės skirta pašalpa pragyvenimui yra labai nedidelės, nes siekia 620 Lt. Apylinkės teismo vertinimu V. J. pripažinus kaltu, paskyrus jam griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimo bausmę, bausmės tikslai - nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bus pasiekti ir teismo nuomone pakankamai griežtai bus įvertintas kaltininko nusikalstamas elgesys, kaip atpildas nukentėjusiajam asmeniui už jam padarytą skriaudą.

Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės yra svarbios nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau nepaneigia fakto, jog neturtinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus ir kitas teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą. Apylinkės teismas visiškai ignoravo įstatymų leidėjo sistemišką poziciją, įtvirtinančią visiško žalos atlyginimo doktriną civilinėje teisėje (CK 1.114 str. 1 d. ir CK 1.138 str. 1 d. 6 p.), bei numatančią atitinkamas šios įstatymų leidėjo įtvirtintos doktrinos įgyvendinimo priemones tiek civiliniame, tiek ir baudžiamajame procese (BPK 44 str. 10 d.; 109 str. - 115 str.).

Pažymėtina, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis patvirtina, kad V. J. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. Teismas pripažino, jog V. J. pasikėsino apiplėšti nukentėjusįjį T. Z., kadangi daiktus – fotoaparatą bei mobiliųjų telefoną iš nukentėjusiojo pasikėsino pagrobti panaudojęs fizinį smurtą, t.y. sugriebęs už kapišono, nestipriai sudavė nukentėjusiajam keliu į šlaunį, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Akivaizdu, jog dėl tokių nuteistojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam V. Z. buvo padaryta neturtinė žala jo asmeninėms ir neturtinėms vertybėms, ji pasireiškė kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio pakenkimai, todėl turi būti įvertinta pinigais bei atlyginta. Nukentėjusysis, tuo metu dar būdamas nepilnametis, viešoje vietoje buvo užpultas agresyviai nusiteikusio V. J., buvo sugriebtas už rūbų, tokiu būdu jam buvo apribota laisvė ir galimybė priešintis, nukentėjusiajam buvo grasinta, iš nuteistojo veiksmų ir kalbos nukentėjusysis suprato, kad jam iškilo reali grėsmė jo gyvybei, be to savo grasinimus V. J. patvirtino ir smūgiu – įspirdamas nukentėjusiajam kojos keliu. Pažymėtina, jog nusikalstama veika nebuvo baigta tik dėl to, jog V. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Be jokios abejonės, sprendžiant neturtinės žalos klausimą, būtina atsižvelgti į realumo kriterijų, t.y. ar tikrai tokia žala buvo padaryta, kokios negatyvios pasekmės atsirado, tačiau bylos medžiaga liudija, jog V. J. elgėsi ciniškai ir pažeidė nukentėjusiojo teises į fizinę neliečiamybę, taip pat buvo pažeistos jo teisės į saugią aplinką, savo veiksmais V. J. leido nukentėjusiajam suprasti, kad gyvenamoji aplinka nebėra tokia saugi, nukentėjusysis nurodė jaučiantis baimę ir nesaugumą vaikščiodamas tam tikrose miesto vietose. Deja, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą bei priimdamas skundžiamą nuosprendį visų šių aplinkybių nevertino, taigi apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusysis teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios teismo gali būti pripažintos, kaip neturtinės žalos padarymas yra visiškai nepagrįsta. Be jokios abejonės nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, baimę ir stresą ir visa tai atitinka LR CK 6.250 str. 1 d. numatytą neturtinės žalos reglamentavimą.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą vienas iš esminių reikalavimų teismui yra Civilinio ieškovo neturtinio pobūdžio praradimus įvertinti pinigais. Analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, jog „pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Pažymėtina, jog „neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga. Teismų praktika Nr. 29, 2008 m.).

Pagal CK 6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltininko turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis yra moksleivis, jo gaunamos pajamos stipendija ir savivaldybės skirta pašalpa pragyvenimui yra nedidelės. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui, taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiama ir į tai, jog V. J. nusikalstama veika nutrūko pasikėsino stadijoje, jam nėra nustatytas sveikatos sutrikdymas. Įvertinus aptartas aplinkybes ir atsižvelgus į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nukentėjusiojo T. Z. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 1000 litų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo T. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį pakeisti:

Iš V. J. nukentėjusiajam T. Z. priteisti 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.