Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungėje, LR pilietis, lietuvis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėda, teistas: 2009-10-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. l d. laisvės apribojimu l m., įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ir mokytis; 2010-04-13 Plungės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 10 mėn., įpareigojant 6 mėn. būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val. pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 11 mėn., įpareigojant per šį laiką mokytis, vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 4 d., 9 d., bausmes subendrino su 2009-10-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatė galutinę subendrintą bausmę 2 metus laisvės apribojimo, įpareigojant l metus mokytis ir būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

V. J., panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis 2011-10-01 apie 17.00 val., ties Tilžės g. 14 namu, Klaipėdoje, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė nepilnamečiui T. Z., gim. 1994-08-04, už bliuzono kapišono ir pareikalavo atiduoti skaitmeninį fotoaparatą „Panasonic“ 500 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6303 i“ 200 litų vertės, priklausančius D. Z.. T. Z. atsisakius atiduoti daiktus bei prašant jį paleisti, V. J. kojos keliu sudavė nukentėjusiajam į šlaunies sritį, reikalaudamas atiduoti daiktus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu V. J. pasikėsino pagrobti D. Z. priklausančio turto už 700 litų.

Teismo posėdžio metu pagarsinti kaltinamojo V. J. parodymai, jis kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2011-10-01 apie 17.00 val. buvo prieplaukoje, esančioje Pilies gatvėje, Klaipėdoje. Ten pastebėjo grupę jaunuolių, kurių vienas turėjo fotoaparatą ir juo fotografavo. Jam labai reikėjo pinigų pragyvenimui, todėl kilo mintis iš minėto jaunuolio atimti fotoaparatą. Po 10 minučių jaunuolis ėjo link Senojo turgaus, o jis sekė iš paskos, atsilikęs apie 10 metrų. Atėjus iki Kulių vartų gatvės, einant Tilžės gatve iš nugaros sugriebė vaikinui už bliuzono kapišono, norėdamas jį sustabdyti ir tada, stovėdamas priešais jį, paprašė atiduoti fotoaparatą ir mobilaus ryšio telefoną. Viena ranka laikė už bliuzono kapišono, kitoje rankoje turėjo dviračio aliumininę pompą. Šia pompa vaikinui nesudavė ir negrasino suduoti. Vaikinas jam daiktų nedavė, todėl pagąsdindamas, nestipriai kojos keliu trinktelėjo vieną kartą į vaikino šlaunis. Smūgis buvo nestiprus. Ar vaikinui grasino jį papjauti, nepamena. Galimai galėjo pagrasinti, norėdamas jį pagąsdinti, kad jis atiduotų fotoaparatą ir mobilų telefoną, tačiau su savimi jokių aštrių daiktų neturėjo ir tikslo vaikiną sužaloti neturėjo. Belaikant vaikiną už bliuzono kapišono, pamatė pravažiuojantį policijos automobilį, todėl vaikiną paleidęs, pasileido bėgti link prekybos centro „Norfa“. Jį vijosi pareigūnė moteris, nubėgus apie 20 metrų, privažiavo policijos automobilis ir iš automobilio išlipęs policijos pareigūnas jį sulaikė. Tą dieną su draugais gėrė alkoholį. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, padarė išvadas ir stengiasi daugiau nenusikalsti, mokosi (duomenys neskelbtini) gauna 100 Lt stipendiją ir 520 Lt pašalpą iš savivaldybės pragyvenimui. Šiuo metu nuomojasi butą ir gyvena su drauge. Nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, jo nuomone per didelis.

Nukentėjusysis T. Z. parodė, kad 2011-10-01 išeinant iš kruizinių laivų terminalo, sutiko kaltinamąjį. Jis šūktelėjo – „ar turi parūkyti“. Jam atsakius, kad neturi vaikinas garsiai šūktelėjo - „palauk“ ir jį pasivijo. Eidamas šalia klausinėjo kur gyvena, kur mokosi. Kartu praėjus pro Senąjį turgų, prie devynaukščio namo, vaikinas sugriebė jį už kapišono ir pareikalavo atiduoti fotoaparatą ir mobilų telefoną. Pagąsdino, kad papjaus, tačiau kaltinamasis peilio neturėjo ir vieną kartą nestipriai sudavė jam į šlaunį, jis gynėsi ir tuo metu pravažiavo policijos pareigūnų automobilis. Užpuolikas padėjo bėgti, o jis sušuko „gaudykit“. Už parduotuvės „Norfa“ užpuolikas buvo sugautas. Visi kartu buvo nuvežti į 1-ąjį policijos komisariatą. Užpuolimo metu kaltinamasis turėjo dviračio pompą, tačiau atvykus į komisariatą pompos nebeturėjo. Palaiko pareikštą 4000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes jam dabar baisu vaikščioti gatvėmis, dėl įvykio išgyvena.

Liudytoja, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė D. Z. parodė, kad spalio 1 d. paskambino nepilnametis sūnus ir paprašė ateiti į policijos komisariatą surašyti protokolo. Pareigūnai jai paaiškino, kad sūnus buvo užpultas, kaltinamasis norėjo iš sūnaus atimti fotoaparatą ir mobilų telefoną. Protokolą surašė pareigūnai, o ji pasirašė. Jai atėjus į komisariatą sūnus buvo labai susijaudinęs, nes jį gatvėje norėjo apiplėšti. Sūnui dabar baugu eiti į kiemą, nes po įvykio dar kartą yra sutikęs užpuoliką.

Iš 2011-12-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei fotolentelių matyti, kad V. J. savo parodymus patvirtino, parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 33-34,35-37).

Objektyviajai plėšimo pusei būdinga tai, kad turtas užvaldomas panaudojant smurtą, grasinant jį tuoj pat panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai panaudojant fizinį smurtą, grasinant jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobiamas turtas ar turto dalis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, pasikėsinus pagrobti svetimą turtą, pilnai įrodyta jo pateis prisipažinimu, nukentėjusiojo bei jo įstatyminės atstovės parodymais, bei kita teismo posėdžio metu ištirta medžiaga.

V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ( LR BK 59 str. 1 d, 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 0,72 prom. girtumas ( b.l. 17), ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal LR BK 22 str. 1d., 180 str. 1 d., t.y. kaip pasikėsinimas apiplėšti, nes daiktus - fotoaparatą bei mobilų telefoną iš nukentėjusiojo V. J. pasikėsino pagrobti panaudojęs fizinį smurtą, t.y. sugriebęs už kapišono, nestipriai sudavė nukentėjusiajam keliu į šlaunį, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaltinamasis neneigia, jog naudojo fizinį smurtą, pasikėsindamas apiplėšti T. Z.. Plėšimo atveju turto vertė kvalifikacijai reikšmės neturi.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei formą, kad V. J. pasikėsino padaryti vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstamos veikos nebaigė, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę. V. J. iki šio nusikaltimo padarymo teismo buvo teistas du kartus už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Jam, kaip nepilnamečiui buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant mokytis ir būti namuose nurodytu laiku, nuo 2011-09-01 mokosi Klaipėdos statybininkų mokykloje (b.l. 60), tačiau neturėdamas pastovaus pragyvenimo šaltinio ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, vėl nusikalto pasikėsindamas apiplėšti nepilnametį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog V. J. pasislėpė nuo teisėsaugos pareigūnų, jam buvo paskelbta paieška. Tačiau, kaip pats teigia padarė išvadas iš ankstesnio savo elgesio, jį vertina kritiškai, dėl padarytos veikos gailisi, stengiasi keisti gyvenimo būdą, šiuo metu mokosi, gauna stipendiją ir pašalpą pragyvenimui, skirtą savivaldybės. Vertinant aplinkybių visumą, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, jos vykdymą atidedant.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsitesėjus panaikintina.

Byloje nukentėjusysis prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl nusikalstama veika, t.y. pasikėsinimu apiplėšti, padarytą neturinę žalą.

Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ir asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), šiuo atveju turi įrodyti nukentėjusysis (CPK 178 straipsnis). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusysis T. Z. teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios teismo gali būti pripažintos, kaip neturtinės žalos padarymas. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, į kitas svarbias aplinkybes bei sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus. Pažymėtina, jog kaltinamojo V. J. nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta, byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą bei kitas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, be to atsižvelgiama ir į tai, jog kaltinamasis yra moksleivis, jo gaunamos pajamos stipendija ir savivaldybės skirta pašalpa pragyvenimui yra labai nedidelės ir kaip teigia kaltinamasis siekia 620 Lt. Vertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais ir aukščiau minėtais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, bylos Nr. 3K-3-569/2006; kt.). Europos Ž. T. Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52). Teismo vertinimu kaltinamąjį pripažinus kaltu, paskyrus jam griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimo bausmę, bausmės tikslai - nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bus pasiekti ir teismo nuomone pakankamai griežtai bus įvertintas kaltinamojo nusikalstamas elgesys, kaip atpildas nukentėjusiajam asmeniui už jam padarytą skriaudą. Todėl teismas kompleksiškai vertindamas bylos medžiagą bei vadovaudamasis formuojama teismų praktika, turi pakankamai pagrindo nukentėjusiojo T. Z. pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, netenkinti.

Nukentėjusiojo T. Z. pareikštas 4000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bei 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p., 1 laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su laisvės apribojimo bausme, paskirta 2010-04-13 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę V. J. skirti laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p. , laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir įpareigoti vienerius metus tęsti mokslą, bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmę vykdančios institucijos sutikimo.

Iki įsiteisės nuosprendis, kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti, nuosprendžiui įsitesėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo T. Z. pareikštą 4000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.