Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Nerijaus Meilučio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė - areštas 90 (devyniasdešimt) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimt) parų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2020 m. gegužės 24 d., apie 12.30 val., Marijampolės pataisos namuose, esančiuose adresu: Sporto g. 7, Marijampolėje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo 5 vnt., popieriaus lankstinukus su juose esančia 0,1278 g narkotine medžiaga – heroinu, kurios grynasis kiekis 0,0242 g, kurias neteisėtai gabeno į savo gyvenamas patalpas, tačiau 2020 m. gegužės 24 d., apie 12.40 val.. Marijampolės pataisos namų pareigūnai jį sulaikė ir 5 vnt., popieriaus lankstinukus su juose esančia 0,1278 g narkotine medžiaga – heroinu, kurios grynasis kiekis 0,0242 g, surado bei paėmė.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. G. gynėja advokatė Andželika Vosyliūtė prašė nuteistojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Andrius Brasas prašė nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis A. G. nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir prašo skirti švelnesnę bausmę, o būtent, kitą bausmės rūšį – baudą.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad A. G. nuteistas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam A. G. paskirta bausmės rūšis – areštas.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. G., pagrįstai vertino tai, jog A. G. anksčiau teistas, nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Teismas darė išvadą, kad šios aplinkybės jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį. Taip pat, apylinkės teismas įvertino tai, kad pataisos namų administracijos A. G. charakterizuojamas kaip pasiduodantis kitų nuteistųjų neigiamai įtakai, yra baustas drausminėmis nuobaudomis. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, taip pat įvertino tai, kad ankstesni teistumai nesulaikė bei nepaveikė jo (A. G.), jog jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nustatyta, kad A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, pagrįstai pripažino ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas vertino tai, jog narkotinių medžiagų kiekis, kuriomis disponavo nuteistasis, nors ir neženkliai, tačiau viršijo nedidelio kiekio ribą, kas rodo veikos mažesnį pavojingumo laipsnį, artimą baudžiamajam nusižengimui, tai, kad asmuo registruotas priklausomybės ligų įskaitoje – psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opioidus. Nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, bei tai, kad nusikalstama veika padaryta pataisos namuose, asmenybė yra neigiamai charakterizuojama, ir nors nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sprendė, kad laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tam, kad visumoje būtų įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis, už įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrė arešto bausmę.

13. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti A. G. paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, arešto trukmę skyrė BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui. Kolegija daro išvadą, kad paskyrus švelnesnę bausmę (baudą), nagrinėjamu atveju, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

14. Kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą, pagrįstai skyrė bausmę – areštą 90 (devyniasdešimt) parų už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą arešto bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė bausmę – areštą 60 (šešiasdešimt) parų.

15. Daroma išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, taigi darytina išvada, kad jis yra linkęs nusikalsti. Manytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl bausmės individualizavimo yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

16. Taigi, yra pagrindas tvirtinti, kad teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reikšmingas bausmės skyrimui. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, apelianto asmenybę, teistumus, nuolat daromus naujus nusikaltimus, kitus pažeidimus, vertino kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Taip teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalyje reglamentuotas nuostatas.

17. Kolegija konstatuoja, kad teismas pakankamai išsamiai motyvavo skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimus, jiems pritartina. Tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis yra sankcijos ribose ir nėra per griežtos. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad paskirta bausmė yra per griežta padarytam nusikaltimui.

18. Kolegija daro išvadą, kad paskirta bausmė - areštas sulaikys apeliantą nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jis bus tinkamai nubaustas už nusikalstamą veiką, jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tuo pačiu daroma išvada, kad paskyrus arešto bausmę ir ją atlikus, nuteistasis bus tinkamai paveiktas ir privalės suvokti, kad būtina laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti.

19. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. G. (b. l. 153). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 163,96 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš nuteistojo turi būti išieškotos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. G. išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 106 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti valstybei iš A. G. 163,96 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus devyniasdešimt šešis centus) – antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.