Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,

atsakovo Zarasų rajono savivaldybės, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybės administracijos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. R. ir J. R. prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovui Zarasų rajono savivaldybei, atstovaujamai Zarasų rajono savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sartų regioninio parko direkcijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai R. R. ir J. R.(toliau - ir pareiškėjai) teismui pateiktu prašymu dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovui Zarasų rajono savivaldybei(toliau – ir atsakovas), atstovaujamai Zarasų rajono savivaldybės administracijos(toliau - ir atsakovo atstovas, ir Savivaldybės administracija), trečiajam suinteresuotam asmeniui Sartų regioninio parko direkcijai(toliau - ir trečiasis suinteresuotas asmuo, ir Parko direkcija) prašo iš atsakovo Zarasų rajono savivaldybės, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybės administracijos, pareiškėjų naudai solidariai priteisti 54879,85 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjai prašyme nurodė, jie ir jų atstovas teismo posėdžiuose paaiškino, kad reikalaujamą atlyginti turtinę žalą sudaro pareiškėjų panaudotos lėšos nebaigtam ūkio pastatui pastatyti pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame 1,68 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Pakačinių k. Antazavės sen., Zarasų r.(toliau - ir Žemės sklypas). Žemės sklypas buvo įsigytas pagal 2007m. kovo 1d. privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį iš S. L. Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė 2003m. kovo 8d. patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui S. L. buvusios sodybos atstatymui Žemės sklype, o 2003m. gegužės 8d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė išdavė statytojui S. L. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ūkiniam pastatui statyti Žemės sklype. Žemės sklypą įsigijusiam R. R. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007m.gegužės 25d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti ūkinį pastatą. Įsigytame sklype jau buvo pakloti betoniniai juostiniai pamatai, už tai buvo sumokėta perkant Žemės sklypą. Ūkinį pastatą pareiškėjai pradėjo statyti 2007 metais. Ūkinis pastatas buvo statomas pagal projektą. Pareiškėjas R. R. paaiškino, kad ūkinį pastatą jis statėsi ūkio būdu ir tam išleido tiek lėšų, kiek ir buvo apskaičiuota pagal jo teismui pateiktą sąmatą. Pareiškėjas nurodė, jog ūkinio pastato statybos darbus jis atliko pats, tačiau tiems darbams, kurių negalėjo atlikti pats, samdė kitus asmenis: ūkinio pastato rūsio betonavimo bei visus mūro darbus atliko, grindis sudėjo, kaminą sumūrijo pareiškėjo samdyti darbininkai. Ūkinio pastato rastines sienas surentė įmonė, pardavusi rastus, o stogą skardino pareiškėjo pasamdyti skardininkai. Pareiškėjas statybines medžiagas pirko ir už atliktus darbus atsiskaitė grynais pinigais ir tą patvirtina teismui pateikti jo bankinės sąskaitos išrašai. Pareiškėjas paaiškino, kad neišsaugojo visų dokumentų turėtoms išlaidoms pagrįsti, o teismui pateikė tik išlikusius medžiagų įsigijimo dokumentus. 2012m. vasario 21d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir 2013m. birželio 7d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas, buvo panaikinti ūkinio pastato statybai išduoti dokumentai, o pareiškėjai įpareigoti nugriauti statomą ūkinį pastatą bei sutvarkyti statybvietę kaltų asmenų, tai yra Savivaldybės administracijos (80 proc.) ir Parko direkcijos (20proc.)lėšomis. Ūkinis pastatas buvo nugriautas. Todėl pareiškėjai prašo atlyginti šio ūkinio pastato statymo išlaidas, kurias įrodinėja V.L. projektavimo firmos atliktu ūkinio pastato atstatymo išlaidų pagal 2007m. spalio mėnesio suvestines statybos kainas atliktu apskaičiavimu. Pareiškėjas pripažįsta, kad dalį nugriauto ūkinio pastato statybinių medžiagų jis pardavė už 5000Eur. Pareiškėjai, jų atstovas mano, kad jie prašomus priteisti nuostolius patyrė tik dėl Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, todėl nereiškia reikalavimo atlyginti turtinę žalą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjų atstovas palaiko prašymą ir teismo prašo jį tenkinti.

Atsakovas Zarasų rajono savivaldybė, atstovaujama Zarasų savivaldybės administracijos, atsiliepimu su pareiškėjų prašymu dėl turtinės žalos atlyginimo nesutinka, nes mano, kad atsakovas nėra atsakingas už pareiškėjams padarytąžalą, kadpatys pareiškėjai yra kalti dėl patirtos žalos, kadangi jau pirkdami Žemės sklypą jie žinojo, kokios paskirties jis yra. Todėl atsakovo atstovas mano, kad pareiškėjai negalėjo turėti teisėto lūkesčio į statybą miško ūkio paskirties žemėje. Savivaldybės administracijos atstovės teismo posėdžiuose nepripažino atsakovo kaltės dėl pareiškėjų patirtų nuostolių. Savivaldybės administracija teismui pateikė nugriauto nebaigto statyti ūkinio pastato Pakačinių k. Antazavės sen. Zarasų raj. atstatymo lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2007m. spalio mėn. kainas ir rašytines pastabas dėl pareiškėjų pateiktos lokalinės sąmatos(134-139b.l.). Pagal Savivaldybės administracijos pateiktą lokalinę sąmatą nugriauto ūkinio pastato atstatymo kaina yra 21169,39Eur(73093,68Lt). Atstovės nesutiko, kad pareiškėjai turi teisę į nuostolių, patirtų dėl darbo užmokesčio mokėjimo, atlyginimą, kadangi pareiškėjai ūkinį pastatą statėsi ūkio būdu.Be to, Savivaldybės administracijos nuomone, dėl pareiškėjams padarytos žalos yra atsakinga ir Sartų regioninio parko administracija, išdavusi Sąlygas pastatų rekonstrukcijai Žemės sklype. Savivaldybės administracijos atstovė prašo prašymą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į prašymą su pareiškėjų prašymu nesutiko. Atsiliepime ir 2015m. rugsėjo 21d. teismo posėdyje atstovas paaiškino, kad pareiškėjai turi pareigą įrodyti, jog jų patirta turtinė žala yra reali, tuo tarpu pareiškėjai į teismą kreipėsi statoma ūkiniam pastatui dar esant nenugriautam. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad dėl pareiškėjų patirtos turtinės žalos Sartų regioninio parko direkcija nėra atsakinga.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjams priklausantis žemėssklypas Pakačinių k., Antazavės sen. Zarasų r., kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Antazavės k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra Sartų regioninio parko rekreacinėje teritorijoje, Zalvės ežero apsaugos juostoje, pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio (Zarasų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-3-420/2012, toliau – ir civ.byla, t. 1, b.l. 26-28, 61-62, 239). Iki 2007m.kovo 1d.šis žemės sklypas priklausė S. L.i (civ.byla t.1, b.l. 17-18, 26).Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė statytojui S. L. 2003m. gegužės 8d., pritarus Sartų regioninio parko direkcijai, kuri išdavė specialiąsias projektavimo sąlygas, patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios sodybos atstatymui (civ.byla t. 1, b.l. 12-13,14). 2003m.birželio 18d. Zarasų rajono nuolatinės statybos komisija, kurios sudėtyje, be kitų narių, buvo Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė, Sartų regioninio parko direkcijos direktorius, suderino Buvusios sodybos atstatymo esamoje sodybvietėje Pakačinių kaime Antazavės seniūnijoje,Zarasų rajone, projektą(civ.byla t.1, b.l. 64-84). Zarasų rajono savivaldybės administracija 2003m. birželio 25d. išdavė S. L. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (civ.byla t. 1, b.l. 15-16). Pareiškėjai Žemės sklypą iš S. L. įsigijo 2007m. kovo 1d. Privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu(civ.byla t.1,b.l.17-18, 26-28, 61-62). 2007m. gegužės 25d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statybos leidimo išdavimo R. R.“ pareiškėjui R. R. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti ūkinį pastatą Pakačinių k. Antazavės sen. Zarasų r. (buvęs S.L. 2003m. birželio 25d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (civ.byla t. 1, b.l. 20-21, 19). Minėtų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu pareiškėjai 2007 metais pradėjo statyti ūkinį pastatą Žemės sklype. 2010m. balandžio 7d.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad R. R. Žemės sklype stato statinį – ūkinį pastatą, statybos darbų būklė-vykdomi vidaus apdailos darbai, statinio ilgio, pločio ir aukščio išmatavimai atitinka projekte nurodytiems matmenims (civ.byla t. 1, b.l. 24-25).

Zarasų rajono apylinkės teismas 2012m. vasario 21d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3-420/2012 pagal Vilniaus vyriausiojo prokuroro ginančio viešąjį interesą ieškinį atsakovams Zarasų rajono savivaldybės administracijai, R. R., Sartų regioninio parko direkcijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų:Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, J. R., V. L., Lietuvos Respublikos Vyriausybei konstatavo, jog Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Sartų regioninio parko direkcija, spręsdamos dėl statybos leidimo išdavimo, organizuodamos ir kontroliuodamos statybas miško žemėje, nesilaikė teisės aktų hierarchijos, nes vadovavosi žemesnės galios poįstatyminiu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995m. gruodžio 22d. nutarimu Nr.1608 patvirtintu Statybos privačioje žemėje reglamentu, o ne Lietuvos Respublikos žemės įstatymu(toliau – ir Žemės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymu(toliau – ir Miškų įstatymas), kuris, beje, būdamas aukštesnės galios teisės aktu bei specialiuoju įstatymu, reglamentuojančiu statybos miško žemėje klausimus, nenumatė galimybės miško žemėje statyti ūkio pastatų. Zarasų rajono savivaldybės administracija 2003m. gegužės 8d. patvirtindama projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007m.gegužės 25d. priimdama įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2003m. birželio 25d ir 2007m.gegužės 25d. išduodama statybos leidimus Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą, 24 straipsnio 2 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, 5 dalį, 40 straipsnį, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo(toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 31 straipsnio 8 dalies nuostatas, todėl aukščiau minėtus administracinius aktus Zarasų rajono apylinkės teismas panaikino.

Zarasų rajono apylinkės teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo(toliau - ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 30 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis, jog bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais yra laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, o pagal to paties straipsnio 32 dalį už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą (jam raštu pritarti) ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą, išanalizavo Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Sartų regioninio parko direkcijos veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, jog projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiam statytojui S. L. 2003m. gegužės 8d. patvirtino Zarasų rajono savivaldybės administracijos pareigūnė – vyr. architektė, pritarus Sartų regioninio parko direkcijai, jog ta pati Zarasų rajono savivaldybės administracijos pareigūnė 2003m.birželio 25d. išdavė S. L. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), o statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. išduotas 2007m. gegužės 25d., remiantis Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007m.gegužės 25d. įsakymu Nr. 1-341, Zarasų rajono apylinkės teismas konstatavo, jog minėtos institucijos netinkamai taikė teisės normas, pažeidė įstatymų reikalavimus ir nepagrįstai priėmė ir išdavė statybą leidžiančius dokumentus, todėl buvo neteisėtai pradėtas statyti ūkinis pastatas miškųūkio paskirties žemės sklype. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau – ir Civilinio kodekso) 4.103 straipsnio 3 dalimi ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 30dalimi, 32dalimi, 28straipsnio 1dalies 1punktu, 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas padarė išvadą, kad Statybos įstatyme (28¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte) nurodyti kalti asmenys, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai statomas ūkinis pastatas, yra būtent Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Sartų regioninio parko direkcija. Teismas taip pat konstatavo, kad R. R. nedalyvavo priimant 2007m. gegužės 25d. įsakymą išduoti jam statybos leidimą, niekaip tokio sprendimo priėmimo neįtakojo, sprendimas išduoti ar neišduoti jam statybos leidimą niekaip nepriklausė nuo jo valios, o projektavimo sąlygų sąvado tvirtinimo ir pirminio statybos leidimo išdavimo metu jis apskritai nebuvo šių procesų dalyviu. Todėl Zarasų rajono apylinkės teismas nusprendė, kad R. R. nebuvo kaltas dėl ūkinio pastato statybos neteisėtumo. Spręsdamas dėl institucijų, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai statomas ūkinis pastatas, kaltės dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad Sartų regioninio parko direkcija tik vieną kartą dalyvavo šiame procese – pritarė projektavimo sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimui, o visus galutinius sprendimus (patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą, išdavė statybos leidimus) priėmė Zarasų rajono savivaldybės administracija( jos pareigūnai). Teismas sprendė, kad būtent ši institucija, priimdama Zarasų rajono apylinkės teismo naikinamus aktus, turėjo užtikrinti jos (institucijos) ar jos pareigūnų išduodamų aktų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau to nepadarė, pažeidė Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto, 24 straipsnio 2 dalies, 31 straipsnio 2 dalies, 5 dalies, 40 straipsnio, Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies, nuostatas, kas, Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu didžiausia dalimi nulėmė neteisėtos statybos atsiradimą. Todėl teismas nusprendė, kad neteisėtai statomas ūkinis pastatas turi būti nugriautas panaudojant 80 procentų Zarasų rajono savivaldybės administracijos lėšų ir 20 procentų Sartų regioninio parko direkcijos lėšų.

2012m. vasario 21d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo panaikinti: Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios architektės 2003m.gegužės 8d. patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui S. L. buvusios sodybos atstatymui esamoje sodybvietėje Pakačinių k., Antazavės sen., Zarasų r.; Zarasų rajono savivaldybės vyriausiosios architektės statytojui S. L. 2003m.birželio 25d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato statybai Pakačinių k., Antazavės sen., Zarasų r., žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007m. gegužės 25d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. išdavimo; Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007m.gegužės 25d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. išduotas 2007m. gegužės 25d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs S. L. 2003m.birželio 25d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat sprendimu statytojas R. R. buvo įpareigotas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Zarasų rajono savivaldybės administracijos lėšomis (80 procentų) ir Sartų regioninio parko direkcijos lėšomis (20 procentų) nugriauti R. R. ir J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Pakačinių k., Antazavės sen., Zarasų r., kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statomą ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę.

2013m. birželio 7d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2012m. vasario 21d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu ir įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo nustatyta, kad tiek Zarasų rajono savivaldybės administracija , tiek ir Sartų regioninio parko direkcija atliko neteisėtus veiksmus – priėmė neteisėtus sprendimus, kurie nulėmė, kad R. R. pastatė statinį, kuris yra neteisėtas dėl statinių statybų draudžiamumo Žemės sklype. Spręsdamas dėl Sartų regioninio parko direkcijos veiksmų, sąlygojusių ūkinio pastato statybos neteisėtumą, teismas nustatė, kad Sartų regioninio parko direkcijos 2003m. gegužės 25d. pritarimas projektavimo sąlygų sąvadui, kurio pagrindu buvo išduoti tiek 2003 metais, tiek ir 2007m. gegužės 25d. statybos leidimai, yra įvertintas kaip įtakojęs 2012m. vasario 21d. Zarasų rajono apylinkės teismo panaikintų aktų priėmimą mažesne dalimi, tačiau nusprendė, kad Zarasų rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino abiejų institucijų veiksmus ir teisingai nustatė statinio griovimo išlaidų atlyginimo dalis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdant 2012m. vasario 21d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimą, pareiškėjų ūkinis pastatas buvo nugriautas 2015m. lapkričio mėnesį(t.1, b.l. 121 -123). Griaunant ūkinį pastatą išsaugotas statybines medžiagas pareiškėjas pardavė už 5000 Eur(t.1, b.l.124-126).

Byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės žalos, pareiškėjams padarytos viešojo administravimo subjekto neteisėtais veiksmais(aktais), atlyginimo.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Šiame straipsnyje yra numatyta vietos savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad santykiai, susiję su nurodytos žalos atlyginimu, yra civiliniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai, todėl spręsdami kilusį ginčą teismai privalo vadovautis ir bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556–1485/2009). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens, įskaitant ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų, pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padarytą žalą turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė nustato, kad savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Savivaldybės pareiga atlyginti padarytą žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi vietos savivaldybės viešoji atsakomybė atsiranda ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas tik esant visumai trijų sąlygų: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Administracinė byla nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo, kurio redakcija galiojo iki 2016m. liepos 1d.(toliau – ir ABTĮ), nuostatas. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 96 straipsnio 4 dalis draudžia šalims, proceso dalyviams kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi resjudicata galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010).ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012). Pažymėtina, kad teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą resjudicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą.

Atsižvelgiant į tai, kadtiekcivilinėjebyloje (Zarasųrajonoapylinkėsteismocivilinėjebyloje Nr.2-3-412/2012, Vilniaus apygardosteismocivilinėjebylojeNr. 2A-949-302/2013), tiekiršiojeadministracinėjebylojedalyvavotospačiosšalysirbuvoįrodinėjamasviešojoadministravimosubjektųpriimtųaktųneteisėtumas, teismasdaroišvadą, kadegzistuojavisossąlygospripažintiminėtojecivilinėjebylojenustatytusfaktusprejudiciniaisnagrinėjamojeadministracinėjebyloje.

Įvertinus tai, kad civilinėje byloje buvo pripažinta, jog Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Sartų regioninio parko direkcija netinkamai taikė teisės normas, pažeidė įstatymų reikalavimus ir nepagrįstai priėmė sprendimus išduoti statybą leidžiančius dokumentus, kurių pagrindu buvo neteisėtai pradėtas statyti ūkinis pastatas pareiškėjų miškų ūkio paskirties Žemės sklype. Civilinėje byloje neteisėtais buvo pripažinti savivaldybės viešojo administravimo subjekto – Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir viešojo administravimo funkcijas vykdžiusios statybą leidžiančių dokumentų išdavimo srityje Sartų regioninio parko direkcijos aktai ir veiksmai: 2003m. gegužės 8d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektės patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiam statytojui S. L., kuris buvo priimtas pritarus Sartų regioninio parko direkcijai, jai 2003m. kovo 7d. išdavus Sąlygas pastatų rekonstrukcijos buvusios sodybos vietoje projektavimui Nr. (duomenys neskelbtini) (civ.byla t. 1, b.l. 12-13,14), Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektės 2003m.birželio 25d. S. L. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007m.gegužės 25d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statybos leidimo išdavimo R. R.“ ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007m. gegužės 25 d. R. R. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje sprendžiant dėl kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai statomas ūkinis pastatas, ne tik buvo nustatytos institucijos, dėl kurių neteisėtų administracinių aktų ir veiksmų neteisėtai pradėtas statyti ir statomas ūkinis pastatas, bet ir įvertintas kiekvienos institucijos kaltės dydis. Zarasų rajono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad Sartų regioninio parko direkcija tik vieną kartą dalyvavo statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procese – pritarė projektavimo sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimui, todėl pripažino, kad šios institucijos lėšų, naudojamų griaunant ūkinį pastatą, dalis turi sudaryti 20 procentų, o visus galutinius sprendimus (patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą, išdavė statybos leidimus) priėmusios Zarasų rajono savivaldybės administracijos lėšų, naudojamų griaunant ūkinį pastatą, dalis turi būti 80 procentų. Jau minėta, kad civilinėje byloje taip pat buvo nustatyta, jog pareiškėjas R. R. nedalyvavo priimant 2007m. gegužės 25d. įsakymą išduoti jam statybos leidimą, niekaip tokio sprendimo priėmimo neįtakojo, sprendimas išduoti ar neišduoti statybos leidimą niekaip nepriklausė nuo R. R. valios, o projektavimo sąlygų sąvado tvirtinimo ir pirminio statybos leidimo išdavimo metu jis apskritai nebuvo šių procesų dalyviu. Pagal Civilinio kodekso 4.103 straipsnio ir Statybos įstatymo 28 ¹straipsnio 2dalies 1punkto nuostatas, spręsdamas dėl asmenų, kurių lėšomis turi būti nugriaunamas statinys, teismas privalo nustatyti būtent tuos kaltus asmenis, dėl kurių neteisėtai išduotų dokumentų buvo pradėta ir vykdoma statinio statyba, todėl tokių kaltų asmenų ir jų kaltės dydžio nustatymas Zarasų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje yra reikšmingas ne tik sprendžiant dėl jų lėšų panaudojimo griaunant neteisėtai pastatytą ūkinį pastatą, bet ir nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant dėl ūkinio pastato nugriovimu pareiškėjams padarytos žalos atlyginimo. Civilinėje byloje nustatyti neteisėtai išduoti Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Sartų regioninio parko direkcijos dokumentai tiesiogiai sąlygojo pareiškėjams priklausančio ūkinio pastato nugriovimą, todėl turi tiesioginį priežastinį ryšį su nugriovus ūkinį pastatą pareiškėjams atsiradusia turtine žala. Atsižvelgiant į pasakytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nebereikia iš naujo nustatinėti viešojo administravimo subjekto Zarasų rajono savivaldybės administracijos(jos tarnautojų) ir pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3dalies 4punktą, 12dalį, viešojo administravimo funkcijas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo srityje vykdžiusios Sartų regioninio parko direkcijos priimtų aktų neteisėtumo. Be jau pasakyto, pažymėtina ir tai, kad abi šios institucijos, kurių atstovai buvo 2003m. birželio 18d. Zarasų rajono nuolatinės statybos komisijos nariai, suderino Buvusios sodybos atstatymo esamoje sodybvietėje Pakačinių k. Antazavės sen., Zarasų r. projektą, kurio pagrindu 2003 ir 2007 metais buvo neteisėtai išduoti statybos leidimai ūkiniam pastatui statyti. Todėl konstatuotina, kad ūkinio pastato nugriovimu pareiškėjams padaryta turtinė žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Sartų regioninio parko direkcijos neteisėtais aktais. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis teismas atmeta Savivaldybės administracijos argumentus, jog Zarasų rajono savivaldybė nėra atsakinga už pareiškėjams padarytą turtinę žalą. Teismas taip pat sprendžia, kad nepagrįsti yra Savivaldybės administracijos atstovės argumentai, jog dėl pareiškėjų patirtos turtinės žalos yra kalti patys pareiškėjai, nes statėsi ne ūkinį pastatą, bet gyvenamąjį namą, kadangi iš 2010m. balandžio 7d.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. R. Žemės sklype statytas ūkinis pastatas atitiko projekte nurodytiems matmenims (civ.byla t. 1, b.l. 24-25).Be to, byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai yra atsakingi už neteisėtų statybos dokumentų išdavimą, nulėmusį ūkinio pastato statybos neteisėtumą.

Pareiškėjai reikalavimą atlyginti turtinę žalą pareiškė Zarasų rajono savivaldybei, atstovaujamai Zarasų rajono savivaldybės administracijos. Pažymėtina, kad 2015m. rugsėjo 21d. (t.1, b.l. 117-119), 2016m. sausio 21d. (t.1, b.l. 142-143) teismo posėdžiuose, vadovaudamasis ABTĮ 10 str., teismas pareiškėjams išaiškino jų teisę apsispręsti dėl Sartų regioninio parko direkcijos įtraukimo į bylos nagrinėjimą atsakove, tačiau pareiškėjai nesutiko, kad ši institucija byloje būtų įtraukta atsakove. Atsižvelgiant į tai, toliau yra sprendžiama dėl turtinės žalos padarymo pareiškėjams fakto, turtinės žalos dydžio ir Zarasų rajono savivaldybės pareigos atlyginti visą turtinę žalą.

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos(tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykdant 2012 m. vasario 21d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimą, 2015m. lapkričio mėnesį buvo nugriautas pareiškėjams priklausantis ūkinis pastatas. Pareiškėjai neteko jiems priklausančio turto, todėl turtinės žalos pareiškėjams padarymo faktas nekelia abejonių. Pareiškėjai teismui pareikštu prašymu prašo atlyginti jų patirtus nuostolius, pasireiškusius pareiškėjų turėtomis išlaidomis nugriautam ūkiniam pastatui statyti, todėl nustatant pareiškėjams padarytų nuostolių dydį, turi būti remiamasi tomis kainomis, kokios buvo išlaidų susidarymo metu. Pareiškėjas R. R. teismo posėdžiuose paaiškino, kad esminius ūkinio pastato statybos darbus jis vykdė 2007 metų spalio mėnesį ir patirtas išlaidas įrodinėjo remdamasis 2007m. spalio mėn. kainomis. Iš pareiškėjo paaiškinimų, jam išduoto statybos leidimo statyti ūkinį pastatą ūkio būdu duomenų, nustatyta, kad pareiškėjas R. R. ūkinį pastatą statėsi savo jėgomis, tai yra jis dirbo pats. Taip pat iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad visų darbų pareiškėjas atlikti neturėjo galimybės, tai yra neturėjo tam reikalingų įgūdžių, reikiamos kvalifikacijos, neturėjo būtinų įrengimų, todėl tokiems darbams, kaip ūkinio pastato rūsio betonavimo darbams bei visiems mūro darbams atlikti, grindims sudėti, kaminui sumūryti, pastato rastines sienas suręsti, apskardinti stogą, pareiškėjas samdė kitus asmenis. Pareiškėjas statybines medžiagas pirko ir už atliktus darbus atsiskaitė grynais pinigais. Pareiškėjas paaiškino, kad neišsaugojo visų dokumentų turėtoms išlaidoms pagrįsti, todėl turėtas išlaidas įrodinėja V.Laukaičio projektavimo firmos parengta lokaline sąmata, kuria apskaičiuotos ūkinio pastato atstatymo išlaidos, sudarančios 54879,85 Eur(189489,55Lt), banko sąskaitų duomenimis(t.1, b.l. 68-97). Taip pat pareiškėjas pateikė : UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007m. rugsėjo 5d. PVM sąskaitą-faktūrą 2016m. rugsėjo 26d. 1696 Lt(491Eur) sumai už įsigytus stogo langus ir jų detales apmokėti ir 2007m. rugsėjo 3-5d. pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius sąskaitoje nurodytos sumos sumokėjimą(t.1 b.l 152-153), 2007m. liepos 19d. G.U. įmonės PVM sąskaitą-faktūrą 4240Lt(1228Eur) sumai už perkamas statybines medžiagas apmokėti ir 2007m. birželio 5d. bei liepos 19d. pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius sąskaitos apmokėjimą( t.1, 154-155 b.l.). 2007m.gegužės 29d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą 984,47Lt(285Eur) sumai už transporto paslaugas apmokėti ir 2007m. gegužės 29d. Kasos pajamų orderio kvitą, patvirtinantį sąskaitos apmokėjimą(1t., b.l.156-157). 2016m. rugsėjo 26d. teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad jam perkant Žemės sklypą, jame jau buvo pakloti juostiniai pamatai, todėl už juos buvo sumokėta šių darbų kainą įskaičius į Žemės sklypo kainą.

Savivaldybės administracija nesutikdama su pareiškėjų teismui pateiktos lokalinės sąmatos sumomis, tai yra nesutikdama, kad į sąmatą yra įtrauktos darbo užmokesčio ir su juo susijusios sumos, teismui pateikė nugriauto ūkinio pastato atstatymo lokalinę sąmatą 2007m. spalio mėn. kainomis 73093,68Lt sumai, kurią sudarė V. M. Pareiškėjai ir Savivaldybės administracija nesutiko su vienas kito pateiktose sąmatose esančiais duomenimis. Skiriantis pareiškėjų ir atsakovo pateiktų lokalinių sąmatų duomenims, teismas paskyrė teismo ekspertizę. Teismo paskirtą ekspertizę atlikęs teismo ekspertas dr.D. K. 2016m. liepos 21d. teismo ekspertizės akte atsakydamas į teismo užduotą klausimą, kiek pareiškėjams priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Pakačinių k. Antazavės sen. Zarasų r., kainavo 2007 metų spalio mėn. kainomis ūkio būdu sukurti (pastatyti) nugriautą ūkinį pastatą, atsakė, kad ūkio būdu pastatyti nurodytą ūkinį pastatą 2007 m. spalio kainomis kainavo 41490,90Eur. 2016m.lapkričio 28d. teismo posėdyje atsakydamas į klausimus, teismo ekspertas nurodė, kad nugriauto ūkinio pastato 2007 metų spalio mėn. statybos apskaičiuojamosios kainos nustatymui jis naudojosi programine įranga“ (duomenys neskelbtini)“, nustatydamas statybos darbus, jų apimtis, reikalingas statybines medžiagas vadovavosi visa bylos medžiaga, tarp jos: Buvusios sodybos atstatymo esamoje sodybvietėje Pakačinių kaime Antazavės seniūnijoje, Zarasų rajone, projektu(civ.byla t.1, b.l. 64-84), byloje esančiomis ūkinio pastato nuotraukomis, ūkinio pastato atstatymo ir griovimo darbų sąmatomis.

Pagal ABTĮ įtvirtintas nuostatas, faktų ir įrodymų nurodymas, jų pateikimas ir rinkimas yra bylos proceso dalyvio pareiga. Teismas, vertindamas proceso dalyvių pateiktus įrodymus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje suformuluota taisykle, pagal kurią, jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas, sprendžiantis dėl proceso dalyvių pateiktų įrodymų objektyvumo, patikimumo ir būtinumo, privalo juos įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nors pareiškėjas nesutiko su teismo eksperto lokalinėje sąmatoje apskaičiuota išlaidų suma ir teismą prašė vadovautis jo pateikta V.L. firmos sudaryta lokaline sąmata, tačiau teismo eksperto sudarytos lokalinės sąmatos duomenų motyvuotai neginčijo. Pareiškėjų pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina tik aplinkybę, jog 2007-2009 metais pareiškėjas turėjo lėšų ir jas naudojo, tačiau nepatvirtina, jog banke esančios lėšos buvo panaudotos būtent ūkinio pastato statybai. Pareiškėjo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir pinigų mokėjimo kvitai patvirtina konkrečias pareiškėjo išlaidas statybai, tačiau jų nepakanka visai pareiškėjų prašomai nuostolių atlyginimo sumai įrodyti. Savivaldybės administracijos atstovė nesutiko su teismo ekspertizės išvada, kadangi apskaičiuojant ūkinio pastato statybos išlaidas buvo įskaičiuotos išlaidos darbo užmokesčiui, mechanizmams, pridėtinės vertės mokestis, nors pareiškėjas statinį statė ūkio būdu.

Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad skaičiuojant statybos kainą, buvo naudojama “ (duomenys neskelbtini)“ programinė įranga. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošia ir diegia kompiuterines programas sąmatiniams apskaičiavimams bei atliktų statybos darbų apskaitai (žr.: http://www.sistela.lt/apie-mus). Rekomendacijos dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo yra registruojamos ir skelbiamos valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro tvarkomame Juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtų rekomendacijų dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo registre. Valstybės įmonei Statybos produkcijos sertifikavimo centrui jos steigėja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra pavedusi registruoti ir skelbti nustatyta tvarka parengtas rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo. Kaip patvirtina viešai skelbiami duomenys, aukščiau nurodytame registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtos rekomendacijos 2007 m. spalio mėn. laikotarpiui yra įregistruotos (žr.: www.spcs.lt, skyrius „Registrai“). Tuo tarpu tiek pareiškėjų, tiek ir atsakovo pateiktose lokalinėse sąmatose nėra jokių duomenų apie naudotus kainų pagrindimo šaltinius. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas iš esmės neturi pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės akte pateiktos teismo eksperto sudarytos lokalinės sąmatos duomenimis dėl statybos darbų apimčių, mechanizmų poreikio, kainų. Tačiau pati teismo eksperto išvada, kuria atsakant į teismo pateiktą klausimą, teigiama, kad pareiškėjams pastatyti ūkio būdu 2007m. spalio mėn. kainomis ūkinį pastatą kainavo 41490,90Eur. yra nemotyvuota, neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Byloje esant duomenims, kad pareiškėjui ūkinio pastato statybai išduotame statybos leidime yra nurodytas statybos organizavimas ūkio būdu, teismo ekspertas, įtraukdamas į lokalinę sąmatą išlaidas darbo užmokesčiui, tarp jų išlaidas sezoniniam darbui, specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui, statybvietės išlaidas, nuo jų apskaičiuodamas pridėtinės vertės mokestį, neatsižvelgė į ūkinio pastato statybos metu galiojusių teisės aktų Statybos įstatymo 2 str. 16d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002m. balandžio 30d. Įsakymu Nr.211(su vėlesnėmis redakcijomis)patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (toliau – ir Statybos darbų reglamentas) 7 punkto nuostatas, apibrėžiančias statybą ūkio būdu, pagal kurias statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius. Statybos darbų reglamento 15punktas nustatė, kad kai statyba vykdoma ūkio būdu – statinys sukuriamas nesudarius rangos sutarties, o kai statytojas yra fizinis asmuo ir stato nesudėtingą statinį savo ar savo šeimos nariams, patentas yra neprivalomas. Taip pat teismo ekspertas neatsižvelgė ir į pareiškėjo R. R. paaiškinimus teismo posėdžiuose, kuriais pareiškėjas įrodinėjo, jog ūkio pastatą statė pats, išskyrus ūkinio pastato rūsio betonavimo, visus mūro darbus, grindų sudėjimo, kamino sumūrijimo, rastinių sienų surentimo ir stogo apskardinimo darbus. Nors pareiškėjas teigia, kad darbo užmokestis už jo paties atliktus darbus turi būti pripažįstamas turėtomis išlaidomis ir atlyginamas, kadangi jis, dirbdamas šiuos darbus, prarado lėšas, kurias galėjo uždirbti dirbdamas kitą darbą, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų šiems savo teiginiams apie negautas pajamas ir jų dydį patvirtinti. Laikyti pareiškėjo išlaidomis sąmatoje apskaičiuotą, tačiau niekam neišmokėtą darbo užmokestį už paties pareiškėjo atliktus darbus, teismas neturi pagrindo, nes nėra įrodyta, kad realiai patirta nuostolių.Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nesivadovauja teismo eksperto išvada dėl visos ūkinio pastato kainos( ABTĮ 62 straipsnio 4 dalis), o, kaip jau minėta, remiasi teismo eksperto sudarytos lokalinės sąmatos duomenimis dėl statybos darbų apimčių, mechanizmų panaudojimo, kainų.

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1dalis numato teismui pareigą nustatyti nuostolių dydį, todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes dėl paties pareiškėjo atliktų statybos darbų, iš teismo eksperto lokalinės sąmatos sumų atima darbo užmokesčiui už paties pareiškėjo atliktus darbus apskaičiuotas sumas, sumas už sezoninius darbus, specifinius darbus, papildomo darbo užmokesčio sumas bei už visas šias sumas apskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį.

Teismo eksperto parengtoje sąmatoje yra įtrauktos statybvietės išlaidos. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių statybvietės išlaidas. Pažymėtina, kad nei pačių pareiškėjų, nei Savivaldybės administracijos teismui pateiktose lokalinėse sąmatose nėra nurodytos statybvietės išlaidos.Teismo ekspertas nepagrindė statybvietės išlaidų skaičiavimo tvarkos ir normatyvų, statinį statant ūkio būdu, kai darbus atlikoir statybą organizavo pats pareiškėjas nuosavame žemės sklype, kurio tvarkymas ir priežiūra yra jo savininkų pareiga. Viešoje erdvėje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skelbiamose Statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijų III skyriaus 18 p. nurodyta, kad statinio statybvietės išlaidas sudaro statinio statybvietės įrengimo, eksploatavimo ir valdymo išlaidos, įskaitant statybvietės darbuotojų darbo užmokestį kartu su socialinio draudimo lėšomis nuo šio užmokesčio, taip pat papildomos kvalifikuotų darbininkų komandiruočių išlaidos, darbo pamainomis ar pakaitiniu būdu išlaidos, darbininkų pervežimo, elektros energijos eksploatuojant mechanizmus išlaidos, kuro, šiukšlių bei statybinio laužo pristatymo ir pridavimo į sąvartyną ir kt. išlaidos(www.am.lt).Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad Žemės sklypas buvo įsigytas su jau paklotais betoniniais juostiniais pamatais, taigi pareiškėjams nebereikėjo įrengti statybvietės, be to, duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai patyrė konkrečias statybvietės išlaidas byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas statybvietės išlaidų ir nuo šių sumų apskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio išlaidų nepripažįsta realiomis ir atlygintomis.

Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pagal profesiją nėra kvalifikuotas ir įvairaus profilio darbus atliekantis statybininkas(pareiškėjas yra dekoratyvinės dailės dailininkas, t 1, b.l.66), taip pat į pareiškėjo paaiškinimus dėl išlaidų samdant asmenis sudėtingiems darbams atlikti būtinumo, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais(Civilinio kodekso 1.5 straipsnis 3 dalis), teismas pripažįsta pareiškėjų išlaidomis teismo eksperto lokalinėje sąmatoje nurodytas darbo užmokesčio sumas už ūkinio pastato rūsio betonavimo ir visų mūro darbų, grindų sudėjimo, kamino sumūrijimo, rastinių sienų surentimo ir stogo apskardinimo darbų atlikimą. Tačiau pareiškėjų patirtomis išlaidomis nelaikomos nuo darbo užmokesčio už šiuos darbus apskaičiuotos pridėtinės vertės mokesčio sumos, sezoninių, specifinių darbų, papildomo darbo užmokesčio sumos, nes byloje nesurinkta įrodymų, kad pareiškėjų samdyti asmenys buvo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai bei kad pareiškėjai patyrė išlaidas pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo už atliktus darbus bei kitas papildomas išlaidas. Taip pat teismas pripažįsta pareiškėjų išlaidomis teismo eksperto lokalinėje sąmatoje nurodytas išlaidas mechanizmams, atsižvelgdamas į objektyvų būtinumą tokius mechanizmus naudoti statybos darbuose. Teismas pripažįsta atlygintomis pareiškėjų išlaidas įsigyjant buvusio statytojo paklotus juostinius pamatus. Kadangi pareiškėjai negali įrodyti, kokią faktinę sumą bendroje sumoje, sumokėtoje už Žemės sklypą, sudarė juostinių pamatų įsigijimo išlaidos( jie nebuvo įregistruoti, todėl Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyti), teismas vykdydamas Civilinio kodekso 6.249straipsnio 1dalies nuostatas ir vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.5straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, atlygintinomis pripažįsta teismo eksperto lokalinės sąmatos I skyriuje „Paruošiamieji darbai“(456 Eur) ir 2 skyriuje „Pamatų įrengimas“ sąmatos eilės Nr.1-6 pozicijose nurodytas sumas(1795,41Eur) kaip pareiškėjų patirtas išlaidas įsigyjant ūkinio pastato pamatus(išskyrus sezoninių darbų, specifinių darbų, papildomo darbo užmokesčio, statybvietės ir pridėtinės vertės mokesčio išlaidas, kurios yra neįrodytos), iš viso : 2251,41Eur.

Detalizuotinas ir kitų pareiškėjų nuostolių nustatymas.

Teismo eksperto lokalinės sąmatos 2 skyriuje „Pamatų įrengimas“ sąmatos eil.Nr.7-11 pozicijose nurodytos išlaidos, susijusios su rūsio grindų ir sienų mūrijimo darbais, kuriuos kaip nustatyta iš pareiškėjo paaiškinimų, vykdė samdyti asmenys, pripažįstamos atlygintinomis pareiškėjų išlaidomis, išskyrus sezoninių specifinių darbų, papildomo darbo užmokesčio, statybvietės ir pridėtinės vertės mokesčio, apskaičiuoto už darbo užmokesčio sumas, tai yra išskyrus išlaidas, kurios yra neįrodytos, iš viso pripažįstama išlaidų suma sudaro 2159Eur.

Teismo eksperto lokalinės sąmatos 3 skyriuje „Bendrastatybiniai darbai“ 1 poskyryje „Sienos“ sąmatos eil Nr. 1-3 pozicijose nurodytos sumos(10764,57Eur) sienų rentimui ir kamino mūrijimui, atliktiems pareiškėjo samdytų asmenų, pripažįstamos atlygintinomis išlaidomis, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, apskaičiuotą nuo darbo užmokesčio sumų, iš viso pripažįstama suma sudaro 10764,57Eur.

Sąmatos 3 skyriaus 2 poskyryje „Stogas“ sąmatos eil Nr. 1-4 ir Nr.6-13 pozicijose nurodyti darbai atlikti pareiškėjo, todėl jiems atlikti sąmatoje numatyto darbo užmokesčio išlaidos kartu su nuo jo apskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio išlaidomis nelaikomos pareiškėjų nuostoliais.To paties poskyrio sąmatos eilės Nr. 5 pozicijoje visos numatytos stogo skardinimo darbų, kuriuo atliko pareiškėjo samdyti asmenys, išlaidos pripažįstamos pareiškėjų nuostoliais, išskyrus darbo užmokesčiui apskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį. Šiame poskyryje nuostoliais pripažįstama 8 184,37 Eurai.

Sąmatos 3 skyriaus 3 poskyryje „Lubos“ numatytos išlaidos pripažįstamos pareiškėjų nuostoliais, išskyrus išlaidas darbo užmokesčiui ir nuo jų apskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio išlaidas(darbus atliko pats pareiškėjas): iš viso pripažįstama nuostoliais suma sudaro 4692,38Eur.

Sąmatos 3 skyriaus 4 poskyryje „Grindys“ numatytos sumos pripažįstamos pareiškėjų nuostoliais, kadangi yra susijusios su grindų įrengimo darbais, kuriuos atliko pareiškėjo samdyti asmenys, išskyrus nuo darbo užmokesčio sumų apskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio išlaidas, iš viso pripažįstama nuostoliais suma sudaro 1160Eur.

Iš sąmatos 3 skyriaus 5 poskyryje „Langai ir durys“ nurodytų išlaidų, pareiškėjų nuostoliais nepripažįstamos išlaidos darbo užmokesčiui ir nuo darbo užmokesčio sumų apskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio išlaidos, iš viso nuostoliais pripažįstama suma sudaro 2224Eur.

Taip pat pareiškėjų nuostoliais pripažįstamos 3 skyriuje numatytos išlaidos papildomoms medžiagoms ir papildomiems mechanizmams:728,42Eur. Sąmatos 3 skyriuje „Bendrastatybiniai darbai“ nurodytos išlaidos sezoniniams, specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui bei statybvietės išlaidos nepripažįstamos pareiškėjų nuostoliais.Taigi teismo eksperto lokalinės sąmatos 3 skyriuje nuostoliais pripažįstama suma sudaro 27 753,74Eur.

Lokalinės sąmatos 4 skyriuje „Inžinieriniai tinklai“ nurodytos darbo užmokesčio, sezoninių, specifinių darbų išlaidos, papildomo darbo užmokesčio, statybvietės išlaidos ir nuo šių sumų apskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis nepripažįstami pareiškėjų nuostoliais, tad iš šiame skyriuje nurodytų sumų, pareiškėjų nuostoliais pripažįstama 210,54Eur suma.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad pareiškėjams atlygintinų nuostolių suma sudaro32 374,69 Eurai.

Tačiau byloje nustatyta, kad ūkinio pastato griovimo metu buvo išsaugota dalis jam statyti panaudotų statybinių medžiagų. Šias medžiagas pareiškėjas R. R. pardavė už 5000Eur, tokiu būdu sumažindamas dėl statinio nugriovimo patirtus nuostolius 5000Eur suma(32374,69-5000=27374,69Eur). Nustatant pareiškėjams priteistiną turtinės žalos atlyginimo sumą iš apskaičiuotos nuostolių sumos atimama pareiškėjo už parduotas statybines medžiagas gauta 5000Eur suma. Sprendžiant dėl pareiškėjams iš atsakovo priteistino turtinės žalos atlyginimo dydžio teismas remiasi Zarasų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjų ūkinio pastato statybos neteisėtumą nulėmė dviejų viešojo administravimo subjektų neteisėti aktai: Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Sartų regioninio parko direkcijos bei civilinėje byloje nustatytu šių institucijų kaltės dydžiu(ABTĮ 14 straipsnis, 58 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 4 dalis). Kadangi civilinėje byloje buvo nustatyta, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos neteisėtų aktų priėmimas didžiąja dalimi, tai yra 80 procentų nulėmė ūkinio pastato statybos neteisėtumą, tai iš atsakovo pareiškėjams priteistina 80 procentų atlygintinų nuostolių dydžio turtinės žalos atlyginimas , tai yra 21899,75Eur.

Teismo nustatyta turtinės žalos atlyginimo suma priteisiama abiems pareiškėjams, nes byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra sutuoktiniai(t. 1, b.l 48),santuokoje įgijo Žemės sklypą ir jame statė ūkinį pastatą, todėl preziumuojama, kad ūkinio pastato statybai panaudotos lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turtinė žala padaryta abiem sutuoktiniams(Civilinio kodekso 3.87str., 3.88 str.).

Pagal ABTĮ 44 straipsnio nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų prašymas iš dalies tenkinamas, todėl sprendimas yra priimamas jų naudai. Pareiškėjų atstovas prašo atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tai yra išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat byloje spręstina ir dėl proceso šalių turėtų išlaidų, išmokėtų teismo ekspertui. Atsižvelgus į tai, kad teismas konstatavo, jog pareiškėjai turi teisę į 21899,75Eur turtinės žalos, kurią privalo atlyginti atsakovas, atlyginimą, tai yra į 40 procentų dydžio sumą nuo prašyme prašytos priteisti sumos, proporcingai patenkintai reikalavimo daliai, priteistinos ir turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjų išlaidas sudaro 480 Eur, sumokėtų advokatui už prašymo parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose(t.2, b.l.3). Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl pareiškėjamspriteisiama40 procentų dydžio šių išlaidų atlyginimas: 192Eur.Be to, byloje yra žinomos teismo ekspertui išmokėtos sumos, todėl protinga ir teisinga būtų išspręsti ir šių išlaidų atlyginimo klausimą.Teismo ekspertui už atliktą teismo ekspertizę ir atvykimą bei atsakymą į klausimus teismo posėdyje yra išmokėta 1000Eur. Pareiškėjas R. R. už pareiškėjus į teismo specialiąją sąskaitą yra įmokėjęs 850Eur(t.1, b.l.183, t.2, b.l.18), todėl pareiškėjams iš atsakovo priteistinas 340Eur dydžio šių išlaidų atlyginimas. Atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą yra įmokėjęs 150 Eur(t.2, b.l. 17), todėl jam iš pareiškėjų turėtų būti priteisiama 90Eur teismo ekspertui išmokėtų sumų atlyginimas, o šią sumą atėmus iš tos sumos, kurią pareiškėjams privalo atlyginti atsakovas, galutinė teismo ekspertui išmokėtų sumų atlyginimo suma, kuri priteisiama pareiškėjams iš atsakovo, sudaro 250Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1,2,4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija galiojusi iki 2016m. liepos 1d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

prašymąpatenkintiišdalies.

PriteistiišZarasųrajonosavivaldybėsR.R., (duomenys neskelbtini), irJ.R., a.k. (duomenys neskelbtini), 21899,75Eur (dvidešimtvienotūkstančioaštuoniųšimtųdevyniasdešimtdevyniųeurų 75 eurocentų)turtinėsžalosatlyginimąir442 Eurišlaidų, susijusiųsubylosnagrinėjimu,atlyginimą.

Sprendimas per vienąmėnesįnuo jo paskelbimodienosapeliacinetvarkagalibūtiskundžiamasLietuvosvyriausiajamadministraciniamteismuitiesiogiaiarba per Panevėžioapygardosadministracinįteismą.