Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-12-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-11979-998/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-22
Bylos Nr.
2YT-11979-998/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07641-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Diana Bučienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. L.
Suinteresuotas asmuo
O. D., uždaroji akcinė bendrovė „V.“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, LR Teisingumo ministerija, "VINITAS", Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-11979-998/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07641-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolės G. Ž. veiksmų, suinteresuoti asmenys O. D., uždaroji akcinė bendrovė „V.“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. L. kreipėsi į antstolę G. Ž., prašydamas kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus ir atsiimti savo pareiškimą dėl baudos skyrimo.

Pareiškėjas nurodė, kad darbuotojas O. D. UAB „V.“ dirba nuo 2022 m. birželio 7 d., apie vykdomuosius raštus jis, kaip vadovas, sužinojo tik 2022 m. liepos mėn., todėl išlaikymą iš atlyginimo buvo galima vykdyti tik nuo liepos mėn. Tai ir buvo atlikta. Tačiau darbuotojas pranešė, kad jis jokių kitų pajamų neturi ir antstoliai išieško iš jo banko sąskaitos. Tai taip pat patvirtinta ir antstolės E. M. kontoroje. Darbuotojui buvo pervedamas visas atlyginimas. Keletą mėnesių buvo taip vykdoma, ir jis negavo nei iš vieno antstolio jokių pretenzijų. Taip pat nebuvo jokio antstolės G. Ž. pranešimo, kad nėra mokama. Gavus iš teismo nutartį, buvo pradėta aiškintis dėl darbuotojo O. D. skolos dengimo iš atlyginimo. UAB „V.“ buhalterija pateikė asmens kortelę, kiek turėjo būti išlaikyta per praėjusį laikotarpį iš atlyginimo skoloms dengti. Per visą laikotarpį turėjo būti išlaikyta 722,03 Eur.

Pareiškėjo teigimu, jis asmeniškai kreipėsi į darbuotoją ir išsiaiškino, kad išlaikymai jo asmeninėje sąskaitoje yra vykdomi. Paprašė pristatyti darbuotojo banko išrašą. Šiame išraše matosi, kad pajamos yra tik iš darbovietės, ir VĮ Registrų centras, proporcingai kiekvienam antstoliui, perveda reikiamą sumą. Antstolei G. Ž. pervesta 208,92 Eur, o antstolei E. M. – 598,96 Eur. Iš viso nuskaityta: 807,88 Eur. Darbuotojui iš UAB „V.“ darbo užmokesčio buvo nuskaityta daugiau nei būtų galėjusi pervesti pati įmonė. Didesnė suma gavosi todėl, kad buvo nurašyta ir nuo birželio mėn. atlyginimo, o bendrovė nebūtų galėjusi išlaikyti, nes vykdomieji raštai iš antstolių buvo atsiųsti vėliau.

Tai pat pareiškėjas teigia, jis, kaip vadovas, ne tik netrukdė vykdyti darbuotojo skolų dengimo, o priešingai, vadovaujantis antstolės E. M. kontoros darbuotojų konsultacijomis, buvo pasirinktas paprasčiausias kelias, kad būtų vykdomas skolos dengimas pagal vykdomuosius raštus. Kadangi skolų išieškojimas yra vykdomas ne pas vieną antstolį, mano, jog jų pasirinktas kelias ir yra pats paprasčiausias bei teisingiausias. Įmonei nereikia atlikti antstolių darbo, darbuotojas mato, kiek kiekvieną mėnesį nuskaito iš jo banko sąskaitos pinigų, antstoliai nuolat gauna pervedamas sumas, kurias gali paskirstyti kreditoriams.

Kai buvo susisiekta su antstolės G. Ž. kontoros darbuotoju N. G., buvo paaiškinta, kad antstolė negali nustatyti, kokios lėšos yra pervedamos, jei pervedimų neveda darbovietė atskirai. Tačiau kitos antstolės kontora teigė, kad žino, kokia suma turi būti pervesta, nes antstolė turi galimybę per SODRĄ patikrinti, koks darbuotojo atlyginimas yra priskaičiuojamas darbovietėje. O jei į darbuotojo sąskaitą būtų pakliuvusios ir papildomos pajamos, tai iš jų VĮ Registrų centras tokia pat proporcija išskaičiuotų skoloms dengti.

Antstolė G. Ž. 2022 m. lapkričio 28 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė. Antstolė taip pat prašo paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui A. L. iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Antstolės patvarkyme nurodoma, kad visiškai neaišku, kokiu pagrindu UAB „V.“ vadovas A. L. nevykdė antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymo ir nusprendė, jog skolininko skolos išieškojimas turi būti vykdytinas kitais, UAB „V.“ priimtinais, būdais. Antstolė nemato skolininko banko sąskaitoje esančių lėšų kilmės, o jei ir turėtų ar disponuotų tokia informacija, tai neatleidžia skolininko darbdavio nuo pareigos vykdyti antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo. Antstolė tam ir pateikė patvarkymą dėl skolos išieškojimo UAB „V.“, jog būtų vykdomos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio. Nuo skolininko sąskaitos nurašomos lėšos, kad ir darbo užmokestis iš UAB „V.“ ar kitos lėšos, nesuponuoja, jog UAB „V.“ tinkamai vykdė antstolės nurodymą atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Ne UAB „V.“ vadovui ar atsakingam asmeniui pasirinkti, kaip turi būti vykdomas skolų išieškojimas iš skolininko, ir ne UAB „V.“ pasirinkimas išskaitytas pinigines lėšas vesti į skolininko banko sąskaitą ar į kitas sąskaitas kitiems asmenims.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad O. D. priimtas į UAB „V.“ darbininku-operatoriumi 2022 m. birželio 6 d. Įsidarbindamas darbuotojas pranešė, kad banko sąskaitos areštuotos dviejų antstolių G. Ž. ir E. M. dėl susidariusių skolų. Pranešė, kad banko sąskaitoje nėra jokių piniginių įplaukų, tik darbo atlyginimo pajamos. Iš banko sąskaitos visada buvo išlaikoma iš atlyginimo sumos ir lėšos pervedamos antstoliams. UAB „V.“ nuo įdarbinimo pradžios vedė atlyginimą į nurodytą banko sąskaitą. Iš jos 30 proc. nuo pervestos atlyginimo sumos, kaip numato įstatymai, buvo nuskaitoma ir pervedama antstolių kontoroms, skoloms dengti. Pareiškėjas nurodo, kad darbuotojas pateikė prašymą, kad visas atlyginimas būtų pervestas į banko sąskaitą, iš kurios reikiama suma bus nuskaitoma antstoliams skolai dengti. Buvo priimtas teigiamas sprendimas, nes UAB „V.“ buhalterijai nereikės kiekvieną mėnesį skaičiuoti išlaikomų sumų ir daryti kelis pavedimus antstoliams. Tačiau šiuo veiksmu nebuvo apsiribota, nuolat buvo kontroliuojama, ar yra įvykęs nuskaitymas antstoliams. Kadangi banko sąskaitoms buvo taikomi antstolių areštai, nuskaitymai vyko automatiškai ir reguliariai. Darbuotojas pristatė savo banko sąskaitų išrašus, kurie kartu su darbuotojo atlyginimo priskaičiuota asmenine sąskaita buvo pateikti antstolės G. Ž. kontorai. Iš banko sąskaitos išrašo matosi, kad jokių kitų piniginių pajamų nebuvo, tik UAB „V.“ pervedamas atlyginimas. Todėl antstolė ir antstolės padėjėjas žinojo, kokios pajamos yra pervedamos už O. D.. Kita antstolių kontora priekaištų UAB „V.“ neturi. Atlikus suvestinę pagal priskaičiuotą atlyginimą ir pervestą antstoliams sumą, matyti, kad ji viršija Lietuvos Respublikos įstatymų numatytą sumą. Antstoliai negali turėti priekaištų darbdaviui, nes reikalinga suma yra pervesta į antstolių depozitines sąskaitas. Dėl nuskaitytos didesnės sumos darbuotojas pretenzijų nepareiškė. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „V.“ 2022 m. gruodžio 1 d. gavo dar naują vykdomąjį raštą iš antstolio S. D., tai vėl turės būti derinamas išlaikymas iš atlyginimo, kad nebūtų pažeistos ir darbuotojo, kaip skolininko teisės. Bus bandoma tartis su antstoliais dėl piniginių lėšų perskaičiavimo ir pervedimo. Taip pat pareiškėjas prašo paskirti antstolei G. Ž. ir antstolės padėjėjui N. G. įspėjimą arba administracinę baudą dėl ignoravimo bendrauti su darbdaviu bei nepagrįstai apkaltinant piktnaudžiavimu ir trukdymu, išieškant darbuotojo skolą kreditoriams.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2020 m. kovo 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko O. D. UAB „Besmegeniai“ naudai.

Antstolė 2022 m. birželio 30 d. priėmė patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalavo darbdavio UAB „V.“ iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolė patvarkymu prašė išskaitytas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, b. k. AGBLLT2X, nurodyti skolininko vardą, pavardę, vykdomosios bylos numerį. Jeigu pinigus bus vėluojama pervesti daugiau kaip 15 dienų, apie tai pranešti antstoliui nurodant vėlavimo priežastis. Sumas išskaityti ir pervesti reguliariai iki visos sumos išieškojimo arba antstolio nurodymo. Jeigu skolininkas atleidžiamas iš darbo, apie tai nedelsiant pranešti antstolei. Antstolė informavo, kad už antstolio reikalavimo neįvykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą teismas gali skirti 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną (CPK 585 straipsnis).

2022 m. liepos 5 d. patvarkymas „Dėl skolos išieškojimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) įteiktas UAB „V.“

2022 m. lapkričio 3 d. antstolė G. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama skolininko darbdaviui UAB „V.“ vadovui – direktoriui A. L. – paskirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną nuo 2022 m. birželio 30 d.

2022 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai nutartimi pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą tenkino. Už antstolės G. Ž. 2022 m. birželio 30 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolos išieškojimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą UAB „V.“ vadovui A. L. paskyrė 3 Eur baudą už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos. Nutartis neįsiteisėjusi.

A. L. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas kreiptis į teismą ir atsiimti pareiškimą dėl baudos skyrimo jo atžvilgiu.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo teigimu, antstolė neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo, nes jo darbuotojas (skolininkas) vykdo išskaitymus iš savo asmeninės sąskaitos.

CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 20 nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

CPK 733 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų (CPK 733 straipsnio 1 dalis). Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas (CPK 733 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai (CPK 733 straipsnio 3 dalis).

Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau SVI) numato, be kita ko, darbdavio pareigą ne tik atlikti išskaitas iš skolininkui mokamo darbo užmokesčio, bet ir registruoti vykdomus antstolio patvarkymus apskaitos knygoje, kurioje nurodo patvarkymo pateikimo vykdyti datą, vykdomojo dokumento ir jį išdavusios institucijos pavadinimą, antstolio, pateikusio vykdyti patvarkymą, vardą, pavardę ir antstolio (antstolių) kontoros, kurioje jis dirba, adresą, išieškotojo ir skolininko vardus ir pavardes, o kai išieškotojas yra juridinis asmuo, – jo pavadinimą ir įmonės kodą, išieškotojo buveinės arba gyvenamosios vietos adresą, jeigu nurodyta, – išieškotojo sąskaitos banke rekvizitus, išieškotiną sumą ir kt. (SVI 39 punktas).

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkas išieškotinų skolų gera valia nesumokėjo, todėl, vykdant priverstinį išieškojimą, antstolė 2022 m. birželio 30 d. priėmė patvarkymą, skolų išieškojimą nukreipiant į skolininko darbo užmokestį. Taigi, skolininkui negrąžinus skolų geruoju buvo pradedamas priverstinis vykdymas. Antstolė 2022 m. birželio 30 d. patvarkymu pareikalavo skolininko darbdavio UAB „V.“ atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir pervesti jas į antstolės depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, b. k. AGBLLT2X, nurodant skolininko vardą, pavardę, vykdomosios bylos numerį. Taigi, UAB „V.“ kilo pareiga veikti nesavavališkai, o pagal CPK nustatytas darbdavio pareigas gavus antstolio patvarkymą vykdyti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio (CPK 624, 733 straipsniai). Teismo vertinimu, antstolė, vykdydama jai pateiktus vykdomuosius dokumentus, atliko pagrįstą priverstinį vykdymo veiksmą – nustačius skolininko darbovietę, išieškojimą nukreipė į jo darbo užmokesčio dalį, įpareigojant skolininko darbdavį UAB „V.“ išskaitytas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolės 2022 m. birželio 30 d. priimtas patvarkymas yra pagrįstas, atitinkantis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo motyvai, kad pats skolininkas vykdė išskaitymus iš savo asmeninės sąskaitos ir sumos yra pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą, vertintini kaip teisiškai nepagrįsti. Antstolė patvarkymu buvo aiškiai pareikalavusi, kad būtent darbdavys turi pervesti nuskaitytas sumas nuo skolininko darbo užmokesčio į antstolės depozitinę sąskaitą, konkrečiai nurodant skolininko vardą, pavardę, vykdomosios bylos numerį. Vertintina, kad darbdavys UAB „V.“ ėmėsi savavališkų veiksmų dėl antstolės įpareigojimo atlikti išskaitas, klaidingai traktavo 2022 m. birželio 30 d. patvarkymą, visą darbo užmokestį pervesdamas skolininkui ir leisdamas pačiam skolininkui atlikti pavedimus antstolei. Pažymėtina, jog darbdavys UAB „V.“ įstatymu yra įpareigotas vykdyti antstolio patvarkymus ir atlikti nurodytas išskaitas, o tai savo esme nesudaro pagrindo vertinti, jog darbdavys, vykdymas pareigą atlikti išskaitas iš darbuotojui apskaičiuoto ir mokamo darbo užmokesčio, gali savo nuožiūra leisti pačiam skolininkui atlikti išskaitas.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, nors pareiškėjas teigia, kad skolininko banko sąskaita patvirtina mokėjimus antstoliams, kad yra pervesta net didesnė suma, tačiau iš banko sąskaitos nėra galimybės nustatyti, kad atlikti mokėjimai atitinka įstatymo nustatyto dydžio išskaitas. Kaip minėta, pagal teises normas, reglamentuojančias vykdomo procesą, antstolė priėmė patvarkymą ir nurodė, kokios konkrečios išskaitos turi būti atliekamos – 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Iš pateiktų pareiškėjo duomenų nėra galimybės nustatyti, nuo kokios sumos ir kaip skolininkas skaičiavo įstatymo numatyto dydžio išskaitytas. Be to, akcentuotina, jog tokią pareigą turėjo ne skolininkas, kaip darbuotojas, bet darbdavys, o pareiškėjo samprotavimai, kad taip patogiau, kad kitiems antstoliams tinka toks pinigų pervedimo būdas, neeliminuoja darbdavio pareigos laikytis įstatymo nuostatų bei tinkamai vykdyti antstolio nurodymus. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, kaip darbdavys kontroliavo, ar skolininkas tinkamai ir laiku atlieka išskaitas.

Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną, o to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, tuo atveju, jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.

Antstolė 2022 m. birželio 30 d. patvarkymu buvo įspėjusi UAB „V.“, kad už antstolio reikalavimo neįvykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą teismas gali skirti 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną (CPK 585 straipsnis). Kadangi skolininko darbdavys UAB „V.“ nevykdė antstolės teisėtų reikalavimų, jai kilo pareiga kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo darbdavio UAB „V.“ vadovui – pareiškėjui A. L., todėl nėra jokio pagrindo įpareigoti antstolę atsiimti pareiškimą dėl baudos skyrimo. Be to, ar antstolė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo, vertina teismas, išnagrinėjęs pareiškimą.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjo teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti antstolę atsiimti savo pareiškimą dėl baudos skyrimo.

Antstolė prašo pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismo priimtus procesinius sprendimus, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui pateikus skundą dėl antstolės veiksmų, pareiškėjo veiksmai negali būti pripažinti kaip netinkami. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigoti atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju spręsti apie akivaizdų nepagrįsto skundo pateikimą negalima, todėl nėra pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą teise, suponuojantį CPK 95 straipsnyje nurodytų sankcijų taikymą. Nenustatyta pareiškėjo subjektinė asmens suvokimo pusė, jog pateiktas skundas nepagrįstas, o reikalavimas neteisėtas. Piktnaudžiavimu negali būti pripažinta aplinkybė, jog asmuo teikia skundą, kuris bylos išnagrinėjimo metu pripažintas nepagrįstu (Lietuvos apeliacinis teismas 2011-06-14 nutartis byloje Nr. 2-1707/2011).

Pareiškėjas prašo paskirti antstolei G. Ž. ir antstolės padėjėjui N. G. įspėjimą arba administracinę baudą dėl vengimo bendrauti su darbdaviu bei nepagrįsto kaltinimo piktnaudžiavimu ir trukdymu, išieškant darbuotojo skolą kreditoriams. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo antstolės veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą pareigomis, pažymint, jog vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nenumato galimybių antstolei už vykdymo veiksmus (neveikimą) skirti pareiškėjo prašomų poveikio priemonių (administracinę baudą, įspėjimą). O galimus antstolio pažeidimus vertina Antstolių rūmai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolės G. Ž. veiksmų atmesti.

Vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Klaipėdos apygardos teismui į civilinę bylą Nr. 2S-1230-XX/2022.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Diana Bučienė