- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 1-1-1078/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19875-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- A. O.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Elena Šajaukaitė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. O. (A. O.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, anksčiau teistas, iš kurių paskutinius kartus:
- Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 30 parų arešto, kuri vadovaujantis BK 64 straipsniu subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 parų arešto ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. O. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
jis, 2015 m. balandžio 4 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad asmeniui, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, sudavus nuketėjusiajam V. B. buteliu per galvą, po ko prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. O. sudavė nukentėjusiajam R. P. per šoną, o asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, beisbolo lazda sudavė V. B. per galvą, nuo smūgio nukentėjusiajam V. B. nukritus ant žemės, asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, su beisbolo lazda, o A. O. - metaliniu strypu, taip pat spardydami nukentėjusįjį ir šokinėdami ant jo, sudavė nukentėjusiajam V. B. nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam V. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Be to A. O. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:
jis, 2015 m. balandžio 4 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, asmeniui, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, sudavus nukentėjusiajam V. B. buteliu per galvą, po ko prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), A. O. sudavė nukentėjusiajam R. P. per šoną, o asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, beisbolo lazda sudavė V. B. per galvą, nuo smūgio nukentėjusiajam V. B. nukritus ant žemės, tuo metu asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, su beisbolo lazda, o A. O. - metaliniu strypu, taip pat spardydami nukentėjusįjį ir šokinėdami ant jo, sudavė nukentėjusiajam V. B. nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą dėl nukentėjusiajam V. B. padarytų muštinės kairio antakio žaizdos su akiduobės sienelės lūžiu ir kraujosruva kairės akies vokuose bei nežymiu pakraujavimu po galvos smegenų kairės kaktinės skilties voratinkliniu dangalu, daugybinių poodinių kraujosruvų kūne ir juosmens trečio slankstelio kairės skersinės ataugos lūžio.
Šiais savo veiksmai A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. O. kaltę pripažino pilnai, paaiškino, kad nusikalstamas veikas padarė dėl jaunatviško kvailumo ir alkoholio įtakos. Nors visų aplinkybių dėl praėjusio nemažo laiko tarpo bei dėl to, jog įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nepamena, tačiau paaiškino, jog prisimena, kad tarp D. B. ir nukentėjusiojo V. B. buvo kažkoks konfliktas parduotuvėje, po to prie parduotuvės D. B. V. B. trenkė per galvą buteliu, po to, kiek pamena, jie, t. y. jis ir D. B., nuėjo pas kažkurį iš jų į namus, tiksliai pas kurį nepamena, ir pasiėmė beisbolo lazdą ir galbūt metalinį strypą, dabar tiksliai nepamena, ir jais užpuolė nukentėjusiuosius. Savo veiksmų tiksliai nepamena, tačiau tikrai galėjo būti taip, kaip nurodoma, kaltinamajame akte. Labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismo posėdžių salėje atsiprašė nukentėjusiojo V. B.. Kaltinamasis nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Po nusikalstamos veikos padarymo pakeitė savo elgesį, nors praeityje vartojo ir narkotines medžiagas, tačiau išvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini) nieko nevartoja, įsidarbino, pakeitė gyvenimo būdą.
Kadangi A. O., kuris yra kaltinamas nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. balandžio 7 d. apklaustas kaltinamasis A. O. kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad 2015 m. balandžio 4 d., apie 21.00 val., kartu su draugu D. B. užėjo į maisto prekių parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirkti brendžio. Jie abu jau buvo prieš tai išgėrę alkoholio. Kai išėjo iš parduotuvės, lauke prie parduotuvės stovėjo grupė vyrų. Tarp vieno iš tų vyrų ir D. B. įvyko žodinis konfliktas, tačiau nežino dėl ko. D. B. su brendžio buteliu trenkė tam vyriškiui per galvą. Nuo smūgio butelis sudužo. Jie tarpusavyje susimušė. Jis su D. B. nubėgo pas D. B. į namus. Iš namų pasiėmė dvi lazdas, bet negali pasakyti, kokios jos buvo, atrodo medinės. Su lazdomis jie nubėgo link parduotuvės. Pakeliui sutiko tą patį vyrą, kuris konfliktavo su D. B.. Vyriškis buvo dar su dviem vyrais, kurių jis nepažįsta. D. B. pradėjo su lazda mušti vyrą į įvairias kūno vietas. Vyrui pavyko atimti iš D. B. lazdą, todėl jis, norėdamas iš vyro atimti lazdą ir apginti D. B., vyrui trenkė kumščiu per veidą du ar tris kartus. Kumščiu trenkė dėl to, nes iš D. B. atimta lazda buvo vyro rankose. Iš namo išbėgo kaimynė, kuri pradėjo šaukti ir jis su D. B. pabėgo pas D. B. į namus. Jis asmeniškai antro vyro nemušė. Gailisi, kad sudavė nukentėjusiajam smūgius. Visa tai įvyko, kadangi jie buvo visi neblaivūs ir neįvertino realiai situacijos (t. 1, b.l. 113, 114).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gegužės 2 d. apklaustas kaltinamasis A. O. pripažino kaltę iš dalies, nurodė, jog pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, kuriuos davė 2015 m. balandžio 7 d. apklausos metu. Gali patvirtinti, kad įvykio metu nukentėjusiojo jis lazda nemušė, o jam sudavė tik kelis smūgius kumščiu per veidą. Antro vyro jis nemušė, o tik pasakė jam, kad jis dingtų ir nesikištų (t. 1, b.l. 117-119).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. B. nurodė, kad 2015 m. balandžio 4 d., apie 20.00 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), stovėjo eilėje, į eilę pabandė įlįsti apie 30 metų amžiaus vaikinas. Jis vaikinui neleido įlįsti į eilę. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kai išėjo iš parduotuvės, tas vaikinas jam trenkė buteliu per galvą. Jis bandė griebti vaikiną, bet pastebėjo, kad su tuo vaikinu buvo dar vienas draugas. Pastarasis kažką pasakė apie ginklą, todėl iš karto pradėjo eiti link namo. Su juo buvo kaimynas R. P., su kuriuo jie nuėjo link namų, nes nenorėjo konflikto. Būnant jau prie namo, prie jų pribėgo minėti du vaikinai ir pradėjo mušti jį ir kaimyną R. P.. Jį mušė su metaline lazda. Tas, kuris parduotuvėje konfliktavo su juo, trenkė jam pirmas, o jis pradėjo gintis, bet antras vaikinas pradėjo šokinėti jam ant nugaros. Kai jį mušė, išgirdo, kad kažkas šaukė, tada minėti vaikinai nubėgo. Žino, kad pirmas vaikinas gyvena bendrabutyje, turi žmoną ir vaiką. Apie antrą vaikiną nieko nežino, anksčiau nėra jo matęs (t. 1, b.l. 16-19).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai nukentėjusysis V. B. nurodė, kad neatsimena, ar vaikinui buteliu trenkus per galvą jam ėmė bėgti kraujas, kiek pamena, tuo metu butelis galvos neprakirto, tačiau jam skaudėjo, jis pajuto fizinį skausmą. Jis vaikinui atgal nesudavė, nes buvo labai netikėtai užpultas. Vėliau jam, R. P. ir D. J. einant link namų, iš tamsos (toje vietoje nešvietė šviestuvai) iššoko tie patys du vaikinai, kurie buvo parduotuvėje. Žemesnio ūgio vaikinas rankose turėjo metalinį armatūros gabalą, o aukštesnio ūgio vaikinas - medinę beisbolo lazdą. Prie jo priėjo aukštesnio ūgio vaikinas ir lazda trenkė per galvą. Nuo smūgio jis prarado sąmonę. Nežino, kaip sumuštas grįžo namo. Sąmonę atgavo tik (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Pamatė, kad jo kūnas yra su mėlynėmis, jam buvo prakirstas kairysis antakis, ligoninėje susiūta žaizda. Namuose gydėsi apie dvi savaites, jautėsi silpnai, labai skaudėjo galvą, mano, kad buvo patyręs smegenų sutrenkimą, nes kitą dieną jį pykino, jis vėmė. Vėliau iš R. P. sužinojo, kad kai jam vaikinas beisbolo lazda sudavė per galvą ir jis neteko sąmonės, R. P. vienas iš vaikinų taip pat sudavė per pilvą ir liepė tylėti, o D. J. pabėgo. Taip pat iš R. P. žodžių žino, kad kai jis nuo pirmojo smūgio nukrito, abu vaikinai jį toliau gulintį mušė armatūros gabalu ir medine beisbolo lazda, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas (t. 1, b. l. 37-39).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. P. nurodė, kad 2015 m. balandžio 4 d., apie 19.30 val., jis kartu su savo draugu V. B. nuėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) (parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“). Eilėje prie kasos stovėjo V. B. ir prieš jį užlindo D. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bendrabutyje. V. B. tai nepatiko ir jis D. B. pasakė, kad pastarasis eitų į eilės galą. Kasoje dirbusi moteris V. B. pasakė, kad jis praleistų D. B. be eilės. Jiems išėjus į lauką, prie parduotuvės stovėjo D. B. su savo draugu. Vyrai vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu stovėjęs D. B. V. B. pasakė, jei jis nori išgerti kartu, tegul prieina. V. B. trumpam sustojo. Jis, kartu su dar vienu draugu D. J., nuėjo kiek toliau ir sustojo. Netrukus jie išgirdo trenksmą ir šukių garsą. Suprato, kad V. B. sumušė. Pribėgęs prie parduotuvės matė, kad V. B. iš galvos bėgo kraujas, ant žemės buvo stiklo šukės. Matė, kad D. B. su savo draugu nubėgo tarp namų. Einant link namų, priešais ėjo du vyrai. Vyrai priėjo prie jų ir jis pamatė, kad tai yra D. B. su savo draugu. D. B. rankoje laikė medinę beisbolo lazdą, jo draugas – metalinę lazdą. Matė, kad D. B. su lazda sudavė V. B. per galvą. D. B. draugas su strypu jam (R. P.) sudavė per šonkaulius ir jis nukrito ant žemės. Vyras jam pasakė, kad tai ne jo reikalas ir kad jis gulėtų ramiai. Buvo tamsu, bet girdėjo, kaip D. B. su savo draugu mušė su strypu, spardė V. B.. Girdėjo V. B. riksmus. Mano, kad V. B. buvo suduota apie 9 smūgius per įvairias kūno vietas. Po kiek laiko iš šalia esančio bendrabučio išbėgo D. B. žmonos brolio žmona, kuri ir sustabdė muštynes (t. 1, b.l. 54, 55).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai liudytojas R. P. parodė, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų ir papildomai gali paaiškinti, jog įvykio dieną jis ir V. B. buvo išgėrę alkoholio. D. B. buvo kartu su vaikinu, kurį jis žino iš matymo, vėliau sužinojo, kad pastarojo vardas A. (gyvena taip pat (duomenys neskelbtini)gatvėje). Kai D. B. su A. užlindo prieš V. B., jis išsakė vaikinams pastabą. Tarp jų kilo nedidelis žodinis konfliktas. Susimokėjus už alkoholį, jie visi išėjo iš parduotuvės. Taip pat jiems iš paskos ėjo ir A. su D. B., kurie tą dieną taip pat buvo neblaivūs. Jis (R. P.) su D. J. ėjo pirmi. Išgirdo, kaip vaikinai pasiūlė V. B. išgerti, kadangi vaikinai parduotuvėje taip pat nusipirko alkoholinių gėrimų. Jis su D. J. nuėjo ir maždaug už kokių 300 metrų sustojo palaukti V. B., nes jis prie pat parduotuvės įėjimo pasiliko su vaikinais išgerti. Tuomet išgirdo trenksmą ir stiklo šukių dūžį. Išgirdo, kaip V. B. šaukėsi pagalbos. Jie su D. J. nubėgo prie V. B. ir pamatė, kad jis susiėmęs už galvos, jam bėgo kraujas. Jis pasakė, kad vaikinai jam trenkė buteliu per galvą. Priežasties, dėl kurios trenkė, nesakė, taip pat neminėjo, kuris konkrečiai vaikinas sudavė. D. B. su A. nubėgo tarp namų. V. B. nusivalė kraują ir jie trise ėjo link namų. Jis ėjo per vidurį, jam iš dešinės pusės ėjo V. B., o iš kairės – D. J.. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad prieš juos ateina D. B. su A. D. B. vieną ranką laikė už nugaros. Priėjęs prie jų, D. B. ištraukė ranką ir, laikydamas rankoje medinę lazdą, ja trenkė V. B. per galvą. Nuo smūgio V. B. suklupo. D. J. iš karto pabėgo. Tuo metu prie jo priėjęs A. jam su kažkuo trenkė per šoną ir pasakė rusų kalba, kad tai ne jo reikalas. Negali tiksliai pasakyti, ar A. jam trenkė strypu ar kokiu tai kitu daiktu. Jis suklupo, po ko atsikėlė ir nuėjo namo. Matė, kad D. B. su A. spardė kojomis V. B. į įvairias kūno vietas, o taip pat ant jo šokinėjo. D. B., mušdamas V. B., šaukė rusiškai „gde maja mobila?“. Kaip V. B. sugrįžo namo, nežino. Po įvykio buvo sutikęs V. B., matė, kad jam prie kairės akies buvo didelė mėlynė, taip pat susiūtas antakis. Dėl jam suduoto smūgio per šoną niekam pretenzijų neturi, fizinio skausmo nepatyrė (buvo neblaivus), jokių mėlynių ant kūno nebuvo, į polikliniką ar ligoninę nesikreipė (t. 1, b. l. 56-58).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. J. parodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį, dienos nurodyti negali, vakare, apie 20.00 val. jis kartu su V. B. ir R. P. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) g., nusipirkti butelį degtinės. Eidami į parduotuvę, jie jau buvo išgėrę alkoholio. Atsimena, kad prie kasos buvo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) g. D. B. kartu su iš matymo pažįstamu vaikinu (vardo nežino, gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) g.). Ar jie konfliktavo su V. B. parduotuvėje prie kasos, negali pasakyti. Po to atsimena, kad iš parduotuvės jis kartu su R. P. išėjo ir nuėjo į šoną laukti V. B., kadangi jis lauke prie parduotuvės durų pasiliko kalbėtis su D. B. ir kitu vaikinu. Neužilgo išgirdo dūžtančio butelio garsą. Negali pasakyti, ar jie su R. P. nuėjo prie V. B., ar jis atėjo prie jų, bet matė, kad V. B. galva buvo prakirsta ir bėgo kraujas. Suprato, kad D. B. su draugu sužalojo V. B., kadangi daugiau jokių pašalinių žmonių aplink nebuvo. D. B. su draugu kažkur nuėjo. Jis nuėjo namo ir daugiau nieko nematė. Gali pasakyti, kad įvykio dieną jis buvo daug išgėręs ir stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko nieko tiksliai ir konkrečiai apie V. B. sužalojimą negali papasakoti, kadangi neatsimena. Jo asmeniškai niekas nesumušė. Maždaug po poros dienų buvo sutikęs V. B., matė, kad jo kairioji veido pusė buvo su mėlynėmis. V. B. pasakė, kad jį sumušė D. B. su savo draugu (t. 1, b. l. 66-68).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. J. parodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį, dienos nurodyti negali, vakare, apie 20.00 val., ji buvo savo bendrabučio, kuriame gyvena, bendroje virtuvėje, antrajame aukšte. Išgirdo lauke triukšmą. Pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad du vyrai muša vieną vyriškį. Iš pradžių ji vyrų neatpažino, atsidariusi langą pradėjo šaukti - „ką jūs darote“, tačiau į jos šaukimus niekas nesureagavo. Išbėgo į lauką. Lauke pažino, kad mušamas yra kito namo kaimynas – V. B., jį mušė D. B. kartu su vaikinu, kurio vardo nežino (gyvena jų rajone, tačiau tikslaus adreso nežino). Matė, kad D. B. rankoje turėjo beisbolo lazdą ir su ja daužė gulintį V. B. per įvairias kūno vietas, o tuo pačiu metu kitas vaikinas, rankoje laikydamas metalinį strypą, taip pat gulinčiam V. B. sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Ji pribėgusi juos abu nustūmė nuo gulinčio V. B. ir šaukė, kad jie nemuštų. D. B. dar užsimojo su beisbolo lazda prieš ją, tačiau ji jį nuramino. D. B. draugas strypą numetė ant žemės, o D. B. su beisbolo lazda nuėjo į namus. Taip pat jam iš paskos nuėjo ir jo draugas. Ji V. B. pakėlė nuo žemės. Jo veidas buvo kraujuotas, prakirsta galva, nesiorientavo aplinkoje. Kažkas iš bendrabučio gyventojų pranešė V. B. artimiesiems, po ko atėjo jo sūnus ir nusivedė į namus. Buvo matyti, kad D. B. su draugu įvykio metu buvo apsvaigę (t. 1, b.l. 71-73).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. B. parodė, kad 2015 m. balandžio 4 d., apie 20.30 val., jos vyras V. B. išėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) (parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“). Vyras į parduotuvę išėjo blaivus. Apie 22.00 val. vyras atbėgo namo stipriai sumuštas, jam iš galvos bėgo stipriai kraujas, galva buvo stipriai sumušta, kaire akimi nieko nematė. Ji savo vyrą su automobiliu nuvežė į ligoninę (duomenys neskelbtini). Po apžiūros medikai jos vyrui nustatė, kad yra lūžęs stuburo slankstelis, veido sumušimai, hematomos. Vyras jai paaiškino, kad jį sumušė pažįstami asmenys prie namų. Vyras pasakojo, kad jį sumušė du ar trys vyrai, kurių vienas iš jų yra D., kuris gyvena šalia esančiame bendrabutyje. 2015 m. balandžio 5 d. jos nepilnametis sūnus E. B. išėjo į lauką ir sužinojo iš bendrabutyje gyvenančios moters, prie kurios buvo sumuštas jos vyras, kad jos vyrą sumušė D. B. su kitu vyru, kuris nesenai nusipirko butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, priešais parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Sūnus pasakojo, kad ta moteris matė visas įvykio aplinkybes ir sustabdė muštynes (t. 1, b.l. 51, 52).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, D. B. nurodė, kad 2015 m. balandžio 4 d., apie 20.00 val., (tiksliai laiko nežino, buvo jau sutemę) jis kartu su draugu A. O. nuėjo į maisto prekių parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) g. nusipirkti alkoholio. Prieš tai jie jau buvo išgėrę alkoholio. Parduotuvėje prie kasos A. O. susiginčijo su jo iš matymo pažįstamu vaikinu V. B. dėl vietos kasoje. Buvo tik žodinis konfliktas. Kai jis (D. B.) išėjo iš parduotuvės, lauke pasakė pretenzijas V. B. dėl pavogto jo mobiliojo ryšio telefono prieš metus. V. B. pradėjo jį siuntinėti, pastūmė. Tada jis su buteliu trenkė V. B. per galvą. V. B. pradėjo juos su A. O. pulti. Jis su A. O. nubėgo pas jį namo, kur paėmė dvi lazdas, tuomet vėl išbėgo į lauką, pamatė, kad eina V. B. su dar dviem vyrais. Jis pribėgęs prie V. B., iš pykčio jam trenkė su lazda per nugarą, nuo ko lazda sulūžo. V. B. pradėjo bėgti. Jis paėmė lazdą iš A. O. ir dar jį pagavęs trenkė kelis kartus jam per įvairias kūno vietas. V. B. nukrito ir jie su A. O. nubėgo namo. Lazdą bėgdamas kažkur išmetė. Jis mušė tik V. B., kitų vyrų nemušė. V. B. buvo išgėręs alkoholio. Sumušė V. B. iš pykčio dėl pavogto telefono, dėl savo poelgio gailisi (t. 1, b.l. 163, 164).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, D. B. nurodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Sumušė V. B. iš pykčio, dėl mobiliojo ryšio telefono, kurį jis buvo pavogęs iš jo prieš metus iki šio įvykio. Iš tikrųjų 2015 m. balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) g. jis sumušė V. B.. Su lazda jis jam sudavė smūgius į rankas, kojas ir kitas kūno vietas. Atsimena, kad jam smūgių nesudavė į galvą (t. 1, b.l. 167-169).
Asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, D. B. apklaustas 2017 m. rugsėjo 28 d. teisiamojo posėdžio metu byloje Nr. 1-141-932/2017 prisipažino kaltu kartu su A. O. sutrikdęs viešąją tvarką ir sužalojęs nukentėjusįjį V. B.. 2015 m. balandžio 4 d., apie 20 val., kartu su A. O. (su pastaruoju buvo pažįstami) atėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje A. O. norėjo nusipirkti brendžio. Abu buvo prieš tai išgėrę – D. B. nurodė, jog namuose išgėrė vieną butelį alaus, girtas nesijautė, alkoholio suvartojimas neturėjo jokios įtakos jo elgesiui. Tuo tarpu jo pažįstamas A. O. buvo išgėręs daugiau, pastarasis gėrė dar prieš jiems susitinkant namuose. Parduotuvėje prie kasos stovėjo nukentėjusieji V. B. ir R. P.. Tarp A. O. ir V. B. įvyko nedidelis konfliktas dėl eilės (A. O. įlindo be eilės). A. O. nusipirkus butelį brendžio, jiedu išėjo į lauką, paskui juos netrukus išėjo ir V. B. su R. P.. Jis (D. B.) su V. B. turėjo konfliktą iš anksčiau, kadangi nukentėjusysis prieš metus laiko buvo pavogęs jo mobiliojo ryšio telefoną, kurio vis negrąžino, bandė dėl vagystės rašyti pareiškimą, tačiau V. B. turėjo pažįstamų policijoje ir niekas iš jo pareiškimo nepriėmė. Kai įvykio vakarą pamatė iš parduotuvės išėjusį V. B., labai susijaudino, eilinį kartą paprašė sugrąžinti telefoną, tačiau V. B. prašymą ignoravo, stumtelėjo, išvadino necenzūriniais žodžiais. Tada jis, būdamas susijaudinęs, susinervinęs, paėmė iš A. O. brendžio butelį, ir trenkė V. B. į galvą. Smūgis nebuvo stiprus, trenkiant butelis net nesudužo (sudužo tik tada, kai nukrito ant žemės). Po smūgio jis su A. O. iš karto nuėjo namo. Nematė ir nežiūrėjo, kaip po smūgio atrodė nukentėjusysis, ar jis buvo sužalotas ir pan. Pargrįžęs į netoliese esančius namus, iš koridoriaus paėmė dvi lazdas – vieną metalinę beisbolo lazdą ir vieną medinę lazdą. Kartu su A. O. pasiėmė po lazdą – jis pasiėmė medinę lazdą, o A. O. – metalinę beisbolo lazdą. Trumpai su A. O. persimetė keliais žodžiais, kad abu pamokys V. B. (ne tik jis, bet ir A. O. buvo piktas ant nukentėjusiojo). Pasiėmę lazdas, išėjo į lauką ir laukė ateinančio nukentėjusiojo. Kai pamatė nuo parduotuvės ateinantį V. B. su dar dviem vyrais (R. P. ir dar vienu), pribėgo prie jų ir rankoje turėta lazda sudavė V. B. smūgį į nugarą. Po smūgio lazda sulūžo. Kiek atsimena, smūgis tikrai buvo į nugarą, abejoja, kad galėjo pataikyti į galvą. Po smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės. A. O. buvo kažkur šalia, jis, berods, trenkė R. P.. Kai V. B. atsikėlė, kaltinamasis paėmė iš A. O. lazdą ir dar porą kartų trenkė per rankas ir kojas, tiksliai nematė kur, bet į įvairias kūno vietas. Taip pat ir A. O. kumščiu porą kartų sudavė V. B. per galvą, dar kažkur. Kiek atsimena, nei jis, nei A. O. nešokinėjo ant nukentėjusiojo, gal nebent įspyrė. Viskas vyko greitai, atsimena, kad trečias vyras pabėgo. Po to iš bendrabučio išbėgo V. J., kuri, matyt, išgirdo, kad lauke kažkas vyksta, nes buvo triukšmas. Pasirodžius liudytojai, jie su A. O. nubėgo.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2015 m. balandžio 5 d., 06.09 val., Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 PK buvo gautas (duomenys neskelbtini) slaugytojos pranešimas telefonu, jog kreipėsi V. B., kuriam diagnozuotas kairės akies sumušimas, galvos smegenų sumušimas, stuburo L3 slankstelio lūžimas. Hospitalizacijos atsisakė, paaiškino, kad sumušė pažįstami kaimynai (t. 1, b.l. 29, 30).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Kriminalinės policijos 1-ojo skyriaus tyrėjo A. B. tarnybinio pranešimo ir kartu su juo pateiktų nuotraukų, matyti V. B. padaryti sužalojimai (t. 1, b.l. 31-34).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresnysis specialistas apžiūrėjo V. B. VšĮ (duomenys neskelbtini) medicininius dokumentus ir pateikė išvadą, jog V. B. nustatyta muštinė kairio antakio žaizda su akiduobės sienelės lūžiu ir kraujosruva kairės akies vokuose bei nežymiu pakraujavimu po galvos smegenų kairės kaktinės skilties voratinkliniu dangalu ir daugybinės poodinės kraujosruvos kūne ir su juosmens trečio slankstelio kairės skersinės ataugos lūžiu. Tai padaryta ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, sumušant kietu buku daiktu (-ais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas atitinka nesunkaus mąsto sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl kaulų lūžių su nežymiu pakraujavimu po smegenų voratinkliniu dangalu V. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgam, ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 48-50).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis R. P. atpažino A. O. kaip asmenį, kuris 2015 m. balandžio 4 d., (duomenys neskelbtini) g., sudavė jam į šoną, o po to kartu su D. mušė V. B. (t. 1, b.l. 61-64).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2015 m. balandžio 7 d. parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vadovė savo iniciatyva pateikė vaizdo įrašą (t. 1, b.l. 88, 89). Iš minėto vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. balandžio 4 d. (laikas vaizdo kameroje nustatytas 09:12:43) į parduotuvę užeina nukentėjusysis ir jo draugas. Vyrai prieina prie kasos ir kalbasi su pardavėja. Tada į parduotuvę užeina A. O.. A. O. atsistoja į eilę už nukentėjusiojo. A. O. ir nukentėjusysis stovėdami eilėje kalbasi. A. O. apeina eilę ir pasiima du butelius. Pasiėmęs butelius A. O. išeina iš parduotuvės. Nukentėjusysis su draugu pasilieka parduotuvėje (t. 1, b.l. 90-93).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikacijos ir įrodymų vertinimo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinamasis A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Pagal teismų praktiką, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių sprendimui pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013). Atsižvelgiant į nukentėjusiajam kilusius padarinius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei aplinkybes, kuriomis buvo sužalotas nukentėjusysis, kaltinamojo A. O. veiksmai teisingai kvalifikuoti ne tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), bet ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad kaltinamasis A. O. 2015 m. balandžio 4 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad asmeniui, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, sudavus nuketėjusiajam V. B. buteliu per galvą, po ko prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), A. O. sudavė nukentėjusiajam R. P. per šoną, o asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, beisbolo lazda sudavė V. B. per galvą, nuo smūgio nukentėjusiajam V. B. nukritus ant žemės, asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, su beisbolo lazda, A. O. - metaliniu strypu, taip pat spardydami nukentėjusįjį ir šokinėdami ant jo, sudavė nukentėjusiajam V. B. nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam V. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl nukentėjusiajam V. B. padarytų muštinės kairio antakio žaizdos su akiduobės sienelės lūžiu ir kraujosruva kairės akies vokuose bei nežymiu pakraujavimu po galvos smegenų kairės kaktinės skilties voratinkliniu dangalu, daugybinių poodinių kraujosruvų kūne ir juosmens trečio slankstelio kairės skersinės ataugos lūžio. Tokiu būdu A. O. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų. Šie kaltinamojo A. O. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Kaltinamasis A. O. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, nors dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti visų aplinkybių, tačiau neneigė, jog atliko kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais: nukentėjusiojo V. B. parodymais (t. 1, b.l. 16-19, 37-39), kuriuose jis nuosekliai nurodė konflikto, kurio metu buvo sužalotas, aplinkybes, R. P. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad konflikto metu būtent A. O. trenkė jam per šoną bei atliko smurtinius veiksmus V. B. atžvilgiu kartu su D. B. (t. 1, b.l. 54-58), liudytojo D. J. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad nors paties konflikto nematė, tačiau po kelių dienų sutiktas V. B. jam patvirtino, kad jį sumušė D. B. kartu su draugu (t. 1, b. l. 66-68), liudytojos V. J., davusios parodymus apie tai, kad matė, kaip D. B. beisbolo lazda, o kartu su juo buvęs kitas vaikinas (nustatyta, kad tai kaltinamasis A. O.) metaliniu strypu sudavė smūgius nukentėjusiajam V. B., parodymais (t. 1, b.l. 71-73), asmens, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis D. B. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu (byla Nr. 1-141-932/2017) apie tai, kad 2015 m. balandžio 4 d., apie 20 val., kartu su A. O. konfliktavo su V. B. ir pastarojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, o A. O. turėta metaline lazda trenkė ir R. P. (t. 1, b.l. 163-164, 167-169), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (t. 1, b.l. 29, 30), apžiūros protokolais (t. 1, b.l. 48-50, 90-93), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio nustatyta, kad R. P. atpažino būtent A. O., kaip asmenį trenkusį jam į šoną (t.1, b.l. 61-64), kita byloje esančia rašytine medžiaga.
Kaltinamasis A. O. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. A. O. suvokė, kad viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje nusikaltimo metu buvo pašalinių asmenų ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002), suduodamas R. P. per šoną suvokė, jog įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei tokiais veiksmais sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, o suduodamas nukentėjusiajam V. B. smūgius metaliniu strypu į įvairias kūno vietas bei spardydamas ir šokinėdamas ant jo, ne tik sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau ir gali sukelti jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nagrinėjamu atveju pirmiausia būtent chuliganišką, o ne privatų konflikto pobūdį patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės (iki įvykio nukentėjusysis V. B. su kaltinamuoju nebuvo pažįstami, smurtą viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį kaltinamasis panaudojo dėl mažareikšmės dingsties – nukentėjusiojo uždraudimo apeiti parduotuvėje esančią pirkėjų eilę ir būti aptarnautam be eilės (pirmam), dėl to parduotuvėje kilus žodiniam konfliktui, o vėliau, išėjus iš parduotuvės kaltinamajam ir asmeniui, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pradėjus smurtauti prieš nukentėjusįjį), chuliganiškas, įžūlus ir moralės požiūriu nepriimtinas kaltinamojo elgesys. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis suvokė, jog viešoje vietoje suduodamas smūgį R. P. per šoną ir smūgius nukentėjusiajam V. B. į įvairias kūno vietas be tai pateisinančios priežasties demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina kaltinamojo veikoje buvus tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką bei sukelti padarinius - realiai sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi kaip matyti iš liudytojos V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, įvykio metu, jai būnant greta esančio bendrabučio antrame aukšte, ji girdėjo triukšmą, kas rodo, jog konfliktinius veiksmus girdėjo ir galėjo girdėti pašaliniai asmenys. Teismo vertinimu, kaltinamasis abiejų nusikalstamų veikų atveju veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. nedetalizavo, kaip tiksliai jo veiksmai atsilieps aplinkiniams ir aplinkai, kokius nukentėjusiojo sveikatai padarinius sukels, tačiau viešoje vietoje, matant aplinkiniams, suduodamas smūgį R. P. į šoną ir V. B. (panaudojant ir metalinį strypą) į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbias, bendrais bruožais numatė, jog tiek visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, tiek nukentėjusysis V. B., atsižvelgiant į jo atžvilgiu panaudoto smurto pobūdį, patirs sužalojimus. Kaltinamasis A. O. atliko baigtus tyčinius nusikalstamus veiksmus, pagrįstai kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Kaltinamojo A. O. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Spręsdamas kaltininkui skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Taigi, skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas kaip tik ir atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma įvertinama tai, kad A. O. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, baigti, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – anksčiau kelis kartus teistas, tame tarpe ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymą (t. 1, b.l. 141-145), baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už viešosios tvarkos pažeidimus (t. 1, b.l. 134-140), vidurinio išsilavinimo, nevedęs. Nusikalstamos veikos padarytos neišnykus ankstesniems teistumams, kaltinamasis linkęs kartoti nusikalstamą elgesį, išvadų dėl savo elgesio nedarė, kas rodo, jog anksčiau jam skirtos bausmės nepadarė teigiamos įtakos ir nebuvo pakankamos bausmės tikslams pasiekti. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti A. O. už kiekvienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą jam paskyrus sankcijose numatytas griežčiausias, t. y. laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant artimą sankcijų vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą subendrintinos apėmimo būdu.
Kaltinamasis A. O. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. O. taip pat buvo pripažintas kaltu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (šios bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi panaikintas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu ir minėtu teismo 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės (skirtinos šiuo nuosprendžiu) pridedant dalį švelnesnės bausmės (paskirtos 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu), pridedamos bausmės dalį nustatant, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas ir šiame nuosprendyje aptartas aplinkybes.
Į kaltinamajam paskirtą galutinę bausmę įskaitytinas jo suėmime išbūtas laikas ((duomenys neskelbtini) vykdant Europos arešto orderį) nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2020 m. vasario 27 d., (Lietuvos Respublikoje) nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. gegužės 14 d., bei 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. (1 para).
Kaltinamajam teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 146,97 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiojo V. B. suteiktų medicininių paslaugų išlaidos (t. 1, b. l. 77-80). 2020 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kadangi žala Privalomojo sveiktos draudimo fondui jau yra atlyginta. Atsižvelgiant į tai, civilinis procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.
Nukentėjusysis V. B. buvo pareiškęs civilinį ieškinį byloje (t. 1, b. l. 42), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-141-932/2017 konstatuota, jog nukentėjusysis civilinio ieškinio atsisakė, todėl teismas šioje civilinio ieškinio apimtyje bylą nutraukė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas nepasisako dėl V. B. pareikšto civilinio ieškinio.
Dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą 2618,31 Eur dydžio A. O. ekstradicijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. O.. Kaltinamajam A. O. 2015 m. balandžio 7 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 120, 121). Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi A. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į kardomąją priemonę suėmimą, bei paskelbta A. O. paieška (t. 2, b.l. 26-28). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras 2017 m. sausio 27 d. išdavė A. O. atžvilgiu Europos arešto orderį (t. 2, b.l. 47-52). Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2018 m. vasario 27 d. raštu buvo pranešta, jog A. O. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) dėl šioje šalyje 2018 m. vasario 17 d. įvykdytos nusikalstamos veikos. 2020 m. vasario 27 d. A. O. buvo perduotas (duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos pareigūnams bei atvežtas į Lietuvos Respubliką (t. 2, b.l. 144). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, 2618,31 Eur dydžio išlaidos, Policijos departamento patirtos dėl A. O. ekstradicijos, pagrįstos kelionės dokumentais, buvo būtinos A. O. į Lietuvą pargabenti, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. O..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. O. (A. O.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, subendrinti jas apimant ir paskirti A. O. subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. O. skirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams ir 8 (mėnesiams).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti A. O. galutinę subendrintą 2 metų 2 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką (Jungtinėje (duomenys neskelbtini)) nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2020 m. vasario 27 d., (Lietuvos Respublikoje) nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. gegužės 14 d., bei 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu įskaitytą laikino sulaikymo laiką (1 parą) ir laikyti A. O. atlikusį bausmę.
Kaltinamajam A. O. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Civilinį procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 146,97 Eur dydžio žalos priteisimo nutraukti.
Pripažinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtas A. O. ekstradicijos išlaidas proceso išlaidomis ir iš A. O. priteisti 2618,31 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų aštuoniolikos eurų 31 cento) dydžio išlaidas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai, nurodant, jog minėta suma turi būti įmokėta į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.