Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-12-29 · Administracinė byla Nr. eI3-8938-428/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-29
Bylos Nr.
eI3-8938-428/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02212-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Jolanta Medvedevienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Utilsa“, uždarosios akcinės bendrovės Atliekų tvarkymo centro
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Alplinkos apsaugos departamenstas
Trečiasis asmuo
viešajai įstaigai „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“, Asociacijai „EEPA“, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija, "EEPA"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-8938-428/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02212-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 55.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 29 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Utilsa“ atstovui advokatui L. M.,pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Atliekų tvarkymo centro atstovui advokatui A. J.,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovėms V. G. ir J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Utilsa“ ir uždarosios akcinės bendrovės Atliekų tvarkymo centro skundus atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“, Asociacijai „EEPA“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Utilsa“ kreipėsi į teismą su 2018 m. gegužės 22 d. patikslintu skundu (teisme gautas 2018 m. gegužės 22 d.), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. SP13-4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

Be to, pareiškėja UAB „Utilsa“ prašė teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar šioje administracinėje byloje taikytino norminio administracinio akto dalys, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 20.1 ir 38 punktai (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. vasario 4 d.) bei 25.1 ir 53 punktai (aktuali redakcija) atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies nuostatas.

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB Atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą su 2017 m. spalio 19 d. patikslintu skundu (teisme gautas 2017 m. spalio 20 d.), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. SP13-4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria pripažinta negaliojančia pareiškėjos UAB „Utilsa“ išduota pažyma Nr. 1588KA0001-8387-5137 pareiškėjai UAB Atliekų tvarkymo centrui.

Pareiškėja UAB „Utilsa“ skunde nurodė ir jos atstovas advokatas teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovė skundžiamu sprendimu patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir KRAAD) 2017 m. liepos 24 d. Patikrinimo aktą Nr. KP-325 ir pripažino negaliojančiais pareiškėjos UAB „Utilsa“ išduotus dokumentus, įrodančius elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą 2015 metais, t. y. panaikino: 1) dokumentą Nr. 1588KA0001-8387-8387, išduotą UAB „Utilsa“, patvirtinantį 77,051 t atliekų sutvarkymą; 2) dokumentą Nr. 1588KA0001-8387-5137, išduotą UAB Atliekų tvarkymo centrui, patvirtinantį 11,014 t atliekų sutvarkymą; 3) dokumentą Nr. 1588KA0001-8387-3821, išduotą Asociacijai „EEPA“, patvirtinantį 20 t atliekų sutvarkymą; 4) dokumentą Nr. 1588KA0001-8387-4190, išduotą VšĮ „Ekošviesa“, patvirtinantį 3,654 t atliekų sutvarkymą; 5) dokumentą Nr. 1588KA0002-8387-4190, išduotą VšĮ „Ekošviesa“, patvirtinantį 53,397 t atliekų sutvarkymą.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjos UAB „Utilsa“ už 2015 m. laikotarpį išrašyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai naikinami dėl to, kad pareiškėja UAB „Utilsa“ nepateikė atliekų panaudojimą (perdirbimą) patvirtinančių dokumentų atliekoms, susidariusioms po lempų apdorojimo, be to, išrašė dokumentus 88,065 t kiekiui, kuris faktiškai nebuvo panaudotas (perdirbtas) 2015 metais.

Tačiau pareiškėjos ir jos atstovo teigimu, UAB „Utilsa“ atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus išrašė tik už tą dujošvyčių lempų atliekų kiekį, kuris atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo metu buvo sutvarkytas.

Pareiškėja UAB „Utilsa“ per 2015 metus sutvarkė 88,065 tonas atliekų R12 atliekų tvarkymo būdu (atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R11 veiklų). Tai patvirtina pareiškėjos UAB „Utilsa“ pateikta ir KRAAD patvirtina Atliekų tvarkymo už 2015 metus apskaitos ataskaita. Šioje Atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Utilsa“ per 2015 metus sutvarkė 88,065 tonas atliekų.

Pareiškėjos UAB „Utilsa“ atliekų tvarkymo būdas R12 – atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R11 veiklų – yra viena iš atliekų naudojimo veiklų ir tai patvirtina Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo 2 lentelė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, pareiškėja UAB „Utilsa“ per 2015 metus sutvarkiusi 88,065 tonas atliekų R12 būdu, turėjo teisę ir pagrįstai išrašė dokumentus, įrodančius 88,065 tonas atliekų sutvarkymą.

Nurodė, kad jokiame teisės akte nėra nurodyta, jog pareiškėjai nustatyta tvarka R12 būdu sutvarkiusi atliekas – lempas, kuriose yra gyvsidarbio, prieš išrašydama atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą, privalėjo gauti ir atliekų tvarkytojo, kuriam buvo perduotos po lempų sutvarkymo R12 būdu susidariusios atliekos, patvirtinimą apie šių atliekų panaudojimą (perdirbimą).

Byloje esanti pareiškėjos UAB „Utilsa“ 2015 m. Atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita patvirtina faktą, kad pareiškėja UAB „Utilsa“ po atliekų panaudojimo gautas atliekas dar 2015 metais perdavė kitiems atliekų tvarkytojams: 0,860 tonas spalvotųjų metalų buvo perduota UAB „Metalo laužas“; 0,650 tonas spalvotųjų metalų buvo perduota UAB „Ekodarbai“; 39 tonos stiklo buvo perduota UAB „Antraža“; 0,234 tonos fizikinio/cheminio apdorojimo dumblo buvo perduota UAB „Toksika“ Alytaus filialui; 0,200 tonas geležies ir plieno atliekų buvo perduota UAB „Metalo laužas“;

0,300 tonas geležies ir plieno atliekų buvo perduota UAB „Eko darbai“. Taigi iš viso kitiems atliekų tvarkytojams buvo perduota 41,244 tonas atliekų, susidariusių po UAB „Utilsa“ atliekų panaudojimo.

Be to, atliekų perdavimą nurodytiems atliekų tvarkytojams papildomai įrodo ir pirminiai buhalteriniai dokumentai: 39 tonų stiklo perdavimą UAB „Antraža“ patvirtina 2015 m. spalio 23 d. Krovinio važtaraštis UTL Nr. 015-002 ir 2015 m. spalio 20 d. Krovinio važtaraštis UTL Nr. 015-001 bei UAB „Antraža“ 2017 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. P-76 “Dėl patvirtinimo“; 0,234 tonos fizikinio/cheminio apdorojimo dumblo perdavimą UAB „Toksika“ Alytaus filialui patvirtina 2015 m. kovo 27 d. PVM sąskaita faktūra serija ATOK Nr. 7115; 0,200 tonas geležies ir plieno atliekų ir 0,860 tonas spalvotųjų metalų perdavimą UAB „Metalo laužas“ patvirtina 2015 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra serija UTL Nr. 015-046; 0,300 tonas geležies ir plieno atliekų ir 0,650 tonas spalvotųjų metalų perdavimą UAB „Ekodarbai“ patvirtina 2015 m. kovo 12 d. PVM sąskaita faktūra serija UTL Nr. 015-007.

Atsakovas taip pat pripažįsta faktą, kad pareiškėja UAB “Utilsa” per 2015 metus perdavė 41,244 t atliekų, susidariusių po lempų, kuriose yra gyvsidabrio, panaudojimo, kitiems atliekų tvarkytojams.

Taigi, byloje esant įrodymams, kad pareiškėjas UAB „Utilsa“ per 2015 metus sutvarkė (panaudojo) 88,065 tonas lempų, kuriose yra gyvsidabrio, atliekų ir tais pačiais 2015 metais 41,244 tonas atliekų, gautų po lempų panaudojimo, perdavė kitiems atliekų tvarkytojams, atsakovas nepagrįstai priėmė sprendimą naikinti visus 88,065 tonas atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.

Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja UAB „Utilsa“ išrašė dokumentus 88,065 t kiekiui, kuris faktiškai nebuvo panaudotas (perdirbtas) 2015 m.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas objektyviais duomenimis ir faktais bei savo turiniu prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms.

Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 (toliau – ir Aprašas), 20.1 punktu (redakcija galiojusi nuo 2015-05-07 iki 2016-02-04), kuriame buvo nurodyta, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai gali būti išrašomi Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktam elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekiui, kuris panaudotas (perdirbtas) Lietuvos Respublikos teritorijoje arba valstybėse narėse per kalendorinius metus. Galiojančioje Aprašo redakcijoje yra išlikusi ta pati nuostata, tik jai suteiktas kitas Aprašo numeris. Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2015-05-07 iki 2016-02-04) 38 punkte nurodyta, kad jeigu atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35 punktuose nurodytus reikalavimus, laikoma, kad dokumentai išrašyti neteisėtai (Aktualios aprašo redakcijos 53 p.).

Pareiškėjos ir jos atstovo nuomone, minėtos Aprašo nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 34²⁵ straipsnio 2 daliai (aktuali redakcija), pagal kurią dokumentas, įrodantis atliekų sutvarkymą, yra laikomas neteisėtu, sąrašas yra baigtinis. Pagal šio įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 6 punktą, neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas.

Pareiškėjos ir jos atstovo teigimu, iš nurodyto reglamentavimo matyti, jog įstatymas nesieja atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo teisėtumo su laikotarpiu, kada atliekos, kurių perdirbimą įrodantis dokumentas išrašytas, buvo perdirbtos. Aprašas, būdamas įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu (poįstatyminiu aktu), konkuruoja su įstatymu ir nustato naujus atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindus, kurie nėra nustatyti įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas Aprašas yra Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas (poįstatyminis aktas), todėl jis negali konkuruoti su įstatymu ir išplėsti jo taikymo ribas, nustatydamas platesnį atvejų sąrašą, kai atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai laikytini išrašytais neteisėtai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar šioje administracinėje byloje taikytino norminio administracinio akto dalys, t. y. Aprašo 20.1 ir 38 punktai (redakcija, galiojusi nuo 2015-05-07 iki 2016-02-04) bei 25.1 ir 53 punktai (aktuali redakcija) atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pareiškėja UAB Atliekų tvarkymo centras (toliau – ir ATC) skunde nurodė ir jos atstovas advokatas teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėja pagal 2015 m. kovo 2 d. elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sutartį Nr. ETS-2015/03/02, sudarytą su VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ (toliau – ir EGIO), įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš fizinių ir juridinių asmenų surinkti ir teisės aktais nustatyta tvarka bei pagal technologinius reikalavimus sutvarkyti elektros ir elektroninę įrangą, įskaitant dujošvytes lempas. Pagal minėtos sutarties 3.2 punktą, pareiškėja turi teisę dalį savo pareigų pavesti vykdyti trečiajam asmeniui, jei jis turi visus galiojančius leidimus ir licencijas, pajėgumus, būtinus šios sutarties vykdymui, tačiau išlikdamas visiškai atsakingas už jo (trečiojo asmens) veiksmus. Pareiškėja dalį minėtos sutarties 3.1 punkte nustatytų pareigų sutartiniais pagrindais pavedė vykdyti trečiajam asmeniui UAB „Utilsa“, likdama visiškai atsakinga už UAB „Utilsa“ veiksmus.

UAB „Utilsa“ išdavė 2016 m. sausio 28 d. pažymą Nr. 1588KA0001-8387-5137 (toliau – ir Pažyma) pareiškėjai ATC, kuria patvirtino juridinį faktą, kad joje nurodytas atliekų, kurias pareiškėja ATC perdavė UAB „Utilsa“, 11,014 t kiekis yra sutvarkytas. Atsakovė skundžiamo sprendimo dalimi panaikino šią pažymą, kadangi UAB „Utilsa“ išdavė pažymą 11,014 t atliekų, kurios faktiškai nebuvo panaudotos (perdirbtos) 2015 m. Pripažinus Pažymą negaliojančia, negaliojančiu tampa pareiškėjos EGIO išduotas dokumentas Nr. 1588VI0002-5137-3365 apie 11,014 t dujošvyčių lempų sutvarkymą.

Pareiškėja nurodė, jog pagal minėtos sutarties 5.1 punktą, jei ATC nevykdo ar netinkamai vykdo pirmiau minėtoje sutartyje ir (ar) jos prieduose numatytų sąlygų, ji privalo atlyginti visus EGIO patirtus pagrįstus nuostolius dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Pripažinus Pažymą negaliojančia, Pažymoje nurodytas 11,014 t atliekų kiekis laikomas nesutvarkytu. Vadinasi pagal pirmiau minėtos sutarties įsipareigojimus būtent ATC pažeidė sutartinius įsipareigojimus EGIO atžvilgiu ir EGIO turi teisę pareikšti reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, be to, tai gali būti pagrindas nutraukti ATC veiklą, todėl ATC turi teisę ginčyti Pažymos teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamo sprendimo dalis ir visas sprendimas neatitinka reikalavimų, keliamų individualiam aktui. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnį, individualūs administraciniai aktai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Skundžiamame sprendime nėra aiškiai nurodyti faktiniai teisiniai pagrindai, taip pat neaiškūs sprendimo priėmimo motyvai.

Sprendimo aprašomojoje dalyje išvardijamos atliekos, likusios po 88,065 t atliekų panaudojimo R12 būdu, taip pat nurodoma, kad iš viso perduota atliekų tvarkytojams 41,244 t, tačiau nepateikta atliekų panaudojimą (perdirbimą) patvirtinančių dokumentų pirmiau išvardytoms atliekoms. Iš tokio aprašymo neaišku, ar UAB „Utilsa“ apskritai neturi dokumentų, patvirtinančių šių kitiems juridiniams asmenims perdirbti perduotų atliekų perdirbimą, ar vis dėlto šiuos dokumentus turi, tačiau jie išrašyti turėjo būti ne 2015 m. Sprendime nurodoma, kad UAB „Utilsa“ išrašė dokumentus atliekų 88,065 t kiekiui, kuris faktiškai nebuvo panaudotas, tačiau taip pat sprendime teigiama, kad šis kiekis 2015 m. buvo apdorotas R12 būdu, t. y. panaudotas.

Skundžiamas sprendimas grindžiamas ATĮ 34²⁵ straipsnio 1 dalimi, tačiau šioje dalyje nustatyta tik tai, kad dokumentai, įrodantys atliekų sutvarkymą, yra išrašomi aplinkos ministro nustatyta tvarka, ir joje neminima apie tai, kad toks dokumentas laikytinas neteisėtu ir pripažintinas negaliojančiu. Sprendime taip pat nurodomas Aprašo 20.1 punktas, tačiau Patikrinimo akte nurodoma, jog UAB „Utilsa“ pažeidė ne tik Aprašo 20.1 punktą, bet ir Aprašo 20.7 punktą.

ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas. Pagal ATĮ 2 straipsnio 31 dalį, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymas – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir perdirbimas arba gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir naudojimas pagal Vyriausybės nustatytą užduotį (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų šalinimas nėra sutvarkymas). Viena iš atliekų naudojimo veiklų yra atliekų tvarkymas R12 būdu, atliekant pradinį (išankstinį) apdorojimą (Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 5 punktas).

Ginčo atveju pareiškėja ATC 2015 m. gruodžio 7 d., 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. gruodžio 22 d. pareiškėjai UAB „Utilsa“ perdavė atitinkamai 3250 kg, 4850 kg ir 2914 kg (išviso 11,014 t) dienos šviesos lempų (atliekos kodas 20 01 21*) atliekas. 2015 m. gruodžio antroje pusėje UAB „Utilsa“ tinkamai panaudojo (atliko pradinį apdorojimą, atliekų naudojimo veiklos kodas R12) visas iš ATC gautas dienos šviesos lempų atliekų. Dokumentą, patvirtinantį šių atliekų sutvarkymą, t. y. Pažymą, UAB „Utilsa“ išrašė 2016 m. sausio 28 d. Taigi, dokumentas, įrodantis atliekų sutvarkymą, išrašytas atliekų kiekiui, kuris šio dokumento išrašymo metu jau buvo sutvarkytas. Todėl išrašant Pažymą ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 6 punktas nebuvo pažeistas.

Aprašo 20.1 punkte nustatyta, kad atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai gali būti išrašomi Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktam elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekiui, kuris panaudotas (perdirbtas) Lietuvos Respublikos teritorijoje arba valstybėse narėse per kalendorinius metus.

Šiuo atveju, vėlgi, minėta, 11,014 tonos dienos šviesos lempų (atliekos kodas 20 01 21*) atliekas pareiškėja ATC perdavė UAB „Utilsa“ 2015 m. gruodžio mėnesį ir dar šį mėnesį, t. y. 2015 metais, visas šias atliekas UAB „Utilsa“ tinkamai panaudojo, atlikdama pradinį apdorojimą pagal atliekų naudojimo veiklos kodą R12. Pažymėtina, kad tai, jog 11,014 tonos dienos šviesos lempų, kurias ATC perdavė UAB „Utilsa“ ,buvo sutvarkytos 2015 m., pripažįstama ir Patikrinimo akte.

Nors skundžiamame sprendime tiesiogiai nenurodoma, tačiau galima daryti prielaidą, kad, anot atsakovės, Pažyma negalėjo būti išrašyta už 2015 m., nes pareiškėjos ATC perduotos pareiškėjai UAB „Utilsa“ atliekos, jų dalys, likusios po UAB „Utilsa“ panaudojimo R12 būdu, 2015 m. nebuvo perdirbtos. Tačiau tokia atsakovės pozicija yra aiškiai nepagrįsta.

Aprašo 20.1 punkte naudojama sąvoka „panaudotas (perdirbtas)“ reiškia alternatyvą, t. y. atliekos turi būti arba perdirbtos arba kitaip panaudotos, nes pagal teisės aktų nuostatas perdirbimas yra vienas iš naudojimo būdų (ATĮ 34²⁵ straipsnio 1, 7, 11, 13, 14, 16, 17 dalys ir kt.). Todėl pagal Aprašo 20.1 punktą dokumentas, įrodantis atliekų sutvarkymą, gali būti išrašomas tada, kai per kalendorinius metus atliekos yra perdirbtos arba kitaip panaudotos. Šiuo atveju, minėta, 11,014 t dienos šviesos lempų, kurias ATC perdavė UAB „Utilsa“, tinkamai panaudotos sutvarkant (apdorojant) R12 būdu dar 2015 m. Pažymėtina, kad po dienos šviesos lempų panaudojimo R12 būdu nebeliko elektros ir elektroninės įrangos atliekų (dienos šviesos lempų, atliekos kodas 20 01 21*) ir susidarė kitos atliekos, šiuo atveju stiklas (atliekos kodas 19 12 05), kuris buvo perduotas perdirbimui UAB „Antraža“. Aprašas reguliuoja tik tai, kokie formos ir turinio reikalavimai turi būti keliami atliekų sutvarkymą įrodantiems dokumentams, bei jų išrašymo tvarką. Tačiau Aprašas nenustato pagrindų, kada šių dokumentų išrašymas yra neteisėtas. Todėl pagal Aprašo 20.1 punktą Pažyma galėjo būti išrašyta.

Konkrečiai vertinant Aprašo 20.1 punkto nuostatos atitiktį ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies nuostatoms, akivaizdu, kad ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalyje, kurioje numatytas baigtinis neteisėtai išrašytų dokumentų, įrodančio atliekų sutvarkymą, atvejų sąrašas, nėra numatytas neteisėtai išrašytų dokumentų, įrodančio atliekų sutvarkymą, laikotarpis – kalendoriniai metai. Todėl dokumentas, įrodantis atliekų sutvarkymą, net jeigu atliekos būtų panaudotos (perdirbtos) ne per kalendorinius metus (o, pvz., kitais metais), nebūtų neteisėtas ATĮ prasme ir jį panaikinti (pripažinti negaliojančiu) įgaliotas subjektas neturėtų teisės. Priešingas aiškinimas iš esmės iškreiptų įstatymų leidėjo valią, įtvirtintą ATĮ, pagal kurią neteisėtu dokumentas laikomas tada, kai jame nurodyta tai, kas neįvyko, t. y. dokumente nurodoma tai, kad atliekos sutvarkytos, tačiau dokumento išrašymo dieną jos dar nėra sutvarkytos (ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 6 punktas), o ne tada, kai atliekų sutvarkymas „patenka“ ar „nepatenka“ į kalendorinius metus, – tai savo turiniu yra procedūrinis apskaitos dalykas. Pagal ATĮ esminę reikšmę turi tai, kad dokumento sudarymo (išrašymo) dieną atliekos jau būtų sutvarkytos ir būtent tai lemia dokumento teisėtumą (neteisėtumą).

UAB „Antraža“ 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. 20 patvirtino, kad visas 2016 m. sausio 8 d. iš UAB „Utilsa“ gautas atliekas panaudojo (perdirbo) ir iš gautų atliekų vadovaujantis tarptautinių ir nacionalinių standartų reikalavimais, technologinio proceso metu buvo pagamintas produktas. Todėl bet kuriuo atveju Pažyma išrašyta tam kiekiui, kuris Pažymos išrašymo dieną buvo sutvarkytas. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 6 punktas, atitinkamai – Aprašo 20.1 punktas, buvo pažeisti.

Skundžiama sprendimo dalis, kuria pripažinta negaliojančia pareiškėjos UAB „Utilsa“ išduota pažyma Nr. 1588KA0001-8387-5137 pareiškėjai UAB Atliekų tvarkymo centrui, nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija „EEPA“ atsiliepime į skundą nurodė, jog atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (prieštaraujantis) objektyviems duomenims, todėl naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (VAĮ 8 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ 2020 m. lapkričio 25 d. (teisme gauta 2020 m. lapkričio 26 d.) rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog prašo pareiškėjos ATC skundą patenkinti.

Teigė, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą atliekų pradinis apdorojimas pagal atliekų naudojimo veiklos kodą R12 yra atliekų naudojimas (panaudojimas) ir už šio naudojimo metu gautą rezultatą atliekų tvarkytojas turi teisę išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą (ATĮ 2 str. 7, 11, 12, 18, 31 d., 34²⁵ str. 2 d. 6 p., Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2174, priedo 5 punktas, 2 lentelė).

Pažymėjo, jog po dienos šviesos (dujošvyčių) lempų panaudojimo R12 būdu nebelieka elektros ir elektroninės įrangos atliekų (dienos šviesos lempų, atliekos kodas 20 01 21*) ir susidaro kitos atliekos, šiuo atveju stiklas (atliekos kodas 19 12 05), kuris perduodamas tolesniam naudojimui (perdirbimui). Nagrinėjamu atveju atlikus 11,014 t dujošvyčių lempų pradinį apdorojimą R12 būdu, elektros ir elektroninės įrangos atliekų tiek faktiškai, tiek teisiškai nebeliko. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad pradinis apdorojimas R12 būdu nėra naudojimas, už kurio metu gautą rezultatą negali būti išrašomas atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas.

Atkreipė dėmesį, jog UAB „Utilsa“ yra atliekų Tvarkytojų sąraše, pagal kurį UAB „Utilsa“ vykdo vienintelę veiklą – pradinį apdorojimą R12 būdu. Tai vienareikšmiškai patvirtina, kad, sutvarkiusi atliekas R12 būdu, UAB „Utilsa“ turėjo teisę išrašyti sutvarkymą pagal R12 įrodančius dokumentus. Priešingas aiškinimas reikštų, kad UAB „Utilsa“ niekada neturėtų teisės išduoti atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus, tai akivaizdžiai prieštarautų UAB „Utilsa“ įrašymo į Tvarkytojų sąrašą faktui.

Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovės teismo posėdyje paaiškino, jog Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalyje nurodyti tokių dokumentų panaikinimo pagrindai. Pagal šio straipsnio 2 dalies 6 punktą, neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas.

Remiantis Aprašo 20.1 papunkčiu, dokumentai gali būti išrašomi Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktam elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekiui, kuris panaudotas (perdirbtas) Lietuvos Respublikos teritorijoje arba valstybėse narėse per kalendorinius metus.

Atsakovės teigimu, 2015 m. Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktos ir tais pačiais metais eksportuotos pakuočių ir (ar) gaminių atliekos bus perdirbtos 2016 m., tokiu atveju dokumentai gali būti išrašomi už 2016 m.

Aprašo 3 punktas nurodo, kad dokumentų teisėtumas ir jų duomenų teisingumas turi būti pagrįstas sąskaitomis faktūromis, PVM sąskaitomis faktūromis, važtaraščiais, priėmimo – perdavimo aktais ir kitais atitinkamais dokumentais. Patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais. Aprašo 19 punktas numato, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir (ar) eksportuotojai, įrašyti į tvarkytojų sąrašą, patvirtina elektros ir elektroninės įrangos atliekų perdirbtą ir (ar) kitaip panaudotą kiekį elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjams, įrašytiems į tvarkytojų sąrašą, išrašydami dokumentus per kalendorinius metus ar jiems pasibaigus, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kalendorinių metų pabaigos (pildoma Aprašo 4 priedo forma).

Aprašas reglamentuoja gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarką, inter alia, apibrėžia, kokioms atliekoms ir kokiam atliekų kiekiui gali būti išrašomi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamiesi Aprašo 38 punktu, priima regionų aplinkos apsaugos departamentai (39 punktas). Dokumentų pripažinimas negaliojančiais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (40 punktas). Dokumentas (dėl viso dokumente nurodyto atliekų kiekio ar jo dalies) laikomas netekusiu galios nuo sprendimo priėmimo dienos (41 punktas).

Nurodė, kad Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184 „Dėl Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2.2 papunktis apibrėžia, kad gaminių atliekų, išskyrus alyvos atliekų, naudojimas – veikla, apimanti po gaminių atliekų pradinio apdorojimo gautų atliekų perdirbimą (R3, R4, R5 atliekų naudojimo veiklos pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo 2 lentelę) ir (ar) jų naudojimą energijai gauti (R1 atliekų naudojimo veikla pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo 2 lentelę). Šio aprašo 2.3 papunktis apibrėžia, jog gaminių atliekų, išskyrus alyvos atliekų, pradinis apdorojimas – veikla, apimanti R12 ir S5 atliekų naudojimo veiklas pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo 2 ir 3 lenteles.

Atsakovė 2017 m. liepos 24 d. atliko UAB „Utilsa“ patikrinimą dėl atliekų tvarkytojams, turintiems teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, nustatytų reikalavimų vykdymo 2015 ir 2016 m., kurio pagrindu surašė 2017 m. liepos 24 d. patikrinimo aktą Nr. KP-325. Todėl patikrinimo akte išdėstyti argumentai yra sudėtinė skundžiamo sprendimo dalis.

Pareiškėja UAB „Utilsa“ nuo 2013 m. lapkričio 28 d. yra Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąraše, todėl turi teisę išrašyti elektros ir elektroninės įrangos 5B atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.

Pareiškėja UAB „Utilsa“ 2015 m. surinko iš ne komunalinio srauto (UAB „Akvazoo“, UAB „Aurika“, UAB „Antraža“ ir kt.) susidarančias dienos šviesos lempas, kuriose yra gyvsidabrio (atliekos kodas 20 01 21*). UAB „Utilsa“ 2015 m. iš viso surinko 79,756 t dienos šviesos lempų (atliekos kodas 20 01 21*), atliko jų pradinį apdorojimą R12 būdu – 88,065 t (tarp jų ir 2014 m. 9,355 t likutį), perdavė kitiems atliekų tvarkytojams atliekų tvarkymo metu susidariusių 41,244 t įvairių atliekų (stiklą (atliekos kodas 19 12 05) – 39 t, fizinio/cheminio apdorojimo dumblo, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekos kodas 19 02 05*) – 0,234 t, geležies ir plieno atliekų (atliekos kodas 19 10 01) – 0,501 t, spalvotųjų metalų (atliekos kodas 19 12 03) – 1,5 t. Po pradinio apdorojimo R12 būdu pareiškėja UAB „Utilsa“ susidariusias išvardytas atliekas perdavė atliekų tvarkytojams, t. y. 39 t stiklo (atliekos kodas 19 12 05) – UAB „Antraža“, 1,51 t spalvotųjų metalų (atliekos kodas 19 12 03) – UAB „Metalo laužas“ (0,86 t), UAB „Ekodarbai“ (0,65 t), 0,234 t fizinio/cheminio apdorojimo dumblo, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekos kodas 19 02 05*) – UAB „Toksika“ Alytaus filialui, 0,5 t geležies ir plieno atliekų (atliekos kodas 19 10 01) – UAB „Metalo laužas“ (0,2 t) ir UAB „Ekodarbai“ (0,3 t).

Pareiškėja UAB „Utilsa“ iš pirmiau išvardytų įmonių nepateikė atliekų panaudojimą (perdirbimą) (atliekų tvarkymo būdais R3, R4, R5) patvirtinančių dokumentų atliekoms, susidariusioms po dienos šviesos lempų, kuriose yra gyvsidabrio (atliekos kodas 20 01 21*), pradinio apdorojimo R12 būdu už 2015 m.: 391 t stiklo (atliekos kodas 19 12 05); 1,511 t spalvotųjų metalų (atliekos kodas 19 12 03); 0,234 t fizinio/cheminio apdorojimo dumblo, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekos kodas 19 02 05*); 0,5 t geležies ir plieno atliekų (atliekos kodas 19 10 01), iš viso 41,244 t atliekų po pradinio EEĮ apdorojimo. Pareiškėja UAB „Utilsa“ neturėjo dokumentų, patvirtinančių atliekų, gautų po EEI (dienos šviesos lempų) atliekų pradinio apdorojimo, panaudojimą ir perdirbimą 2015 m. laikotarpiu, todėl neturėjo teisės išrašyti dokumentų už 2015 m. Pareiškėjos UAB „Utilsa“ neteisėtus veiksmus dėl dokumentų išrašymo už 2015 m. laikotarpį įrodo UAB „Antraža“ pateikti patvirtinimai, kad atliekos buvo priimtos ir panaudotos (perdirbtos) tik 2016 m. Pareiškėjos UAB 2016 m. sausio 14 d. rašte Nr. 20 „Dėl patvirtinimo“ pateiktam UAB „Antraža“ nurodyta, kad „2016 m. sausio 8 d. iš UAB „Utilsa“ priėmė 1 lentelėje nurodytas atliekas (stiklas (atliekos kodas 19 12 05) 11,2 t)“ ir 2016 m. sausio 22 d. rašte Nr. 20 „Dėl patvirtinimo“ skirtame UAB „Antraža“, kuriame taip pat pažymima, kad 2016 m. sausio 8 d. iš UAB „Utilsa“ priėmė 1 lentelėje nurodytas atliekas (stiklas (atliekos kodas 19 12 05) 72,165 t).

Pareiškėja UAB „Utilsa“ 2016 m. sausio 4 d. raštu Nr. 15/01/04 informavo apie 2016 m. sausio 8 d. UAB „Utilsa“ planuojamą po dienos šviesos lempų atliekų pradinio apdorojimo per 2015 metus susidariusių stiklo atliekų perdavimą UAB „Antraža“. UAB „Antraža“ 2016 m. sausio 22 d. raštu patvirtino, kad visas per 2015 metus ir 2016 m. sausio 8 d., 2016 m. sausio 15 d. iš UAB „Utilsa“ gautas stiklo atliekas panaudojo (perdirbo) ir iš gautų atliekų, vadovaujantis tarptautinių ir nacionalinių standartų reikalavimais, technologinio proceso metu buvo pagamintas produktas. Taigi, UAB „Utilsa“ tik dar kartą patvirtino, kad atliekos buvo perduotos ir sutvarkytos tik 2016 m., o tai reiškia, kad dokumentai galėjo būti išrašomi už 2016 (kalendorinius) metus. Todėl, vadovaujantis Aprašo 38 punktu, skundžiamame sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir jo sudedamojoje dalyje 2017 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. KP-325 pagrįstai ir teisėtai yra nurodyta, kad pareiškėja UAB „Utilsa“ pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnyje ir Aprašo 20 punkte nurodytus reikalavimus ir todėl neteisėtai išrašė 2016 m. sausio 28–29 d. dokumentus už 2015 metus, kadangi atliekos, gautos po dienos šviesos lempų pradinio apdorojimo, buvo panaudotos (perdirbtos) ne 2015 m., o 2016 m. sausio mėnesį, todėl ir dokumentai galėjo būti išrašomi už 2016 m.

Skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra jokio juridinio pagrindo.

Nesutinka su pareiškėjos UAB „Utilsa“ pozicija, jog Aprašo (redakcija galiojusi nuo 2015-05-07 iki 2016-02-04) 20.1 ir 38 punktai, taip pat (šiuo metu galiojanti redakcija) 25.1 ir 53 punktai prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 35²⁵ straipsnio 2 daliai. Mano, jog kreipimasis netikslingas, nes kvestionuojamuose Aprašo punktuose yra nustatyta tvarka bei detalizuojama, kada gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas gali būti išrašytas, ir jais nėra sukuriamos papildomos ir neproporcingos pareigos atliekų tvarkytojams.

Taip pat nurodė, jog pareiškėja ATC neturi teisės kreiptis į administracinį teismą su skundu dėl galimai jai teisines pasekmes sukeliančio individualaus teisės akto – skundžiamo sprendimo, kuriuo pripažinta negaliojančia UAB „Utilsa“ išduota pareiškėjai ATC pažyma Nr. 1588KA0001-8387-5137 dėl 11,014 t dienos šviesos lempų atliekų sutvarkymo, nes skundžiamas sprendimas skirtas konkrečiam subjektui – pareiškėjai UAB „Utilsa“. Skundžiamas sprendimas tiesiogines teisines pasekmes sukelia tik UAB „Utilsa“. Pareiškėja savo pažeistas teises dėl netinkamai vykdomos sutarties su UAB „Utilsa“ gali ginti civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėja UAB „Utilsa“ šioje byloje galėtų būti įtraukta kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, kuriam teismo sprendimas gali sukelti tam tikras teises ir pareigas. Dėl šių priežasčių manytina, kad pareiškėja ATC neturi teisės teikti skundą administraciniam teismui dėl individualaus administracinio akto dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. SP13-4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumas ir teisėtumas.

Ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos UAB „Utilsa“ išduotų dokumentų, įrodančių EEĮ atliekų sutvarkymą, teisėtumo.

Ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2017 m. liepos 24 d. patikrinimo aktą Nr. KP-325 (toliau – ir Aktas) ir pripažinti negaliojančiais elektros ir elektroninės įrangos (toliau – ir EEĮ) atliekų sutvarkymą įrodančius pareiškėjos UAB „Utilsa“ 2016 m. sausio 28–29 d. išduotus dokumentus:

2016 m. sausio 29 d. EEĮ atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1588KA0001-8387-3821 dėl 20 t EEĮ atliekų sutvarkymo, išduotą asociacijai „EEPA“;

2016 m. sausio 28 d. EEĮ atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1588KA0001-8387-5137 dėl 11,014 t EEĮ atliekų sutvarkymo, išduotą UAB Atliekų tvarkymo centrui;

2016 m. sausio 29 d. EEĮ atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1588KA0001-8387-8387 dėl 77,051 t EEĮ atliekų sutvarkymo, išduotą pačiai UAB „Utilsa“;

2016 m. sausio 29 d. EEĮ atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1588KA0001-8387-4190 dėl 3,654 t EEĮ atliekų sutvarkymo, išduotą VšĮ „Ekošviesa“;

2016 m. sausio 29 d. EEĮ atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1588KA0001-8387-4190 dėl 53 397 t EEĮ atliekų sutvarkymo, išduotą taip pat VšĮ „Ekošviesa“.

Ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos UAB „Utilsa“ išduotų dokumentų, įrodančių EEĮ atliekų sutvarkymą, teisėtumo.

Pareiškėjos savo skundus iš esmės grindė tuo, jog pareiškėja UAB „Utilsa“, vieninteliu teisėtai vykdomos veiklos būdu – R12 atlikusi EEĮ atliekų – gyvsidabrio lempų perdirbimą pirminio apdorojimo būdu R12 ir perdavusi po pirminio apdorojimo proceso susidariusias atliekas kitiems atliekų tvarkytojams tais pačiais kalendoriniais metais, turėjo teisę išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kadangi panaudojo (perdirbo) EEĮ atliekas jai leistinos vykdomos veiklos būdu.

Atsakovo teigimu, pareiškėja UAB „Utilsa“ nepateikė atliekų panaudojimą (perdirbimą) patvirtinančių dokumentų atliekoms, susidariusioms po jos atlikto pradinio apdorojimo R12 būdu, todėl nepagrįstai išrašė dokumentus 88,065 t kiekiui, kuris faktiškai nebuvo panaudotas (perdirbtas) 2015 metais kitų atliekų tvarkytojų. Atsakovės nuomone, pareiškėja UAB „Utilsa“ turėtų teisę išduoti dokumentus, įrodančius EEĮ atliekų sutvarkymą 2015 metais, tik tuo atveju, jeigu jos veikloje po pradinio apdorojimo susidariusios atliekos (stiklas, geležies ir plieno atliekos, spalvotieji metalai), perduotos kitiems atliekų tvarkytojams, būtų galutiniai sutvarkytos (panaudotos ar perdirbtos) kitų atliekų tvarkytojų bet kuriais kitais R1–R11 būdais tais pačiais kalendoriniais metais, t. y. 2015 metais.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja UAB „Utilsa“ yra atliekų, netinkamų naudoti, gyvsidabrio lempų tvarkytoja ir jai išduota pavojingų atliekų licencija Nr. 000759 suteikia teisę rinkti, laikyti ir naudoti pavojingas atliekas, kad jos EEĮ atliekų naudojimo veikla susijusi su EEĮ atliekų pirminiu apdorojimu R12 būdu. Taip pat nėra ginčo, jog pareiškėja UAB „Utilsa“ turi teisę išrašyti EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir yra Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąraše.

Pareiškėja ATC sutartiniais pagrindais pavedė pareiškėjai UAB „Utilsa“ sutvarkyti jos surinktas iš fizinių ir juridinių asmenų dujošvytes lempas, išlikdama visiškai atsakinga už UAB „Utilsa“ veiksmus. Atsakovei panaikinus UAB „Utilsa” išduotą 2016 m. sausio 28 d. pažymą Nr. 1588KA0001-8387-5137 dėl 11,014 t dujošvyčių lempų sutvarkymo, išduotą ATC, pareiškėja ATC pažeidė sutartinius įsipareigojimus EGIO numatytus 2015 m. kovo 2 d. elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sutartyje Nr. ETS-2015/03/02, nes 2016 m. sausio 28 d. pažymos Nr. 1588KA0001-8387-5137 pagrindu pareiškėja ATC išrašė EGIO perduotų 11,014 t dujošvyčių lempų sutvarkymą. Tačiau panaikinus pirmiau minėtą UAB „Utilsa“ išduotą 2016 m. sausio 28 d. pažymą Nr. 1588KA0001-8387-5137, ATC išduota pažyma EGIO taip pat neteko galios.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja ATC turi materialinį teisinį suinteresuotumą dėl ginčo objekto dalies, kuria panaikinta pareiškėjos UAB „Utilsa“ išduota 2016 m. sausio 28 d. pažyma Nr. 1588KA0001-8387-5137 ir šis suinteresuotumas kyla iš sutartinių santykių dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo. Todėl pareiškėja ATC turi teisę kreiptis į administracinį teismą su skundu dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria pripažinta negaliojančia pareiškėjos UAB „Utilsa“ išduota pažyma Nr. 1588KA0001-8387-5137 pareiškėjai ATC, panaikinimo.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja UAB „Utilsa” 2015 metais iš ne komunalinio srauto surinko 79,756 t dienos šviesos lempų (atliekos kodas 20 01 21*), sutvarkė EEĮ atliekų 88,065 t (tar jų ir 2014 m. 9,355 t likutį) R12 būdu ir perdavė kitiems atliekų tvarkytojams atliekų tvarkymo metu susidariusių 41,244 t įvairių atliekų: 39 t stiklo (atliekos kodas 19 12 05) – UAB „Antraža“; 1,51 t spalvotųjų metalų (atliekos kodas 19 12 03) – UAB „Metalo laužas“ (0,86 t), UAB „Ekodarbai“ (0,65 t); 0,234 t fizinio/cheminio apdorojimo dumblo, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekos kodas 19 02 05*) – UAB „Toksika“ Alytaus filialui; 0,5 t geležies ir plieno atliekų (atliekos kodas 19 10 01) – UAB „Metalo laužas“ (0,2 t) ir UAB „Ekodarbai“ (0,3 t).

Patikrinimo metu konstatuota, jog pareiškėja UAB „Utilsa“ nepateikė dokumentų, įrodančių, kad po perduotų EEĮ atliekų pirminio apdorojimo R12 būdu susidariusios atliekos buvo panaudotos (perdirbtos) 2015 metais įmonėse, kurioms pareiškėja buvo perdavusi susidariusias atliekas po jų pirminio apdorojimo 2015 metais. Dėl šios priežasties atsakovas pripažino pareiškėjos išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus Nr. 1588KA0001-8387-5137, Nr. 1588KA0001-8387-3821, Nr. 1588KA0001-8387-8387, Nr. 1588KA0001-8387-4190 ir Nr. 1588KA0001-8387-4190, kurie buvo išduoti įmonėms, tar jų ir pareiškėjai ATC, negaliojančiais, nes pareiškėja UAB „Utilsa“, atsakovo teigimu, pažeidė ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 6 punkto ir Aprašo 20.1 ir 20.7 papunkčių reikalavimus.

Taigi, pareiškėjos UAB „Utilsa“ 2015 metais išrašyti EEĮ atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai iš esmės panaikinti dėl to, kad pareiškėja UAB „Utilsa“ nepateikė EEĮ atliekų panaudojimą (perdirbimą) patvirtinančių dokumentų atliekoms, susidariusioms po EEĮ atliekų pradinio apdorojimo, ir 2015 metais išrašė atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus 88,065 t kiekiui, kuris faktiškai nebuvo panaudotas (perdirbtas) 2015 metais.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja UAB „Utilsa“ per 2015 metus sutvarkė 88,065 tonas atliekų R12 atliekų tvarkymo būdu (atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R11 veiklų). Ginčas byloje iš esmės kilo dėl teisės aiškinimo, o ne dėl faktinių aplinkybių, būtent, ar pareiškėjos vykdoma EEĮ atliekų naudojimo veikla, atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas R12 atliekų tvarkymo būdu, yra atliekų panaudojimas (perdirbimas) taip, kaip apibrėžtas ATĮ.

Pagal ATĮ 2 straipsnio 31 dalį, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymas – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir perdirbimas arba gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir naudojimas pagal Vyriausybės nustatytą užduotį (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų šalinimas nėra sutvarkymas). Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

ATĮ 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, jog atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas.

Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės), 69 punktą, atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės, įskaitant įmones, kurios paruošia atliekas naudoti. Atliekų naudojimo veiklos R12 kodas reiškia atliekų būsenos ar sudėties pakeitimą, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1–R11 veiklų (Atliekų tvarkymo 2 priedo 2 lentelė). Atliekų tvarkymo taisyklių 50 punkte numatyta, jog atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt. Atliekų tvarkytojas, tvarkantis atliekas R1–R11 ir D1–D7, D10–D12 atliekų tvarkymo veiklos rūšimis, laikomas galutiniu atliekų tvarkytoju (Atliekų tvarkymo taisyklių 51 p.).

Pagal ATĮ 2 straipsnio 54 dalį, pradinis apdorojimas, kurį vykdo pareiškėja UAB „Utilsa“ R12 būdu – fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą, kurių metu pakeičiamos atliekų savybės tam, kad sumažėtų jų tūris ar pavojingumas, supaprastėtų ir pagerėtų atliekų naudojimas.

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad atliekų sutvarkymą, taip pat panaudojimą ir perdirbimą apima EEĮ atliekų surinkimo, pervežimo, apdirbimo ir perdirbimo procesų, leidžiančių pakartotinai panaudoti perdirbtas atliekas, visuma.

Pareiškėjos UAB „Utilsa“ vykdoma veikla – EEĮ atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas R12 būdu yra atliekų panaudojimo (perdirbimo) proceso dalis, kuri reiškia pareiškėjai perduotų EEĮ atliekų pradinio apdorojimo R12 būdu sutvarkymą.

ATĮ 34²⁵ straipsnyje numatyti reikalavimai atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Būtent gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, kurie atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra įrašyti į Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašą. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus vadovaudamiesi aplinkos ministro nustatyta tvarka. Draudžiamas neteisėtas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymas.

Pagal ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 6 punktą, kurį, kaip nurodė atsakovas, pažeidė pareiškėja UAB „Utilsa“, neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas.

Atkreiptinas dėmesys, jog nei viename teisės akte, kurį, kaip nurodė atsakovas, pažeidė pareiškėja UAB „Utilsa“ išrašydama atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2015 metus, nėra reikalavimo ar konkrečios nuostatos, numatančios atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymą tik po galutinio atliekų sutvarkymo, leidžiančių pakartotinai panaudoti perdirbtas atliekas.

Aprašo 20.1 punkte numatyta, jog atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai gali būti išrašomi Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktam EEĮ atliekų kiekiui, kuris panaudotas (perdirbtas) Lietuvos Respublikos teritorijoje arba valstybėse narėse per kalendorinius metus. To paties Aprašo 20.7 punkte, kurį, kaip nurodė atsakovas, pažeidė pareiškėja išrašydama EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, numatyta, jog atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai gali būti išrašomi elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekiui, kurį dokumentų išrašymo metu atliekų naudotojas (perdirbėjas) yra panaudojęs arba apie kurio perdirbimą pagaminant produktą ir (ar) kitokį panaudojimą turi rašytinį po elektros ir elektroninės įrangos atliekų pradinio apdorojimo gautas sudedamąsias medžiagas ar dalis priėmusio atliekų naudotojo (perdirbėjo) paliudijimą.

Nurodytos nuostatos reiškia, kad dokumentai gali būti išrašomi EEĮ atliekų kiekiui, kurį dokumentų išrašymo metu atliekų naudotojas (perdirbėjas) yra panaudojęs arba kai yra gautas paliudijimas apie EEĮ atliekų perdirbimą pagaminant produktą ir (ar) kitokį panaudojimą atliekų naudotojo (perdirbėjo), priėmusio EEĮ atliekų pradinio apdorojimo gautas sudedamąsias medžiagas ar dalis. Reikalavimo minėtose teisės aktų nuostatose, jog išrašant atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus privalu gauti ir atliekų tvarkytojo, kuriam buvo perduotos po pirminio pareiškėjos UAB „Utilsa“ EEĮ atliekų panaudojimo (apdorojimo R12 būdu) susidariusios atliekos, patvirtinimą apie šių atliekų panaudojimą (perdirbimą) 2015 metais, nėra numatyta.

Kaip jau buvo minėta, byloje nėra ginčo ir tai patvirtina Patikrinimo akto duomenys bei skundžiamo sprendimo argumentai, jog pareiškėja UAB „Utilsa“ per 2015 kalendorinius metus apdorojo 88,065 t liuminescencinių lempų jos teisėtos veiklos R12 būdu ir po apdorojimo susidariusias atliekas (41,244 t) perdavė kitiems atliekų tvarkytojams.

Pagal 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektrinės įrangos atliekų 3 straipsnio e punktą, perdirbimas – atliekų medžiagų pakartotinis perdirbimas gamybos proceso metu, kad jos būtų naudojamos pirminėms arba kitokioms reikmėms. Apdorojimas, pagal tos pačios direktyvos 3 straipsnio h punktą, – bet kuri veikla, vykdoma po to, kai EEĮ atliekos buvo perduotos į teršalų valymo, išrinkimo, smulkinimo, utilizavimo arba paruošimo šalinti įrenginius, ir bet kuri kitokia operacija, vykdoma siekiant utilizuoti ir (arba) pašalinti EEĮ atliekas.

Atliekų tvarkymo strategijos tikslas yra atliekų mažinimas, pakartotinis panaudojimas bei perdirbimas.

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir kai kurių direktyvų panaikinimo 4 straipsnis apibrėžia atliekų tvarkymo hierachiją, pagal kurią svarbiausias prioritetas teikiamas atliekų prevencijai, atliekų parengimui pakartotiniam naudojimui, perdirbimui, kitam naudojimui ir šalinimui. Tai reiškia, kad atliekų prevencija ir tvarkymas susideda iš tam tikrų savarankiškų procesų.

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsakomybės naštą už EEĮ atliekų galutinį sutvarkymą perkėlė pareiškėjai UAB „Utilsa“, vykdančiai tarpinį pradinį EEĮ atliekų apdorojimą – netinkamų naudoti gyvsidabrio lempų nukenksminimą.

Pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB 14 straipsnyje nurodytą principą „teršėjas moka“ ir 15 straipsnio 3 dalį atsakomybę už atliekų tvarkymą turi iš dalies arba visiškai prisiimti produktų, iš kurių susideda atliekos, gamintojai arba tokio produkto platintojai. Be to, šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybės narės gali nustatyti konkrečias atsakomybės sąlygas ir nuspręsti, jog dalinė atsakomybė už visą atliekų apdorojimo grandinę gali būti deleguojama ir apdorojimo grandinės dalyviams.

Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja UAB „Utilsa“, 2015 metais sutvarkiusi EEĮ atliekas teisėtu jos veikloje numatytu pirminio apdorojimo R12 būdu bei perdavusi susidariusias atliekas kitiems atliekų tvarkytojams, turėjo teisę išduoti atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus 2015 metais įmonėms, tarp jų ir pareiškėjai ATC, perdavusioms surinktas EEĮ atliekas pareiškėjai UAB „Utilsa“ apdoroti.

Aprašo 20.1 ir 20.7 punktų nuostatos nenumato sąlygų, jog įrodančio dokumento išrašymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, kai susidariusios atliekos po pradinio atliekų apdorojimo yra galutinai panaudotos ir perdirbtos bei sutvrakytos kitų atliekų tvarkytojų. Pagal Aprašo 20.7 punktą, EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymui pakanka patvirtinančio fakto, jog po pradinio atliekų tvarkymo atliekos būtų perduotos kitam atliekų naudotojui (perdirbėjui).

Minėtos 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektrinės įrangos atliekų 15 straipsnyje numatyta, jog nuobaudos, taikomos už EEĮ atliekų tvarkymo pažeidimus, turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Teismo nuomone, nebuvo pagrindo taikyti poveikio priemones numatytos Aprašo 38 punkte, suteikiančios teisę atsakovui pripažinti skundžiamu sprendimu atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus negaliojančiais, kadangi pareiškėja UAB „Utilsa“ savo teise išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus nepiktnaudžiavo. Pareiškėja UAB „Utilsa“, 2015 metais apdorojusi surinktas EEĮ atliekas jai leidžiamu pirminio apdorojimo būdu R12 ir perdavusi susidariusias po apdorojimo atliekas kitiems atliekų tvarkytojams, įvykdė savo pareigą, todėl teisėtai ir pagrįstai išrašė atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus įmonėms, surinkusioms ir perdavusioms surinktas EEĮ atliekas pareiškėjai.

Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos, jame (individualiame administraciniame akte) turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 1 ir 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.).

Atsižvelgiant į aptartas atliekų tvarkymo įgyvendinimo nuostatas, aplinkybė, kad pareiškėja, 2015 metais panaudojusi, atlikdama pradinį apdorojimą atliekų naudojimo veiklos būdu – R12 kodu, 88,065 t EEĮ atliekų ir po pradinio EEĮ apdorojimo susidariusias 42,244 t atliekų perdavusi kitiems atliekų tvarkytojams, išrašė atliekų už kalendorinius 2015 metus sutvarkymą įrodančius dokumentus įmonėms, surinkusioms ir perdavusioms EEĮ atliekas pareiškėjai, savaime nėra pagrindas atsakovui priimti ginčijamą sprendimą dėl atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo.

Atsakovas nepagrindė skundžiamo sprendimo teisės aktų nuostatomis, numatančiomis, jog atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymas galimas tik po galutinio atliekų, susidariusių po pradinio apdorojimo, panaudojimo ir perdirbimo, leidžiančių pakartotinai panaudoti galutinai perdirbtas atliekas. Atsakovo Patikrinimo akte ir skundžiamame sprendime nurodytos teisės normos, t. y. ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 6 punktas ir Aprašo 20.1 ir 20.7 punktai nenumato būtinų sąlygų, suteikiančių teisę išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus tik galutinai panaudojus ir perdirbus atliekas, susidariusias po pirminio EEĮ atliekų apdorojimo. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose įstatymo leidėjas konkrečiai nenumatė ir nedetalizavo tokių sąlygų, kuriomis atsakovas grindžia pareiškėjos UAB „Utilsa“ padarytą pažeidimą.

Nagrinėjamo ginčo atveju, pripažįstant negaliojančiais pareiškėjos UAB „Utilsa“ išduotus elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą 2015 metais įrodančius dokumentus, neužtenka vadovautis vien tik ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 6 punkte ir Aprašo 20.1 ir 20.7 punktuose numatytų sąvokų „panaudotas“ ar „perdirbtas“ atliekų kiekis vertinimu. Šiuo atveju, nesant pakankamai aiškaus teisinio santykio reglamentavimo, pirmenybė turi būti teikiama ne formaliam sąvokų aiškinimui, o teisinių santykių dalyvių veiklos turiniui, būtent faktui, kad pareiškėja išrašė atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už kalendorinius metus 2015 metais apdorojusi 88,065 t liuminescencinių lempų kiekį jos teisėtos veiklos R12 būdu ir po apdorojimo susidariusias atliekas (41,244 t) perdavusi kitiems atliekų tvarkytojams.

Ginčijamame sprendime ir Patikrinimo akte nurodyti formalūs ir abejotini pareiškėjos UAB „Utilsa“ veiklos vertinimo pagrindai, kurie nepatvirtina pareiškėjos pažeidimų, išrašant EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2015 metus.

Galiojusio ginčijamo sprendimo priėmimo metu VAĮ 36² straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas ūkio subjektų veiklos minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas, reiškiantis, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą. Aplinkos ministerijai, kaip viešojo administravimo subjektui, šis principas taip pat taikytinas, todėl pareiškėjos veikla turėjo būti vertinama atsižvelgiant į faktinę jos situaciją, o ne į formalius ir nepagrįstus pažeidimus.

Įvertinus nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėja UAB „Utilsa“ nepadarė pažeidimo, dėl kurio buvo panaikinti pareiškėjos išrašyti 2015 metais atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas bei neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 1 ir 2 dalyse numatytų bendrųjų reikalavimų, keliamų individualaus administracinio akto turiniui, kadangi atsakovas nepagrindė skundžiamame sprendime nurodyto pažeidimo esmės teisiniais argumentais, kurie leistų neabejotinai konstatuoti, jog egzistavo teisiniai pagrindai panaikinti pareiškėjos išduotus dokumentus.

Pareiškėja UAB „Utilsa“, be to, prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Aprašo 20.1 ir 38 punktai (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. vasario 4 d.) bei Aprašo 25.1 ir 53 punktai (aktuali redakcija) atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pagal ABTĮ 114 straipsnio 1 dalį, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.

Nagrinėjamu atveju, panaikinus skundžiamą sprendimą dėl to, jog pareiškėja UAB „Utilsa“ nepadarė atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo pažeidimų, nėra jokio būtinumo ištirti byloje taikytino norminio teisės akto (jo dalies) teisėtumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, nurodytos Aprašo nuostatos su Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis nekonkuruoja, Aprašo 20.1 punktas tik detalizuoja atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo sąlygas. Aprašo 25.1, 38 ir 53 punktai nagrinėjamo ginčo atveju netaikytini. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos UAB „Utilsa“ prašymas atmestinas.

Trečiojo suinteresuoto asmens asociacija „EEPA“ atstovas advokatas P. Č. byloje pateikė prašymą dėl 2983,86 Eur išlaidų atlyginimo. Išlaidas sudarė: 1331,00 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimas (sąskaita faktūra Nr. P36/18 ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas pridedami), 563,86 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga ir rašytinių paaškinimų parengimą (sąskaita faktūra Nr. P54/20 ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas pridedami); 1089,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

Teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Advokato P. Č. teisę atstovauti asociaciją „EEPA“ patvirtina išrašas iš 2017 m. sausio 18 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. S-35. Išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pagrindžia sąskaitos faktūros, sąskaitos išrašai ir mokėjimo nurodymas.

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamams Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.).

Prašoma priteisti 1331,00 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą. Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, jog atsiliepimo į skundą koeficientas yra 2,5. Atsiliepimas pateiktas 2018 m. liepos 30 d. (reg. Nr. Dok-16461). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 895,20 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimo parengimą sudaro 2238 Eur. Prašoma 1331,00 Eur suma neviršija maksimalios priteistinos sumos už atsiliepimo parengimą.

Prašoma priteisti 563,86 Eur už atstovavimą administracinėje byloje, t. y. už susipažinimą su administracine byla bei rašytinių paaiškinimų parengimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas 2020 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant bei prašymą dėl išlaidų priteisimo. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, nustatytas 0,4 koeficientas. Maksimali galima priteisti suma yra 559,4 Eur ((1398,50 (2020 m. II ketv. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis)*0,4).

Rekomendacijų 8.19 punkte įtvirtinta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, maksimali galima priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Prašoma taip pat priteisti už susipažinimą su adminsitracine byla, sąskaitoje-faktūroje nenurodyta kiek truko minėta paslauga, tačiau ji buvo suteikta bei apmokėta, todėl teismas traktuoja, jog tai truko vieną valandą. Maksimali galima priteisti suma yra už vieną valandą 139,85 Eur (1398,5 (2020 m. II ketv.)*0,1). Prašoma 563,86 Eur suma už susipažinimą su byla bei rašytinių paaiškinimų pateikimą neviršija maksimalios sumos.

Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2018 m. II ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas 2018 m. gruodžio 27 d.) sudarė 926,7 Eur. Maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydis – 1204,71 Eur (926,7 Eur x 1,3). Darytina išvada, kad prašoma priteisti 1089 Eur suma neviršija maksimalaus dydžio.

Trečiojo suinteresuoto asmens asociacija „EEPA“ prašoma 2983,86 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.2 (1331 Eur), 8.11 (1089 Eur), 8.16 ir 8.19 (563,86 Eur) punktuose numatytos maksimalios priteistinos sumos, todėl, įvertinus Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, trečiajam suinteresuotam asmeniui asociacijai „EEPA“ priteistina 2983,86 Eur suma iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.

Pareiškėjos UAB „Utilsa“ atstovas advokatas L. M. (2017 m. spalio 20 d. atstovavimo sutartis) 2020 m. rugpjūčio 13 d. (reg. Nr. Dok-02-03-4193) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) prašymą dėl 1573 Eur išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme už advokato paslaugas parengiant apeliacinį skundą. Taip pat pateikė prie prašymo ir sąskaitą faktūrą bei banko išrašą apie apmokėtas paslaugas. LVAT prašymo nesprendė, tačiau formuluojamoje praktikoje nurodo, jog minėtas išlaidas turi išspręsti pirmosios instancijos teismas (LVAT 2020 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1427-492/2019).

Rekomendacijų 8.9 punkte numatyta, kad už apeliacinio skundo parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 2,5. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2018 m. II ketvirtį (apeliacinį skundą pateiktas 2018 m. gruodžio 6 d.) sudarė 926,7 Eur. Maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydis – 2316,75 Eur (926,7 Eur x 2,5). Darytina išvada, kad prašoma priteisti 1573 Eur suma neviršija maksimalaus dydžio. Tačiau atsižvelgtina į tai, jog pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (50 proc.), todėl prašoma suma mažintina ir priteistina pareiškėjai UAB „Utilsa“ iš atsakovės 786,50 Eur (1573/2).

Pareiškėja UAB „Utilsa“ už skundą sumokėjo 23,00 Eur, o už apeliacinį skundą 12,00 Eur žyminį mokestį ir tai patvirtina prie bylos pateikti 2017 m. spalio 23 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymai. Atsižvelgiant į ABTĮ 34 ir 35 straipsnių, 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 40 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, minėtos išlaidos 29 Eur (23+(12/2)) priteistinos pareiškėjai iš atsakovės. Bendra priteistina pareiškėjai UAB „Utilsa“ iš atsakovės suma yra 815,50 Eur.

Pareiškėjos UAB Atliekų tvarkymo centro už skundą bei apeliacinį skundą sumokėti žyminiai mokesčiai priskiriami bylos nagrinėjimo išlaidoms, todėl 28,13 (22,50+(11,25/2 (apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (50 proc.)) yra priteistini pareiškėjai Atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Utilsa“ ir uždarosios akcinės bendrovės Atliekų tvarkymo centro skundus patenkinti.

Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. SP13-4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Utilsa“ prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Aprašo 20.1 ir 38 punktai (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. vasario 4 d.) bei Aprašo 25.1 ir 53 punktai (aktuali redakcija) atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies nuostatas, atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens asociacija „EEPA“ prašymą patenkinti. Priteisti iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos trečiajam suinteresuotam asmeniui asociacijai „EEPA“ 2983,86 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 86 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Utilsa“ prašymą patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Utilsa“ 815,50 Eur (aštuonis šimtus penkiolika eurų ir 50 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Atliekų tvarkymo centrui 28,13 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 13 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė