Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmės subendrintos su 2011-06-21 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 4 MGL (520,00 Lt) bauda;

2. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2011-11-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams devyniems mėnesiams ir 4 MGL (520,00 Lt) bauda;

3. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto bausme ir 150 Eur bauda;

4. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (150,60 Eur dydžio bauda) ir paskirta 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo su 150,60 Eur dydžio bauda, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. gegužės 11 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metai 10 mėnesių ir 150,60 Eur dydžio bauda, 2018 m. spalio 2 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atlikęs laisvės atėmimo bausmę, baudos nesumokėjęs;

5. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį terminuota laisvės atėmimo bausme 4 mėn.;

6. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi nustatytos galutinės subendrintos bausmės, tai yra 150,60 Eur dydžio baudos, dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė ir 150,60 Eur bauda.

7. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausme ir 150 Eur bauda, dalį bausmės (areštą) atlikęs;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

12. Specialisto išvadoje Nr. G 1478/2021(04) nurodyta, kad P. L. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, nosies srityje, dešiniųjų VIII – XII šonkaulių lūžiai, kepenų plyšimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. P. L. nustatyti sužalojimai, remiantis SSMNT 6.6.11 punktu (uždaras krūtinės arba pilvo organų sužalojimas, nustatytas operacijos metu) dėl kepenų plyšimo visumoje kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 68-69).

17. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis kaltinamas sunkiai sužalojęs nukentėjusįjį. Kad nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą lėmęs sužalojimas buvo padarytas nagrinėjamo įvykio metu ir nustatytu būdu šį sužalojimą nukentėjusiajam padarė Ž. S., abejonių nėra. Tą įrodo (patvirtina) paties kaltinamojo parodymai, kad jis išvilkęs nukentėjusįjį iš trobos, sudaužė jam kojomis ir rankomis kepenis, kad jam spyrė daug kartų, galėjo būti ir 20 kartų. Spyrė kojomis ir smūgiavo rankomis į šoną (rodė dešinį šoną), gal dar į galvą. Analogiškas aplinkybes kaltinamasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu bei akistatos su nukentėjusiuoju metu (t. 2, b. l. 5-7; 11-12). Nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei jo parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotos aplinkybės, kur parodė, kad jis miegojo, jį ištempė Ž. S. ir spardė, parodė, kad vilko per virtuvę į lauką, kad jį spardė gulintį, pagrinde į šoną ir spyrių buvo daug, tikrai kokia 20, kad paskui dar rankos kumščiu į dešinį šoną sudavė kokius 3 smūgius ir kumščiu į galvą sudavė du kartus tai tikrai. Parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kurioje jį gulintį spardė (t. 1, b. l. 44-46; 56-62). Specialisto išvada patvirtinta, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 68-69). Sužalojimą padaręs asmuo byloje yra nustatyti neginčijamai - pats kaltinamasis pripažino sumušęs nukentėjusįjį, be to, jį atpažino nukentėjusysis bei liudytojas J. S. (t. 1, b. l. 53-55, 99-107).

18. Taigi, nukentėjusiojo P. L. sužalojimo padarymo būdas, jo mastas, patvirtina, kad Ž. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

19. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis Ž. S. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį P. L. ir taip padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir Ž. S. kaltės įrodymais.

20. Apibendrinant konstatuojama, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad Ž. S. sunkiai sužalojo kitą žmogų, o būtent 2021 m. spalio 10 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), iškėlė iš lovos miegantį P. L. ir jam, gulinčiam ant žemės, koja spyrė 5 kartus į dešinį šoną, laikydamas už dešinės rankos, nukentėjusįjį vilko žeme ir ištempė į lauką, kur koja jam, gulinčiam ant žemės, spyrė 20 kartų į dešinį šoną, rankos kumščiu sudavė 3 smūgius į dešinį šoną ir du smūgius rankos kumščiu sudavė į galvą, padarydamas P. L. poodines kraujosruvas kaktos kairėje, nosies srityje, dešiniųjų VIII - XII šonkaulių lūžius, kepenų plyšimą.

III. Bausmės skyrimo motyvai

21. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.

22. Kaltinamojo Ž. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turtėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kad tai turėjo įtakos, nes jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis ne kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė 2021 m. spalio 4 d., kai buvo nuteistas 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 30 d., bausmę atliko 2021 m. gegužės 4 d.), t. y. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir teistumui neišnykus.

23. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis sunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į asmens sveikatą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: baustas administracine tvarka - per trejus pastaruosius metus kaltinamasis administracine tvarka nubaustas 19 kartų, dauguma padarytų nusižengimų susiję su alkoholio vartojimu viešoje vietoje, baudų nemoka; teistas 7 kartus, paskutinį kartą 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 4 d.). Nusikalstamą veiką padarė praėjus tik praėjus keturiems mėnesiams po arešto bausmės atlikimo pagal 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir dar neįsiteisėjus 2021 m. rugpjūčio 31 d. priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausme ir paskirta 150 Eur bauda. Kaltinamasis niekur nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, turi vieną nepilnametį vaiką (t. 1, b. l. 137-146; 147-165; 166-178); psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (t. 1, b. l. 187). Nustatyti duomenys kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad kaltinamasis nepaiso visuomenėje priimtinų visuomenėje priimtinų teigiamo elgesio taisyklių, jas ignoruoja ir daro nusikalstamas veikas. Anksčiau paskirtos bausmės (areštas, bauda, terminuotas laisvės atėmimas) jam jokios įtakos neturėjo. Pažymėtina, kad kaltinamasis arešto bausmę, paskirtą 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, atlikęs – iš įkalinimo įstaigos paleistas 2021 m. gruodžio 23 d., bet duomenų, kad būtų sumokėjęs baudą – 150 Eur, nėra (iš baudžiamosios bylos Nr. 1-81-853/2021 matyti, kad 2021 m. gegužės 3 d. išduotas patvarkymas dėl priverstinio baudos išieškojimo, 2021 m. liepos 1 d. išduotas vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo valstybės naudai, tačiau duomenų apie vykdomojo rašto įvykdymą nėra).

24. Esant išdėstytiems argumentams, teismas daro išvadą, kad siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, bausmės tikslai bus pasiekti Ž. paskyrus BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą, jos trukmę nustatant artimą šios bausmės vidurkiui.

25. Kaltinamasis Ž. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis bausmė bendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 150 Eur bauda.

IV. Civilinio ieškinio išsprendimas

26. Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius pareiškė Šiaulių teritorinė ligonių kasa ir nukentėjusysis P. L..

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

27. Nukentėjusioji prašo priteisti jai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, išgąstį, baimę. Po sumušimo jautėsi nejaukiai, nesaugiai. Po atliktos operacijos nieko negalėjo pakelti ilgą laiko tarpą, iki šiol skauda dešinį šoną, juosmenį, nugarą, ranką. Pasekmės liko iki šiol (t. 2, b. l. 67-68).

29. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

30. Kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas yra tyčinis, kadangi jis suprato ką daro ir norėjo taip veikti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo patirti sužalojimai, likusios pasekmės, kurias nukentėjusysis jaučia iki šiol, patiriami emociniai išgyvenimai, fizinis skausmas patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą ir jo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis - 500 Eur yra adekvati suma, todėl ji visa priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

Dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

31. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 5782,62 Eur turtinei žalai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas atlyginti (t. 1, b. l. 75-79).

32. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam P. L. dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo VŠĮ Regioninė Mažeikių ligoninės medicinos specialistai suteikė gydymo paslaugas, o Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų už jų gydymą sumokėjo 5782,62 Eur.

34. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki bylos nagrinėjimo teisme dienos ieškovei būtų atlyginęs žalą. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, žala atsirado dėl kaltinamojo kaltų tyčinių veiksmų prieš nukentėjusįjį P. L., todėl civilinis ieškinys dėl 5782,62 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, įpareigojant kaltinamąjį Ž. S. atlyginti padarytą turtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

35. BPK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios, t. y. realiai turėtos išlaidos. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Pažymėtina, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų išlaidų.

36. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad nukentėjusiojo interesus teisme atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Naina Lanzbergienė (t. 2, b. l. 56). Dėl advokatės atstovavimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš viso patyrė 627,51 Eur (t. 2, b. l. 64, 81)

37. Nukentėjusiajam buvo suteiktas antrinė teisinė pagalba šioje byloje parengiant civilinį ieškinį ir atstovaujant žalos atlyginimo klausimu. Ieškinys teismui pateiktas iki įrodymų tyrimo pradžios ir jis tenkintas visiškai. Taigi išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam, pagrįstos savo teisėtiems interesams ginti ir būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą baudžiamojoje byloje. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo turi būti išieškotos antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidos.

38. Kaltinamajam 2022 m. sausio 5 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ši kardomoji priemonė taikytina kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis bausmę subendrinti su 2021 m. rugpjūčio 31 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, neatlikta bausmės dalimi – bauda, ir Ž. S. paskirti galutinę bausmę 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 150 (šimto penkiasdešimties) eurų baudą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus Ž. S. 2022 m. sausio 5 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš civilinio atsakovo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinei ieškovei Šiaulių teritorinei ligonių kasai 5 782,62 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt du Eur, 62 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo P. L. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš civilinio atsakovo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui P. L. 500 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus išlaidas patirtas dėl nukentėjusiojo P. L. atstovavimo baudžiamajame procese proceso išlaidomis ir iš nuteistojo Ž. S. priteisti 627,51 Eur (šešis šimtus dvidešimt septynis Eur, 51 ct) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos:

„Swedbank“, AB - Lt 24 7300 0101 1239 4300;

AB „Citadele bankas“ Lietuvos filialas - LT 78 7290 0000 0013 0151;

„Luminor bankas“ AS Lietuvos skyrius - LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas - LT 05 7044 0600 0788 7175;

AB Šiaulių bankas - LT 32 7180 0000 0014 1038;

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.