Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, N. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio N. S. sulaikymo dienos.

Tenkintas nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys ir jai iš N. S. priteista 386 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. S. nuteistas už tai, kad 2023 m. balandžio 16 d., apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tyčia rankos alkūne išdaužė A. B. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) lango du stiklus, taip sugadino 310 Eur vertės A. B. priklausantį turtą. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. balandžio 16 d., apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tyčia, mesdamas peleninę, išdaužė A. T. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) lango stiklą ir taip sugadino 302,50 Eur vertės A. T. priklausantį turtą. Iš viso N. S. sugadino 612,50 Eur vertės svetimą turtą.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

2.1. Teismas, apelianto vertinimu, skirdamas bausmę, nors ir pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau skyrė griežčiausią – terminuoto laisvės atėmimo bausmę. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija numato ir daug švelnesnes bausmes – viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis atlygino dalį civilinio ieškinio (100 Eur) nukentėjusiajai A. B. ir pažadėjo gera valia atlyginti likusią žalą. Mama pateikė byloje rašytinį prašymą, kuriame nurodė, kad jis, būdamas laisvėje, galės gyventi pas ją. Taigi, mama išreiškė pasitikėjimą juo ir jis yra pasirengęs keisti gyvenimo būdą, požiūrį į gyvenimą, pasirengęs gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir dirbti. Nurodo, kad iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, turi įgijęs specialybę, gali dirbti, gauti legalių pajamų pragyvenimui ir atlyginti žalą nukentėjusiajai. Paaiškina, kad nusikaltimą padarė spontaniškai, nes buvo supykęs dėl dingusio telefono, kuriame buvo labai svarbi jam informacija. Mano, kad teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, turėjo pagrindą skirti švelnesnę bausmę. Laisvės apribojimo bausme būtų nubaustas tinkamai ir galėtų pradėti keisti gyvenimo būdą, dirbti, gauti pajamų ir atlyginti žalą.

2.2. Teismas buvo griežtesnis net ir už prokurorę, kuri, prašydama skirti griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Mano, kad teismas siekė vienintelio tikslo – nubaudimo. Šiuo atveju yra visos BK 75 straipsnyje nustatytos sąlygos atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Motyvuoja, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad padaryta nusikalstama veika yra daug didesnio nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo ar kad jo asmenybė yra tokia pavojinga visuomenei, jog yra būtinas jo izoliavimas nuo bendruomenės. Teigia, jog iš tiesų keičiasi jo supratimas apie gyvenimo vertybes, jog suprato savo klaidingą požiūrį į gyvenimą, labai neigiamai vertina savo elgesį ir dėl savo elgesio labai gailisi, nori tapti visaverčiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti, susirasti darbą, sukurti šeimą. Mano, kad turi visas galimybes pradėti atsakingą gyvenimą, todėl prašo juo patikėti ir leisti įrodyti, kad gali gyventi kitaip.

3. Teismo posėdyje apygardos teisme nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliantas ginčija nuosprendį tik dėl, jo manymu, neteisingai paskirtos bausmės. Teigia, jog teismas, skirdamas griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai galėjosi, atlygino nusikaltimu padarytos žalos dalį nukentėjusiajai, o nusikaltimą padarė spontaniškai. Be to, apelianto vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog laisvėje gyventų pas mamą ir jis nori keistis, dirbti, kurti šeimą, atlyginti likusią žalą nukentėjusiajai ir pažada daugiau nenusikalsti. Todėl, apelianto manymu, jam gali būti skirta švelnesnė, t. y. laisvės apribojimo, bausmė arba, vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, neturi pagrindo pritarti apelianto pozicijai, jog jis nubaustas per griežtai, o teismas, skirdamas bausmę, nesivadovavo bausmės skyrimo pagrindais ir nepagrįstai nesprendė klausimo dėl skirtos bausmės vykdymo atidėjimo. Nuteistajam N. S. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuota procesine taisykle, sumažinta vienu trečdaliu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra individualizuota tinkamai ir nėra per griežta. Skirdamas N. S. bausmę, apylinkės teismas laikėsi bausmių skyrimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

6. Priešingai, nei teigia apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, parinkdamas jam būtent laivės atėmimo bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, įsigilino į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistajam N. S. paskirta bausmė padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nuosavybei ir jo recidyvios asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkančia proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir apylinkės teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti švelnesnę bausmę nuteistajam N. S. ar spręsti klausimą dėl skirtos bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

7. Teisėjų kolegija pastebi, jog pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistajam N. S. skirta šios normos sankcijos vidurkio nesiekianti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o, įvertinus tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir N. S. prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis, skirta bausmė teismo pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu. Nustatyta galutinė 4 mėnesių laisvė atėmimo bausmė savo dydžiu yra artima tokios bausmės rūšies minimaliai ribai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į N. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat teismas atsižvelgė ir į N. S. asmenybę – aktualią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 9 kartus, daug kartų baustas administracine tvarka, šiuo metu yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad jis nusikalstama veika padarytos žalos nukentėjusiajai A. B. neatlygino. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog iš ankstesnių teistumų, baustumų N. S. išvadų nepadarė. Galiausiai, teismas atsižvelgė ir į tai, kad N. S. ketina atlyginti minėtai nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę žalą (486 Eur) ir dalį šios žalos – 100 Eur jau yra atlyginęs. Taigi, apylinkės teismas aiškiai motyvavo, kodėl skiria N. S. būtent laisvės atėmimo bausmę. Todėl tai, kad teismas nenurodė bausmės vykdymo atidėjimo motyvų, savaime nereiškia, kad teismas tokio instituto taikymo galimybės nesvarstė.

8. Apeliantas, akcentuodamas, kad nusikaltimą padarė spontaniškai, nutyli, jog jo recidyvus elgesys pasikartojo, todėl geri apelianto norai – laisvėje gyventi su mama, dirbti, kurti šeimą, atlyginti likusią žalą nukentėjusiajai, apygardos teismo vertinami kaip nepakankami spręsti, kad, paskyrus jam švelnesnę bausmę ar nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymą atidėjus, tai leis pasiekti bausmės tikslus (BK 41 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 ir 61 straipsniuose, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas, ypač padarytas tyčia, sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei.

9. Pavojinga apelianto asmenybė, pavojingos jo anksčiau padarytos veikos ir, galiausiai, naujai padaryta tyčinė nusikalstama veika nepalieka galimybių taikyti BK 75 straipsnyje reglamentuoto bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Iš ankstesnio nusikalstamo elgesio apeliantas teigiamų išvadų nepadarė, todėl šiuo konkrečiu atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą teisinio pagrindo nebuvo ir nėra. Nėra jokio pagrindo manyti, kad apeliantas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas apeliantui gali būti paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės ir be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nesikeis. N. S. turėjo galimybę pasitaisyti, imtis veiksmų koreguoti savo elgesį, tačiau ir toliau elgėsi pagal jam vienam priimtinas gyvenimo nuostatas. Būdamas laisvėje jis neįrodė, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti netaikant jam griežtesnio laisvės suvaržymo. Švelnus baudžiamumas šiam nuteistajam reikiamo poveikio nedaro, todėl yra tikslinga jam taikyti griežtesnį laisvės suvaržymo režimą.

10. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo skirtos bausmės vykdymą atidėti ar juolab skirtą bausmę dar labiau sušvelninti. Jokių naujų reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas ir kuriomis remiantis būtų galima sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta ir apygardos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl apelianto skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

11. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 23 d. pažyma Nr. APD-2024-02155, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį N. S., sudaro 112,50 Eur, jos turi būti priteistos iš šio nuteistojo valstybei.

12. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

13. Nagrinėjamu atveju, nuosprendį apskundė nuteistasis, kuris apeliacinės instancijos teisme pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), apygardos teismo iniciatyva Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nuteistajam parinko gynėją advokatę A. Zaburienę. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

14. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jaunas, sveikas ir darbingo amžiaus nuteistasis N. S. iki suėmimo dirbo, šioje byloje atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos nukentėjusiajai (100 Eur). Be to, gynėja pateikė apygardos teismui nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad jis turi lėšų sumokėti ir sumoka baudas už administracinius nusižengimus, moka kituose teisminiuose procesuose asmenims iš jo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumas. Duomenų, kurie patvirtintų sunkią šio nuteistojo turtinę padėtį, nepateikta. Išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė šios bylos apimčiai ir sudėtingumui.

15. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nors nuteistasis ir yra dabar suimtas ir turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, taigi laikinai negalės dirbti, tačiau realiai lėšų turėjo ir turi. Todėl tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas tenkinamas visiškai, iš nuteistojo išieškotina valstybei 112,50 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo N. S. 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.