- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- 1-1104-446/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18354-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015-07-10 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį 225,96 Eur bauda, kuri sumokėta 2015-07-23, teistumas išnykęs; 2) 2019-12-23 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir automobilio konfiskavimą, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis E. B. 2020 m. gegužės 12 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) pirmu tikrinimu nustatytas 3,41 promilių girtumas, antru tikrinimu nustatytas 3,39 promilių girtumas), vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Taip pat kaltinamasis E. B. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2190-496/2019 E. B. buvo uždrausta naudotis specialiąja teise - vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, bet 2020 m. gegužės 12 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) pirmu tikrinimu nustatytas 3,41 promilių girtumas, antru tikrinimu nustatytas 3,39 promilių girtumas), vairavo kelių transporto priemonę, t. y. automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad nusikaltimus padarė tuo metu, kai jam buvo sunkus periodas po išsiskyrimo su sugyventine, kuri jį tiesiog išmetė iš namų, kuriuos jis padėjo jai suremontuoti, įrengti. Jausdamas nuoskaudą, jis ėmė dažnai išgėrinėti. 2020 m. gegužės 12 d. gėrė mamos namuose (duomenys neskelbtini) kaime, kur jis gyveno po išsiskyrimo su buvusia drauge, kartu su patėviu J. Š.. Gerdami alų ir degtinę abu stipriai apsvaigo, susipyko, patėvis ėmė jį varyti lauk iš jo motinos namų. Jis supyko, savavališkai pasiėmė patėvio automobilio raktelius ir išvažiavo. Ketino važiuoti pas savo buvusią draugę, tačiau kaip važiavo ir kaip buvo sulaikytas policijos pareigūnų, dėl didelio apsvaigimo nuo alkoholio, neprisimena. Po šio įvykio jis suprato, kad jo problema – alkoholis, todėl nuo 2020 m. gegužės 12 d. visiškai alkoholio nebevartoja, įsidarbino. Lankėsi pas psichologą bendruomenės namuose, privačiame psichiatro kabinete (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 31 d. yra užsiregistravęs pas psichiatrą (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centre. Jis suvokia savo neatsakingo elgesio pasekmes, neigiamai vertina savo elgesį, visomis išgalėmis stengiasi pakeisti gyvenimo būdą. Jis susirado darbą lentpjūvėje, turi naują gyvenimo draugę, su kuria puikiai sutaria, yra pasirengęs su ja kartu gyventi, padėti jai auginti jos trejų metų vaiką.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. B. kaltė įrodyta.
Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenų bazės išrašo, telefoninių pranešimų informacijos (b. l. 29-32) matyti, kad 2020 m. gegužės 12 d. 20 val. 07 min bendruoju pagalbos centro telefonu paskambinęs asmuo pranešė, kad automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas aikštelėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje užvažiavo ant šaligatvio, negali išvažiuoti, įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Po šio pranešimo į nurodytą įvykio vietą – aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vyko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato policijos pareigūnai, kurie nustatė, kad automobilį „Ford Modeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja E. B., atlikta įvykio vietos ir automobilio apžiūra, surašytas įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, automobilis nufotografuotas, alkoholio matuokliu patikrintas vairuotojo girtumas.
Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo (b. l. 13-14), foto nuotraukų (b. l. 16-27) matyti, kad automobilis „Ford Modeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilis stovi priekiu į (duomenys neskelbtini) namą Nr. (duomenys neskelbtini), jo galinė dalis išvažiavusi už aikštelės ribų, priekiniai ratai ties aikštelės kraštą žyminčiu borteliu.
Neblaivumo nustatymo akte (b. l. 33) užfiksuoti E. B. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“ parodymai patikrinus alkoholio koncentraciją E. B. iškvėptame ore: pirmu pūtimu 20 val. 22 min 3,41 promilės, antru pūtimu – 3,39 promilės. E. B. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą.
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo (b. l. 68) matyti, kad automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. V., transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 71) automobilis parduotas J. Š., kuriam automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas (b. l. 67)
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis E. B. 2020 m. gegužės 12 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
BK 243 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.
2019 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu (b. l. 116-120) E. B. pripažinus kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 6 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 15 d. ir perduotas vykdymui (b. l. 43). Iš individualaus probuojamojo priežiūros plano (b. l. 44-54) matyti, kad nuteistasis E. B. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriuje supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo sąlygomis, baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmėmis.
Kaltinamasis E. B. po 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio įsiteisėjimo vairuodamas automobilį vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą vairuoti kelių transporto priemones, todėl ši jo veika sudaro baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėtį.
Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalsto turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką nusikaltimą, kas sudaro nusikaltimų recidyvą ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apsvaigimas nuo alkoholio yra veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojantis požymis, todėl nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarant šį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 2 dalis), tačiau – tai atsakomybę sunkinanti aplinkybė padarant BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ).
Kaltinamasis E. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir baudžiamąjį nusižengimą. Nors nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra pavojingas visuomenei, keliantis didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, pėstiesiems. Kaltinamojo E. B. padaryto nusikaltimo pavojingumą didina tai, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas sunkiame girtumo laipsnyje, daug viršijančiame ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė. Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad bausmės, įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas nuo naujos nusikalstamos veikos kaltinamojo nesulaikė, jis pozityvių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis poelgis, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas kaltinamojo asmenybei, jo daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Įvertinus visumą aplinkybių E. B. skirtina griežčiausia bausmė, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, – laisvės atėmimas.
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Kaltinamasis E. B. nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Iš jo elgesio teismo posėdžio metu, paaiškinimų galima spręsti, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, suvokia, kad nusikalstamas elgesys – besaikio alkoholio vartojimo pasekmė, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Nors byloje duomenų apie tai, kad jis lankėsi pas psichologus, užsiregistravo pas psichiatrą, nėra, tačiau teismas abejoti jo išsamiais paaiškinimais apie apsilankymus pas specialistus neturi pagrindo. Kaltinamojo elgesys (visiškas alkoholio nevartojimas po 2020 m. gegužės 12 d. įvykio, apsilankymai pas psichologus, užsiregistravimas pas psichiatrą) rodo, kad jis siekia spręsti problemas, kylančias dėl alkoholio vartojimo, stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Iš pateiktos darbo sutarties ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus charakteristikos (b. l. 157-159, 160) matyti, kad E. B. nuo 2020 m. birželio 1 d. dirba, pavestą darbą atlieka gerai. Visuma aptartų aplinkybių suteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galės būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskyrus E. B. griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, jos vykdymą atidėjus ilgesnės nei vidutinės trukmės laikotarpiui, numatytam BK 75 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrus įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus, sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Atsakomybę dėl BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo sunkina girtumas, todėl už baudžiamąjį nusižengimą skirtina griežčiausia bausmė, numatyta šio straipsnio sankcijoje, - nedidelės trukmės areštas (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Kadangi E. B. prisipažįsta esąs kaltas, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė E. B. nebuvo paskirta, baudžiamoji byla išnagrinėta, todėl šiuo metu skirti kardomąją priemonę netikslinga.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis E. B. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė jam atimta už analogišką nusikaltimą – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, todėl jam skirtinas maksimalios trukmės draudimas vairuoti kelių transporto priemones, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio straipsnio 4 dalyje yra nurodytos išimtys, kada galima konfiskuoti ir kitam asmeniui priklausantį turtą. Viena iš išimčių, numatytų 72 straipsnio 4 dalyje, - turtas konfiskuojamas, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Transporto priemonės – automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas E. B. padarė nusikalstamą veiką, - savininkas yra J. Š.. Aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad J. Š. patikėjo savo transporto priemonę neblaiviam E. B. ir žinojo, kad vairuojant jo automobilį bus padaryta nusikalstama veika, nenustatyta, E. B. teigimu automobilį iš motinos sugyventinio J. Š. jis pasiėmė savavališkai, ši jo versija nepaneigta, todėl automobilio konfiskavimas netaikytinas. Iš kaltinamojo išieškojus konfiskuotinos nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio „Ford Mondeo“ - vertę atitinkančią pinigų sumą, baudžiamojo poveikio priemonė būtų pritaikyta ir nebūtų neproporcingai pažeisti kitų asmenų interesai.
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos dėl vidutinės transporto priemonės kainos (b. l. 72) matyti, kad automobilio „Ford Mondeo“, pagaminto 2001 m., vidutinė kaina be PVM Lietuvoje kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 900 Eur, todėl ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti 20 (dvidešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį – 6 (šešis) mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną (2019-12-06), ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomosios priemonės neskirti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 5 dalimis, konfiskuoti iš E. B. nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 900 Eur (devynis šimtus eurų).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.