- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-620-891/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03567-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- I. G.
- Nukentėjusysis
- A. P., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Julius Jasaitis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. gynėjo advokato J. Jasaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. vasario 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra iki 2022 m. birželio 30 d.
Visiškai tenkinti nukentėjusiojo A. P. (A. P.) ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai ir iš I. G. A. P. priteista 3 000 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 3 704,28 Eur dėl nukentėjusiojo A. P. gydymo ir 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos turtinės žalos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. I. G. nuteistas už tai, kad 2022 m. sausio 29 d., apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto su A. P. metu sudavė pastarajam ne mažiau kaip vieną kartą gėlių vazonu į galvos kairę pusę, padarydamas šiam muštinę žaizdą galvos minkštuosiuose audiniuose, kairėje momeninėje srityje, skeveldrinį, atvirą įspaustinį kairiojo momenkaulio lūžį su kietojo galvos smegenų dangalo suplėšymu, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, ir su sumušimo židiniu kairėje kaktinėje skiltyje, tai yra sužalojimus, kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo I. G. gynėjas advokatas J. Jasaitis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį ir paskirti I. G. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bei patvirtinti I. G. ir A. P. taikos sutartį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Anot apelianto, nuosprendis keistinas, nes yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi I. G. neteisingai paskirta bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punktas), netinkamai išspręsti civilinio ieškinio patenkinimo klausimai (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje nėra ginčo dėl I. G. kaltės ir nusikaltimo kvalifikacijos, tačiau teismas, skirdamas bausmę, nesilaikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų, įpareigojančių atsižvelgti į nuteistojo kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, taip pat paskyrė bausmę, aiškiai prieštaraujančią teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Gynėjas skunde pažymi, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teisiamasis posėdis truko 32 minutes, teisiamąjį gynė valstybės paskirtas gynėjas, A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tik kaip liudytojas, nukentėjusiuoju nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei dalyvavo teisiamajame posėdyje, teisėjas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nesigilino į jos esmę, nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, kaltininko asmenybę, civilinio ieškinio pagrįstumą. Anot advokato, teismas, skirdamas I. G. bausmę, apsiribojo formaliu bylos aplinkybių ir įrodymų išvardijimu, neatkreipdamas dėmesio į toliau nurodomas bylai reikšmingas detales. Pirma, byloje nėra jokių A. P., kaip nukentėjusiojo, parodymų, jis nėra išsakęs jokios savo pozicijos nei dėl patirtos žalos dydžio, nei dėl savo požiūrio į kaltininką ir jam gresiančią bausmę. Po nuosprendžio paskelbimo advokatui suradus nukentėjusįjį ir su juo pakalbėjus A. P. pareiškė, kad nėra gavęs ir pasirašęs jokių šaukimų į teismo posėdį, jam nebuvo žinoma teisiamojo posėdžio data, jokių pretenzijų kaltininkui jis neturi ir nėra suinteresuotas, kad pastarajam būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Antra, incidento metu nukentėjusysis buvo labai girtas ir nieko neprisimena apie konflikto ir sužalojimo aplinkybes. Trečia, I. G. 2022 m. vasario 2 d. įtariamojo apklausos protokole paaiškino, o 2022 m. balandžio 13 d. protokole patvirtino, kad incidento vakarą nukentėjusysis A. P. šaukė ant A. L. sesers, kuri pradėjo verkti, ir keikėsi, bandė suduoti A. L., o I. G. buvo tarp judviejų ir bandė raminti; po to A. P. du kartus trenkė I. G. į skruostą, bandė provokuoti muštynėms; I. G. ūgis yra 182 cm, o A. P. – apie 190 cm; tik po to nuteistasis atsitiktinai paėmė po ranka pasitaikiusį keramikinį gėlių vazonėlį ir metė jį A. P. į galvą, bet nesitikėjo tokio sužalojimo. Ketvirta, apie tai, kad nukentėjusysis sudavė du smūgius nuteistajam į veidą, parašyta užduotyje ekspertui atlikti tyrimą, tačiau ši aplinkybė dėl nežinomų priežasčių nepaminėta kaltinamajame akte ir teismas jos taip pat nesiaiškino. Penkta, apie tai, kad I. G. visada sakydavo, jog nevartoja alkoholio, apklausti kaip liudytojai paminėjo I. O. (2022 m. sausio 30 d. apklausos protokolas) ir A. P. (2022 m. vasario 10 d. apklausos protokolas). Šešta, teismas, apibūdindamas nuteistąjį, nepagrįstai nurodė, kad jis nedirba, nes pats I. G. 2022 m. vasario 2 d. įtariamojo apklausos protokole ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena Lietuvoje nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, nesusirado oficialaus darbo, nes neturi darbo vizos, tačiau dirba įvairius atsitiktinius darbus, o uždirbtus pinigus siunčia į Moldovą savo dukrai ir motinai, kurios neturi jokių pajamų (duomenys apie siunčiamas sumas bei giminystės ryšį bus pateikti apeliacinės instancijos teismui), ir šis jo paaiškinimas nėra paneigtas. Septinta, teismas, apibūdindamas I. G. asmenybę, nurodė tik tai, kad jis baustas administracine tvarka, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog I. G. yra administracine tvarka baustas tik keletą kartų už važiavimą miesto transportu be bilieto, dažniausiai 16 Eur bauda, bet visas baudas yra sumokėjęs, o tai liudija apie nedidelį nuteistojo pavojingumą visuomenei.
2.2. Apeliaciniame skunde, pacitavus daug teismų praktikos dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, tvirtinama, jog įvertinus visas veikos padarymo aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, darytina neabejotina išvada, kad 2022 m. sausio 29 d. įvykusio incidento metu I. G. veiksmai sužalojant A. P. buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio ir jam nebūdingi, o tai pagrįstai leidžia tikėtis, jog nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra neadekvati ir neproporcinga padarytam nusikaltimui, kuris nukentėjusiajam nesukėlė jokių ilgalaikių sveikatos problemų, o nuteistasis, būdamas suimtas nuo veikos padarymo dienos, jau patyrė bausmės poveikį, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
2.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, visiškai tenkindamas nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad jis yra pagrįstas ir motyvuotas, nors jokių motyvų ir įrodymų apie jam padarytos žalos dydį A. P. teismui nepateikė. Pasak apelianto, teismas nurodė, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis leidžia jam atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, tačiau kažkodėl teigė, kad nesiremia teismų formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, tai yra teismų praktika. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme teismui bus pateikti duomenys apie nuteistojo ir nukentėjusiojo susitarimą dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, tai yra atsižvelgiant į I. G. charakteristiką, į tai, kad jis jau yra suimtas nuo pavasario ir iš esmės atlieka bausmę, tai yra pajuto bausmės poveikį, į tai, kad incidentas įvyko atsitiktinai, nuteistasis įsipareigojo atlyginti žalą ir dalį padarytos žalos nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai jau atlygino, paskirti I. G. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, bei patvirtinti tarp jo ir nukentėjusiojo A. P. sudarytą taikos sutartį. Prokurorė siūlė netenkinti apeliacinio skundo dalies dėl bausmės rūšies pakeitimo, nes įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes nei padaryta veika, nei I. G. asmenybė nėra kažkuo išskirtinės, duodančios pagrindą manyti, kad teisingumas nebus įgyvendintas skiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Prokurorė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė, kokiais motyvais skiria laisvės atėmimo bausmę, motyvavo jos dydį, įvertino reikšmingas aplinkybes. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad I. G. būtų veikęs būtinosios ginties sąlygomis ar peržengiant būtinąją gintį. Dėl to, anot prokurorės, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o I. G. paliktina bausmė, kurią jam skyrė pirmosios instancijos teismas. Dėl priteisto civilinio ieškinio prokurorė sutiko su gynėjo prašymu ir pažymėjo, kad buvo pasirašyta taikos sutartis, nukentėjusysis sutiko sumažinti tą civilinį ieškinį, dalis žalos jam netgi buvo atlyginta, todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo išsakyta pozicija, nors jo šiuo metu jau nėra ir nėra galimybės jo paklausti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo I. G. gynėjo advokato J. Jasaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo I. G. gynėjas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei I. G. kaltės neginčija, nesutinka tik su nuteistajam paskirta bausme – prašo ją švelninti, taip pat prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria visiškai tenkintas nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys bei patvirtinti I. G. ir A. P. taikos sutartį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šių apeliaciniame skunde keliamų klausimų.
Dėl nuteistajam skirtos bausmės
5. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas nesutinka su I. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, prašydamas paskirti I. G. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, gynėjas iš esmės kelia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą.
6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam I. G. paskirtos bausmės pagrįstumo pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis minėto straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.
8. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, Nr. 2K-226/2010, Nr. 2K-19/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018). Taigi remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-126-693/2018).
9. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę I. G., teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal bylos duomenis, kaip I. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teisingai buvo pripažinta tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę I. G. taip pat buvo įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, tai yra, kad nuteistasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, bei nuteistojo asmenybė – darbingo amžiaus, tačiau oficialiai nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti I. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus tik vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
10. Byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių I. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su I. G. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas I. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nors tiesiogiai ir nevertino galimybės taikyti I. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau, individualizuodamas bausmę, nenustatė pagrindo nuteistajam I. G. skirti švelnesnę, negu nustatyta įstatyme, bausmę. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija tokio pagrindo taip pat neįžvelgia. Apelianto argumentai, kad nukentėjusysis po nuosprendžio paskelbimo nurodė, jog jokių pretenzijų I. G. neturi ir nėra suinteresuotas, kad jam būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat, kad incidento metu nukentėjusysis buvo labai girtas ir nieko neprisiminė apie konflikto ir sužalojimo aplinkybes bei kiti panašūs argumentai, nėra pagrindas konstatuoti mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos I. G. asmenybės ir šeimyninės aplinkybės (nors neoficialiai, bet iki sulaikymo I. G. dirbo įvairius atsitiktinius darbus, o uždirbtus pinigus siuntė į Moldovą savo dukrai ir motinai, kurios neturi jokių pajamų, nuteistojo asmenybė nėra pavojinga visuomenei ir pan.), elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, turint omenyje ilgalaikio įkalinimo neigiamą poveikį nuteistojo socialiniams ryšiams ir resocializacijos perspektyvai, nėra tokios, kad galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, kuriomis galima pagrįsti sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
11. Kita vertus, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pateikto apeliacinio skundo ribose, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, taip pat apeliacinės instancijos teisme papildomai gautus ir ištirtus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, už padarytą nusikaltimą skirdamas I. G. 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, netinkamai individualizavo bausmę, neįsigilino į visumą tam reikšmingų aplinkybių bei reikiamai neatsižvelgė į baudžiamajame įstatyme reglamentuotą bausmės paskirtį ir dėl to paskyrė I. G. aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija neneigia, kad I. G. padarytas nusikaltimas – sunkus A. P. sveikatos sutrikdymas, yra labai pavojinga nusikalstama veika, nes jo smurtiniais veiksmais buvo sukeltas realus pavojus labiausiai įstatymo saugomai vertybei – žmogaus gyvybei. Tačiau individualizuodamas bausmę pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino realaus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, neatsižvelgė į nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, į tai, kad konflikto metu nukentėjusysis A. P. taip pat buvo neblaivus. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio argumentų, apylinkės teismas ir pernelyg formaliai bei paviršutiniškai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nors neoficialiai, bet I. G. visgi dirba, Moldovoje turi šeimą, Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka, tačiau vien tik už važiavimą viešuoju miesto transportu be bilieto, tai yra už nešiurkščius administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės pakankamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad I. G. nėra linkęs nusikalsti, piktybiškai nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o šis jo padarytas nusikaltimas buvo daugiau atsitiktinio, vienkartinio pobūdžio. Mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą šiuo atveju rodo ir I. G. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų – taikos sutarties (3 t., b. l. 77–78), mokėjimo nurodymo kopijos (3 t., b. l. 105), I. G., padedamas gynėjo, stengiasi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą tiek nukentėjusiajam A. P., tiek ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai, tai yra dalį skundžiamu nuosprendžiu pagal pareikštus civilinius ieškinius priteistų sumų šiuo metu jau yra atlyginęs. Tokie nuteistojo veiksmai rodo, kad jis dėl padaryto nusikaltimo iš tiesų nuoširdžiai gailisi ir stengiasi pasitaisyti.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į visų bausmės paskyrimui reikšmingų bylos aplinkybių visumą, manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus įgyvendinti sutrumpinus I. G. skirtą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę iki 1 metų 6 mėnesių. Tokios trukmės laisvės atėmimo bausmė labiau atitiks nuteistojo I. G. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, bus labiau individualizuota, bus įvertintos ne tik pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, bet ir apeliacinės instancijos teismo papildomai nustatytos, taip pat detaliau įvertintos padarytą nusikalstamą veiką bei nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, keičiama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam I. G. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiant nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo, I. G. iš naujo taikytinos ir pirmosios instancijos teismo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos bei nauja bausmė taip pat mažintina vienu trečdaliu.
Dėl nukentėjusiojo A. P. pareikšto civilinio ieškinio ir taikos sutarties tvirtinimo
13. Apeliaciniu skundu nuteistojo I. G. gynėjas nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria visiškai tenkintas nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys ir iš I. G. A. P. priteista 3 000 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei prašo šią nuosprendžio dalį pakeisti, patvirtinant I. G. ir A. P. taikos sutartį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
14. Šioje baudžiamojoje byloje 2022 m. spalio 18 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo I. G. gynėjas pateikė 2022 m. rugpjūčio mėn. taikos sutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1602-893/2022 dėl civilinio ieškinio, pasirašytą nukentėjusiojo A. P. ir nuteistojo I. G. gynėjo advokato J. Jasaičio (3 t., b. l. 77–78), taip pat buvo nutarta atlikti dalinį įrodymų tyrimą, apklausti nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą A. P.. Advokatas J. Jasaitis 2022 m. lapkričio 4 d. pateikė apygardos teismui duomenis, kad nukentėjusysis A. P. 2022 m. spalio 9 d. mirė (3 t., b. l. 83–84), todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo galimybės apklausti nukentėjusiojo, o 2022 m. lapkričio 11 d. vykusio apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, gynėjo prašymu, dėl taikos sutarties sudarymo aplinkybių buvo apklausta liudytoja J. J..
15. Iš pateiktos taikos sutarties (3 t., b. l. 77–78) matyti, kad A. P. ir I. G., atstovaujamas jo gynėjo advokato J. Jasaičio, pasirašė taikos sutartį dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje. Taikos sutartimi I. G. (atsakovas) įsipareigoja išmokėti A. P. (ieškovui) 4 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tai yra lygiomis dalimis per 4 kartus po 1 200 Eur (pirmą išmoką – šios taikos sutarties pasirašymo dieną, o likusias 3 išmokas – kas kalendorinį mėnesį, pradedant mokėti praėjus 1 mėnesiui po teismo sprendimo apie taikos sutarties patvirtinimą įsiteisėjimo), o A. P. atsisako savo reikalavimo, pateikto civiliniame ieškinyje. Šią taikos sutartį šalys prašo patvirtinti priimant sprendimą dėl apeliacinio skundo šioje baudžiamojoje byloje. A. P. sutartyje patvirtina, kad sudarius ir tinkamai įvykdžius šią taikos sutartį, bus teisingai atlyginta visa jo patirta neturtinė žala dėl I. G. 2022 m. sausio 29 d. jam padaryto kūno sužalojimo ir ateityje jis jokių papildomų reikalavimų tuo pagrindu I. G. nereikš. Pasirašydamos minėtą sutartį šalys pareiškia, kad joms suprantamos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje, tai yra, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo sprendimui, kuriuo patvirtinama šalių sudaryta taikos sutartis, civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo bus galutinai išspręstas nutraukiant civilinę bylą, o kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Šalys šioje sutartyje patvirtina, kad pirmoji įmoka – 1 200 Eur, sutarties pasirašymo metu ieškovui (A. P.) išmokėta grynais. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 18 d., metu nuteistojo I. G. gynėjas advokatas J. Jasaitis patikslino, kad 4 800 Eur, dėl kurių susitarta pateikta taikos sutartimi, yra visas nukentėjusiojo A. P. reikalavimas, tai yra ši suma apima tiek jo patirtą turtinę (negautas atlyginimas), tiek neturtinę žalą.
16. Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Antrojoje minėto straipsnio dalyje yra nurodyta, jog, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
17. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnis numato šalių procesines teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas yra prijungtas prie bylos. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui. Teismas, nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina ir bylą nutraukia.
18. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. P. taikos sutartyje atsisako savo reikalavimo, pateikto civiliniame ieškinyje, ir sutinka, kad nuteistasis I. G. jam atlygintų 4 800 Eur nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Tai, kad A. P., dalyvaujant advokatui J. Jasaičiui, iš tiesų pasirašė taikos sutartį ir jam, pagal sutartį, buvo perduota pirma įmoka – 1 200 Eur, patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. J.. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad civiliniu ieškiniu A. P. prašė priteisti iš nuteistojo I. G. 3 000 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tai yra beveik dvigubai didesnę sumą, dėl pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusysis nebuvo apklaustas nei pirmosios instancijos (teismas išnagrinėjo bylą nukentėjusiajam nedalyvaujant), nei apeliacinės instancijos (nukentėjusiajam mirus) teisme, be to, taikos sutartyje nėra nurodyta tiksli jos sudarymo data (nurodyta, kad sutartis sudaryta 2022 m. rugpjūčio mėnesį), tikslios taikos sutarties sudarymo datos negalėjo nurodyti nei nuteistojo gynėjas, nei taikos sutarties pasirašyme dalyvavusi liudytoja J. J.. Nagrinėjamu atveju nekelia abejonių tai, kad taikos sutarties sudarymo iniciatorius buvo nuteistasis I. G. bei jo gynėjas. Taikos sutartyje nurodyta, kad šalys pareiškia, jog joms suprantamos jau ankščiau šioje nutartyje aptartos taikos sutarties sudarymo pasekmės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad taikos sutartis sudaryta lietuvių kalba, o A. P. yra užsienio šalies pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, be to, iš taikos sutarties nematyti, kad nukentėjusįjį A. P. būtų atstovavęs teisininkas. Nors liudytoja J. J. patvirtino, kad advokatas J. Jasaitis išvertė nukentėjusiajam A. P. sutarties tekstą į jam suprantamą rusų kalbą, vis tik, kaip matyti iš sutarties teksto, šios sutarties egzempliorius nukentėjusiajam buvo įteiktas tik lietuvių kalba. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju teismui pateikta tvirtinti taikos sutartis kelia pagrįstų abejonių dėl jos sudarymo aplinkybių, dėl to, kad nukentėjusysis A. P. išreiškė valią, aiškiai suvokdamas visas taikos sutarties sąlygas ir žinodamas apie visas taikos sutarties patvirtinimo pasekmes. Šiuo atveju, vėlgi, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme bei nebebuvo galimybės jį apklausti apeliacinės instancijos teisme ir esant abejonių dėl sudarytos taikos sutarties bei tikrosios nukentėjusiojo valios, nėra pagrindo patvirtinti pateiktą taikos sutartį.
19. Nepatvirtinus pateiktos taikos sutarties, nagrinėjamu atveju būtina patikrinti skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria visiškai tenkintas nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys ir iš I. G. A. P. priteista 3 000 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiajam A. P. priteisto civilinio ieškinio dydžiu. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad jis yra pagrįstas ir motyvuotas, nors jokių motyvų ir įrodymų apie jam padarytos žalos dydį A. P. teismui nepateikė. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutiktina iš dalies.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Išimtiniais atvejais, tai yra kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – teismo prašė priteisti jam iš I. G. 3 000 Eur turtinės (dėl negauto atlyginimo) ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 97). Teismas nukentėjusiojo prašymą tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino visiškai ir priteisė jam iš I. G. 3 000 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
22. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai patenkino A. P. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaip teisingai skunde nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad jis yra pagrįstas ir motyvuotas, tačiau jokių įrodymų dėl jam padarytos turtinės žalos (negauto atlyginimo) dydžio A. P. teismui nepateikė. Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie A. P. darbovietę (darbo sutartis), jo gaunamą darbo užmokestį, nedarbingumo laikotarpį, ar kiti duomenys, kad A. P. nuo 2022 m. sausio 29 d., kuomet jį sužalojo I. G., nedirbdamas prarado būtent 3 000 Eur atlyginimo. Taigi, pareikštas civilinis ieškinys šioje dalyje nebuvo pagrįstas jokiais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas, nusprendęs bylą nagrinėti nukentėjusiajam nedalyvaujant, neturėjo jokio pagrindo ne tik kad visiškai, bet apskritai jį tenkinti ir turėjo atmesti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš anksčiau minėtos apygardos teismui pateiktos taikos sutarties, joje nukentėjusysis apskritai neprašo atlyginti kokią nors jam padarytą turtinę žalą. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keičiamas atmetant nukentėjusiojo A. P. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
23. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo sprendžiamas nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgęs į tai, kad I. G. civilinio ieškinio dydžio neginčijo, nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino visiškai ir iš nuteistojo I. G. priteisė nukentėjusiajam 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
24. Pažymėtina, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama.
25. Nors, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pasisakydamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio pirmosios instancijos teismas savo sprendimą argumentavo gana abstrakčiai, nenurodydamas į kokias konkrečias aplinkybes ar reikšmingus šios bylos faktus atsižvelgia nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvados atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą. Atsižvelgus į ginamos vertybės specifiką, nukentėjusiajam A. P. padarytus sužalojimus ir jo sveikatos sutrikdymo mastą (nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas nuteistojo veiksmais, pasireiškusiais sunkaus gėlių vazono metimu į nukentėjusįjį), padarytos turtinės žalos dydį, nuteistojo turtinę padėtį, teismų precedentus panašaus pobūdžio bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kolegijos įsitikinimu, nukentėjusiajam A. P. pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis (5 000 Eur) yra adekvatus nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, užtikrina nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
26. Apeliaciniame skunde nesutikimas su priteistos neturtinės žalos dydžiu iš esmės grindžiamas tik tuo, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, jog nesiremia teismų praktika bei tuo, kad tarp nukentėjusiojo A. P. ir nuteistojo I. G. buvo sudaryta taikos sutartis dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš tiesų pažymėjo, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) teismų formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis kitose panašiose bylose. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju priteistas neturtinės žalos dydis neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Pažymėtina, kad taikos sutarties tarp nukentėjusiojo A. P. ir nuteistojo I. G. sudarymas, netenkinus prašymo ją patvirtinti ir sprendžiant dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, aktualus tik tiek, kad, kaip matyti iš anksčiau minėtos apeliacinės instancijos teismui pateiktos taikos sutarties turinio, šia sutartimi I. G. įsipareigoja A. P. išmokėti 4 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, taigi, iš esmės sutinka su beveik visu pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mažinti neturtinės žalos dydį nėra jokio pagrindo. Dėl to, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 4 punktais,
nusprendžia:
nuteistojo I. G. (I. G.) gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį.
I. G., nuteistam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirtą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.
Atmesti nukentėjusiojo A. P. (A. P.) civilinį ieškinį dalyje dėl 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.