Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui, kaltinamiesiems J. B., T. Š., O. C. bei A. S., kaltinamųjų gynėjams advokatams Venjamin Dubrovskij, Tatjanai Benetei bei Annai Grinevič, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, J. P. gimnazijos 12 klasės gimnazistas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str.2d. padarymu;

T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas 9 klasės, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2010-12-20, Vilniaus r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., skiriant 8 mėn. viešųjų darbų ir įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) 2011-12-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., perkvalifikuojant jo veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., laisvės apribojimu 1 metams, uždraudžiant šiuo laikotarpiu lankytis baruose, kavinėse, restoranuose, diskotekose, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) 2012-03-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. reikalavimais, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme paskirta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011- 12-08 nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. reikalavimais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str.2d. padarymu;

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, einantis (duomenys neskelbtini) patrulio pareigas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str.2d., padarymu bei

O. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, 2012 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu atleistas iš vidaus tarnybos (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str.2d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B., veikdamas kartu su T. Š., 2012-10-02 apie 18.45 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Vilkpėdės g. 4, Vilniuje, valstybės tarnautojams - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio patruliui A. S. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio patruliui O. C., tiesiogiai pareikalavus 1000 litų kyšio už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus - už T. Š. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d. ir 124 ¹ str. 6 d., dėl to, kad T. Š. vairavo automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir be įjungtų artimųjų šviesų – davė 400 litų kyšį, t.y. papirko aukščiau paminėtus valstybės tarnautojus, siekdami neteisėtos jų veikos vykdant įgaliojimus.

Teismas taip pat nustatė, kad kaltinamieji A. S. ir O. C., būdami valstybės tarnautojais, jiems einant atitinkamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio bei 4-ojo būrio patrulių pareigas, patruliuodami tarnybiniu automobiliu ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po priskirtą teritoriją, veikdami bendrininkų grupėje, 2012-10-02 apie 18.45 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Vilkpėdės g. 4, Vilniuje, savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš T. Š. duoti 1000 litų kyšį - už T. Š. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d. ir 124 ¹ str. 6 d., dėl to, kad T. Š. vairavo automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir be įjungtų artimųjų šviesų - ir iš J. B. bei T. Š. savo naudai priėmė 400 litų kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų ir liudytojų parodymų teismo nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti duomenys, kuriuos teismas ištyrė bylos teisminio nagrinėjimo metu bei pripažino tinkamais įrodymais.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką J. B. iš atpažinimui pateiktų nuotraukų atpažino O. C. kaip pareigūną, apie kurį davė parodymus apklausos metu ir parodė, kad tai tas pats asmuo, kuris sėdėjo policijos tarnybinio automobilio keleivio pusėje ir kuris jo klausė, ar pinigai tikrai yra Salininkuose ir kuris jam ir T. Š. liepė sėsti į automobilį, kuriuo jie nuvažiavo į Salininkus. Po to, kai grįžo iš Salininkų, prie automobilio aikštelės, jis ant lapo užsirašė T. (T. Š.) duomenis, tada jis pakreipė galvą į automobilio bagažinės pusę, tokiu būdu parodydamas jam pinigus padėti į automobilio bagažinę, kuri jau buvo atidaryta. Tada jis automobilio bagažinėje padėjo 400 Lt kyšį. Prie bagažinės buvo ir šis pareigūnas, kuris matė, kaip jis padėjo minėtus pinigus (1 t. b. l. 136-138).

Byloje esantys dokumentai - tikrintų transporto priemonių registracijos sistemos duomenys, patvirtina, kad 2012-10-02 automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymas ar tikrinimas neužfiksuotas(1 t. b. l. 80-82, 103). Transporto priemonės kelionės lapas Nr.36213367, patvirtina, kad 2012-10-02 tarnybinį automobilį "Škoda Octavia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo patrulis A. S. (1 t., b. l. 83).

Surinkti ir teismo posėdžio metu patikrinti duomenys, kuriuos teismas vertina kaip tinkamus įrodymus, leidžia padaryti išvadą apie nusikalstamų veikų padarymą teismo nustatytomis aplinkybėmis. Kaltinamųjų A. S. ir O. C. parodymus teismas vertina kaip gynybinę taktiką bei savotišką manipuliavimą surinktais duomenimis. Taip tiek O. C., tiek A. S. teigė, jog policijos automobilyje sumontuota įranga nėra praėjusi metrologinės patikros, jos rodmenys gali būti su didele paklaida, tad Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje fiksuota informacija apie jų automobilio judėjimo maršrutą nusikalstamos veikos padarymo dieną, esą gali būti netiksli ar net klaidinga. Kita vertus būtent kaltinamieji nurodė nusikaltimo padarymo dieną važiavę į Salininkus, kur pavežę savo buvusius kolegas (A. K. ir S. C.), tuo pačiu tarsi ir sutikdami, kad tą dieną judėjo maršrutu, kurį buvo nurodę kaltinamieji J. B. ir T. Š.. Teismo iniciatyva buvo apklausti liudytojai S. C. bei A. K.. Pažymėtina, kad liudytojas S. C. nepatvirtino aplinkybių, jog būtent jo prašymu buvo važiuojama į Salininkus, paaiškindamas tai atminties praradimu dėl per didelio pavartoto alkoholio kiekio. A. K. 2012 10 02 įvykius „prisiminė“ , paaiškindamas, kad O. C. buvęs jo kolega. Su juo tą dieną bendravo susitikęs Vilkpėdės gatvėje. Kartu buvo ir S. C.. Pastarasis buvęs labai girtas ir būtent pastarojo prašymu su policijos patruline mašina buvo važiuojama į Salininkus. Teismas kritiškai vertina pastarojo liudytojo parodymus. Pažymėtina, kad A. K., kaip jis pats ir nurodė, yra O. C. draugas, tad neatmestina, jog jie galėjo susitarti dėl alibi užtikrinimo, sužinojus, jog yra žinomas patrulinės mašinos judėjimo maršrutas. Šio liudytojo parodymai teismo pripažįstami nepatikimais dar ir todėl, kad jis negalėjo tiksliai nurodyti važiavimo laiko. Dar daugiau – anot A. K. važiavimo į Salininkus iniciatorius buvo S. C., kuris dėl girtumo apskritai nieko neprisimena. Neįtikėtina, jog jie butų nuvežę ir palikę Salininkuose faktiškai nesiorientuojantį aplinkoje draugą. Teismo manymu, S. C. paprasčiausiai nenori duoti melagingų parodymų, o A. K. tiksliai nenurodydamas važiavimo laiko bei pateikdamas informaciją apie S. C., kuris nieko neprisimena, taip pat niekuo nerizikuoja.

Teismo nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės grindžiamos nuosekliais kaltinamųjų J. B. ir T. Š. parodymais, kuriuos pilnai patvirtina ir kiti bylos įrodymai, kurie sudaro vientisą ir nuoseklią grandinę. Nei J. B., nei T. Š. anksčiau nepažinojo kaltinamųjų O. C. bei A. S., tad apkalbėti ir sakyti netiesą apie juos neturi jokio pagrindo. Liudytojų G. Š., A. B., E. J. parodymai patvirtina J. B. ir T. Š. parodymus. J. B. atpažino O. C. ir A. S. kaip asmenis, kuriems davė 400 Lt kyšį. J. B. ir T. Š. parodymus patvirtina ir telefoninių pokalbių išklotinės, nes šie duomenys patvirtina T. Š. ir J. B. bendravimo telefonu faktą policijos pareigūnams reikalaujant kyšio. Apie kaltinamųjų buvimą Vilkpėdės gatvėje, šalia degalinės „Kvistija“ patvirtina ir pateiktas bei peržiūrėtas vaizdo įrašas. Šiame įraše kaltinamasis J. B. atpažino save, nurodė kad būtent čia buvo bendraujama su policijos pareigūnais. Iš čia buvo važiuojama į Salininkus pasiimti pinigų ir buvo grįžta būtent į šią vietą. Būtent šią vietą nurodė ir liudytojas E. J..

Teismas atmeta kaltinamųjų A. S. ir O. C. aiškinimą, kad paminėtoje vietoje galėjo būti kitas policijos automobilis, nes E. J. neteisingai nurodė automobilio borto numerį. Pripažintina, kad kaltinamųjų tarnybinio automobilio borto numeris yra V1773, kai tuo tarpu E. J. savo tarnybiniame pranešime buvo nurodęs V1733 borto numerį, tačiau pažymėtina, jog be borto numerio E. J. nurodė ir automobilio valstybinį numerį, A. S. ir O. C. buvo atpažinti, buvo nurodytas jų automobilio judėjimo maršrutas, kuris pilnai sutapo su J. B. ir T. Š. nurodomu judėjimo maršrutu, tad nėra jokios abejonės, kad būtent A. S. ir O. C. ekipažas sustabdė T. Š. vairuojamą automobilį, nurodytoje vietoje pareikalavo ir paėmė 400 Lt kyšį, prieš tai nuvežę į Salininkus pinigų.

Teismas remiasi ir tyrėjos R. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame analizuojami duomenys gauti patikrinus tarnybinio policijos automobilio „Škoda Oktavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 10 02 judėjimo maršrutą nuo 18.40 iki 20.00 val. Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje. (t.1., b.l. 69-72). Teismas atmeta kaltinamųjų aiškinimą dėl sistemos „nepatikimumo“. Nustatyta, jog buvo įsigyta sertifikuota įranga. Įranga veikė ir užfiksavo atitinkamus duomenis, kurie pilnai atitiko kitų kaltinamųjų, t.y. J. B. bei T. Š. parodymus, o taip pat ir kitų liudytojų parodymus.

Nustatyta, kad tiek papirkėjai J. B. ir T. Š., tiek A. S. ir O. C. reikalaudami 1000 Lt bei priimdami 400 Lt kyšį veikė kaip bendrininkai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009). BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarta gali būti ir nusikalstamos veikos darymo metu. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi teismų praktikoje nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad būtent T. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį galėjo būti baudžiamas, būtent jis pradėjo tartis su policijos pareigūnais dėl pastarųjų reikalaujamo kyšio dydžio, kartu važiavo į Salininkus, kur J. B. paėmė pinigus, matė ir sutiko dėl J. B. perduodamų pinigų, kai pastarasis juos įdėjo į policijos automobilio bagažinę. Tiek kaltinamųjų J. B. ir T. Š. parodymai, tiek aptarti kiti įrodymai, abiejų policijos pareigūnų dalyvavimas T. Š. automobilio sustabdyme, derybos dėl reikalaujamos kyšio sumos, nuvežimas į Salininkus tarnybiniu automobiliu pinigų bei ta aplinkybė, jog pinigai buvo padėti į automobilio bagažinę tuo pačiu neišskiriant kuriam konkrečiai pareigūnui jie duodami vienareikšmiškai patvirtina, kad policijos pareigūnai taip pat veikė kaip bendrininkai. Visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamieji suvokė jog nusikalstamų veikų padaryme veikia kartu ir norėjo taip veikti.

Tokiu būdu, surinktų duomenų, kuruos teismas pripažįsta įrodymais, visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Kaltinamieji A. S. ir O. C., būdami valstybės tarnautojais – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos patruliais, veikdami bendrininkų grupėje, tiesiogiai pareikalavo 1000 litų kyšio už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus - už T. Š. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d. ir 124 1 str. 6 d., dėl to, kad T. Š. vairavo automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir be įjungtų artimųjų šviesų bei priėmė už tai 400 litų kyšį. Tokia A. S. ir O. C. veika teismo kvalifikuojama pagal BK 225 str.2d.

Kaltinamieji J. B. ir T. Š., veikdami bendrininkų grupėje, policijos patruliams pareikalavus 1000 litų kyšio už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus - už T. Š. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d. ir 124¹ str. 6 d., dėl to, kad T. Š. vairavo automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir be įjungtų artimųjų šviesų – davė 400 litų kyšį, t.y. papirko valstybės tarnautojus, siekdami neteisėtos jų veikos vykdant įgaliojimus. Tokia J. B. ir T. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 227 str.2d.

Kaltinamasis J. B. teisiamas už apysunkio nusikaltimo padarymą. Jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis T. Š. teisiamas už apysunkio nusikaltimo padarymą. Jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis A. S. teisiamas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamasis O. C. teisiamas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, atleistas iš tarnybos pagal Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadas.

Kaltinamojo O. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje iš savanaudiškų paskatų.

Pažymėtina, kad visi kaltinamieji padarė nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. A. S. ir O. C. savo nusikalstama veika sumenkino valstybės tarnautojo vardą, o J. B. bei T. Š. pademonstravo nepagarbą viešiesiems interesams bei suvokimą, kad padarius teisės pažeidimą atsakomybės galima išvengti duodant kyšius.

Pažymėtina, kad A. S. ir O. C. anksčiau nėra teisti, tarnyboje buvo tik skatinami ir apdovanojami, turi šeimas. Atsižvelgiant į visų kaltinamųjų asmenybes, darytina išvada, kad jiems apskritai nėra būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, jie neturi ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas. T. Š. yra teistas. Tiek T. Š., tiek J. B. – bausti administracine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad jie abu pripažino savo kaltę, davė nuoseklius ir teisingus parodymus suvokdami, kad ir jiems patiems gresia baudžiamoji atsakomybė už papirkimą. Vertintina ir ta aplinkybė, kad iš J. B. ir T. Š. kyšio buvo reikalaujama.

Teismo nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti visiems kaltinamiesiems skiriant sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Baudos dydis kiekvienam iš kaltinamųjų parinktinas individualiai, atsižvelgiant į vaidmenį darant nusikalstamas veikas, nusikaltimų sunkumą, atsakomybę lengvinančiais bei sunkinančias aplinkybes. T. Š. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau atsižvelgiant į šios nusikalstamos veikos pobūdį bei į tai už kokias veikas jis buvo teistas anksčiau , kitokios rūšies bausmės paskyrimas būtent jam, prieštarautų teisingumo principui. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad pagal bylos medžiagą galima išvada, jog J. B. ir T. Š. padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio patiklaus pobūdžio, sąlygota ir netinkamo policijos pareigūnų elgesio bei dėl gyvenimiškos patirties stokos neteisingai įvertinus pačios veikos pavojingumą bei iš to kylančius atsakomybės griežtumo klausimus. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes J. B. ir T. Š. parinktinas arčiau minimalaus esantis baudos dydis, kai tuo tarpu A. S. ir O. C. skirtinos didesnės baudos.

Nustatyta, kad A. S. ir O. C. gavo 400 Lt dydžio kyšį. Šie pinigai konfiskuotini, nors jie ir nebuvo surasti. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Byloje nėra duomenų kaip A. S. ir O. C. pasidalino gautą 400 Lt kyšį, todėl iš jų abiejų konfiskuotina po 200 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir paskirti jam 100 MGL (13000 Lt) dydžio baudą.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

T. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2d. ir paskirti jam 120 MGL (15 600 Litų ) dydžio baudą.

Remiantis BK 64 str. bei 65 str. T. Š. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2012-03-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams ir 120 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. reikalavimais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 03 30 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2d. ir paskirti jam 250 MGL ( 32500 Lt) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. S. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti .

O. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2d. ir paskirti jam 250 MGL ( 32500 Lt) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti O. C. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti .

BK 72 str. 2d. ir 3d. pagrindu konfiskuoti iš O. C. bei A. S. po 200 (du šimtai) Lt pripažinus šią pinigų sumą kaip gautą iš nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.